Konservatizmas - atsiradimas, tradicijos, principai

Konservatizmas susiformavo, kai Prancūzų Didžioji revoliucija peraugo į jakobinų diktatūrą ir ėmė kelti grėsmę Europos stabilumui ir gerovei. Tuomet pagrindines mintis suformavo E.Berkas savo veikale "Apmąstymai apie prancūzų revoliuciją". Tas idėjas vėliau išplėtojo politikai, bei įvairūs veikėjai. Konservatizmo srovė Vakarų Europos politiniams rėžimams davė daug ryškių lyderių - Dizraelis, Čerčilis, de Golis, Teacheris, Reaganas ir kiti. Šie garsūs asmenys savo šalių istorijoje paliko neišdildomą pėdsaką ir tapo kiekvieno konservatoriaus idealu, verto, kad juo būtų žavimasi.
Drąsiai galima teigti, kad konservatizmas ir tradicijos yra du neatsiejami dalykai. Net visiškai racionaliai nepaaiškinami papročiai gali turėti labai svarbią psichologinę įtaką bendruomenės gyvenimui. Tradiciją konservatoriai supranta kaip priemonę žmonių tarpusavio santykiams harmonizuoti.
Tradicijos yra labai svarbios žmogui, nes jose yra užkoduota visos žmonijos patirtis. O kadangi dabartis yra praeities įvykių rezultatas, tradicijos gali padėti surasti raktą dabarties problemoms spręsti. Tačiau tradicijų nereikėtų visiškai suabsoliutinti. Jos keičiasi kaip ir pati visuomenė. Juk pagrindinis konservatorių skiriamasis bruožas yra tradicijų puoselėjimas. Bet visgi, idėjų kūrėjai pasisakė ne prieš pokyčius, ne prieš tradicijų laužymą, bet prieš pokyčių siekimą vien “iš idėjos”. Pagrindinė mintis buvo ta, jog pokyčiai turi būti lėti, gerai apgalvoti, vykdomi tik tada kai yra būtini ir visada turi būti išlaikyta galimybė grįžti į pradinę padėtį ar bent jau nutraukti pokyčio procesą, jeigu būtina.
Vykdant kokias nors politines reformas būtina atsižvelgti į istorinę patirtį ir pasitikrinti ar reformos neprieštarauja tradicijai. Nors konservatizmas ir pasisako prieš sukilimus ir revoliucijas, tačiau jis iš principo neatmeta žmonių teisės sukilti prieš politinę valdžią, jeigu ji pažeidžia susiformavusias tradicijas. Pavyzdžiui: E.Burkas gynė Amerikos revoliuciją. Tačiau nagrinėdamas skirtumus tarp Amerikos ir Prancūzijos revoliucijų E.Burkas pastebi, jog Amerikos revoliucija siekė laisvės konkretiems, ten gyvenantiems, žmonėms. Ši revoliucija iš esmės buvo konservatyvi, nes priešinosi naujajai tvarkai, kuri prieštaravo jų tradicijoms. Tuo tarpu, Prancūzų revoliucionieriai siekė pakeisti visuomenę, jie siekė laisvės ne konkretiems žmonėms bet laisvės principo apskritai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!