Konservatizmo bruožai, principai bei vertybės

Idealistiniu požiūriu, pasaulis kilęs iš idėjos, egzistuojančios už jos ribų. Ideologija yra, kaip rašė Robertas Nisbet'as, - "pakankamai darni moralinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių idėjų visuma, tvirtai ir akivaizdžiai susijusi su politika bei politine galia /.../. Priešingai negu laikina nuomonių samplaika, ideologija gyvuoja netrumpą laiko tarpą".
Ideologija - tai pasaulėvaizdis, kuris remiasi kokia nors idėja kaip aksioma (teiginiu, kurio teisingumas neginčijamas, todėl yra pamatinis). Ideologija kuria savo grupei geidžiamo ateities pasaulio vaizdinį. Ideologinis mąstymas nustato idėjų hierarchiją, iškeldamas į pirmą planą pagrindines, svarbiausias idėjas.
Kiekvienas žmogus turi tam tikrą pasaulėžiūrą ir derina ją su savo praktine egzistencija. Visuomenei būdinga gausybė skirtingų interesų ir pozicijų bei įvairių argumentų ir idėjų.
I. Konservatizmo atsiradimas
Konservatizmas yra pati seniausia pasaulio ideologija, nors pats terminas buvo pradėtas vartoti tik XIX a. Šis žodis kilęs iš lotynų kalbos: „conservare” reiškia „išlaikyti, išsaugoti”.
Konservatizmas – tai politinė ideologija, mąstymo būdas, kuriam būdinga pagarba kultūros, religijos tradicijoms, dėmesys šeimai, bendruomenei, bažnyčiai ir valstybei. Žmogaus švietimas ir ugdymas turi būti viena iš svarbiausių šeimos, bendruomenės, visuomenės ir valstybės prievolių.
Konservatizmo ideologija gimė Europos kultūriniuose sluoksniuose ties XVIII ir XIX amžiaus riba.
Konservatizmo istorija prasideda nuo Didžiosios prancūzų revoliucijos ir sietina su Edmundo Burke (1729-1797), klasikinio konservatorių teksto “Apmąstymai apie revoliuciją Prancūzijoje”, Josefo de Maistre (1753-1821) ir Louis Bonald’o (1754-1840) vardais.
Politinio konservatizmo pradininku laikomas britų konservatizmo ideologas, politikas, istorikas E.Burke. Burke'o žodžiuose randama visi konservatizmo principai: pripažįstamas socialinės sistemos sudėtingumas ir jos paprotinio klodo svarba, gerbiama nusistovėjusių institucijų, ypač religijos ir nuosavybės, išmintis, stipriai jaučiamas tęstinumas vykstant istoriniams pokyčiams.
Edmundo Berko veikalas "Apmastymai apie revoliuciją Prancūzijoje“ tapo klasikinio konservatizmo pagrindu, kurioje ginama nusistovėjusi visuomenės tvarka.Po revoliucijos žlugimo E.Berko idėjos sulaukė didelio pasisekimo. Jis ieškojo atsakymų , kodėl revoliucija pati tapo tironija. E Burke’as įrodinėjo, kad Prancūzijos revoliucija, įvedusi madą politinius sprendimus pasverti individualiu žmogaus protu, paniekinusi per šimtmečius susiformavusios tradicijos išmintį, pasirinko drastišką ir bereikalingų aukų pareikalavusį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!