Laisvės, kaip pagrindinės vertybės iškėlimas J.S. Mill politinėje filosofijoje

Johnas Stuartas Millis buvo vienas įtakingiausių XIX a.anglų filosofų, pozityvistų, įtaigiai skelbusių liberalųjį požiūrį į žmogų ir visuomenę. Gimė 1806m. Londone. Jo biografija pateikia unikalų faktą pedagogikos istorijoje: J.S. Millis nelankė jokios mokyklos, neturėjo jokių samdomų mokytojų, o tapo visapusiškai išsimokslinusia, didelios erudicijos asmenybe. Vienintelis jo mokytojas buvo tėvas, žinomas filosofas Jamesas Millis ( 1773-1836), o nuo dvylikos metų jis pradėjo savarankiškas studijas, dažnai pranokusias universitetų kursus1.
J.S. Millio filosofinių ir politinių pažiūrų formavimąsi ir evoliuciją lėmė jo asmeninė patirtis, bendravimas su savo amžininkais filosofais, istorikais, rašytojais bei politikais, taip pat to meto politiniai įvykiai Anglijoje ir visoje Europoje.
Milis buvo ne iš tų, kurie inicijuoja idėjas, o iš tų, kurie jas įgyvendina. Jis sujungė į visumą daugybės empiristų kartų ieškojimus ir sumanymus, apimdamas tokį platų problemų ratą, kaip iki jo buvo padaręs tik vienintelis Hume‘as. Svarbiausia jo esė atskleidžianti požiūrį į laisvės supratimą buvo esė „Apie laisvę“.
Mąstymo ir tyrinėjimo laisvė, diskusijų laisvė, savikontrole paremto moralinio vertinimo ir veiksmų laisvė buvo Milliui gėrybės pačios savaime2. Millis tikėjo, kad intelektualinė ir politinė laisvė yra apskritai naudinga ir visuomenei, kuri ją suteikia, ir individui, kuris ja naudojasi, bet įspūdingiausia jo įrodinėjimo dalis nėra utilitarinė. Sakydamas, kad visa žmonija neturi teisės nutildyti vieną atskalūną, jis iš tikrųjų teigė, kad nuomonės laisvė, teisė būti įtikintam, o ne priverstam yra esminis moraliai brandžios asmenybės bruožas ir kad liberali visuomenė yra tokia visuomenė, kuri pripažįsta šią teisę ir taip formuoja savo institucijas, kad ši teisė būtų įgyvendinta3.
Millis negybė liaudies valdžios kaip veiksmingos, jis rimtai abejojo, ar ji visuomet tokia yra, ir visiškai prarado savo tėvo tikėjimą, kad toks liberalus valdymo instrumentas kaip visuotinė balsavimo teisė bus visuomet racionaliai panaudotas naudingies tikslams. Jo manymu, tikrasis argumentas politinės laisvės naudai yra tas, kad ji sukuria kilnų moralinio charakterio tipą ir suteikia jam veikimo laisvę. Girdėti, kaip laisvai svarstomi valstybiniai klausimai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!