Kultūros problemos Z. Maurinios "Knygoje apie daiktus ir žmones"

magistrantūros stud.
V. Kavolis yra pastebėjęs, kad populiarioje vartosenoje kultūros sąvoka tapo labai tąsi, bet kuris žmogiškas reiškinys dažnai aptariamas kaip kultūra. Kalbama apie sporto, krautuvių, jaunimo, cirko ir keliavimo kultūrą (4;17). Mokslinėje literatūroje kultūra linkstama laikyti žmogaus bei visuomenės veiklos produktus, kurie sudaro materialinių ir dvasinių vertybių visumą (7;276). V. Karolis šį apibrėžimą taikliai praplečia įvesdamas gamtos ar Dievo dovanas, kurios dažnai yra reikšmingos, tapusios kultūros dalimi (4;18). Šiame darbe kultūros sąvoka suprantama kaip žmogaus sukurtos materialinės ir dvasinės vertybės, taip pat ir gamtos reiškiniai, tapę neatsiejama vienos ar kitos visuomenės gyvenimo dalimi (pavyzdžiui Šveicarija ir kalnai). Nevengiama kultūra apibūdinti ir žmogaus elgesio taisyklių visumą, tai jau populiariojoje vartosenoje dominuojanti „kultūros“ reikšmė. Darbo tikslas — Z. Maurinios „Knygos apie žmones ir daiktus“ kultūrinė problematika, eseistės keliamų klausimų aktualumas XXI amžiaus žmogui.
Kultūros sąvoka neatskiriama nuo žmogaus, kuris yra jos kūrėjas ir vartotojas. Z. Maurinios „Knygoje apie žmones ir daiktus“ centre taip pat visada išlieka žmogus: „Daug kuo žavėjausi savo gyvenime. Daug turtų ir grožio laikiau savo rankose, dėkinga siurbiau į save pietų spindulius, bet brangiau už viską, spindulingiau už viską man yra tai, ką davė žmogus“ (1;5). Pagal tai, ką viena ar kita kultūra suteikė atskiram žmogui ar visuomenei, ji yra vertinama, apibūdinama. Tai išlieka visos Z. Maurinios knygos kultūrinės problematikos ašimi.
Individo ir kultūros santykį Z. Maurinia nagrinėja sociologiniu metodu, nuolat ieško meno ryšio su skirtingų visuomenės sluoksnių atstovais. Turtingiausiuose kultūros atžvilgiu Europos centruose rašytoja stebi skurstančius žmones, kuriems dėl materialinių nepriteklių menas nėra prieinamas (1;9;47;59;111). Pateiktieji skaičiai žymi tik nedidelę dalį puslapių, skirtų socialinėms problemoms. Pagrįstai galima manyti, kad bene didžiausias latvių eseistės rūpestis — kultūros bejėgiškumas padėti atskiram žmogui, nesugebėjimas jį tobulinti, ugdyti, auginti. Z Maurinios nuomone, iš visų menų mes mažiausiai dėmesio skiriame menui gyventi (1;41). „Gyvenimą reikėtų taip pertvarkyti, kad kiekvienas žmogus būtų tiek išlavėjęs, jog sugebėtų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!