Leidybos raida Lietuvoje ir pirmieji lietuviški leidiniai

Periodinės spaudos pradininke reikėtų laikyti knygų leidybą. Prasidėjusi piešiniais uolose ir įrašais akmenyje, knygų gamyba reiškėsi molinėse plytelėse, palmių lapuose, bambuko lentelėse, kai žmonės išmoko pritaikyti raštui papirusą, gaminti pergamentą, o vėliau ir popierių.
Organizuotos knygų leidybos ištakų reikėtų ieškoti egiptiečių, šumerų, kinų bei indų valdovų rūmuose. Šiose šalyse dar gerokai prieš mūsų erą imta steigti knygų perrašinėjimo dirbtuves. Ypač plačiai organizuotas knygų perrašinėjimas, pasiskirsčius atskirais darbais (vienas diktuoja tekstą, kiti rašo, dar kiti - rubrikatoriai - piešia inicialines raides, iliustracijas), paplito Romos valstybėje mūsų eros pradžioje. Kai kuriose perrašinėtojų dirbtuvėse dirbo po šimtą ir daugiau žmonių. VII-IX amžiuje knygų perrašinėjimu garsėjo Airijos vienuolynai, o nuo XII amžiaus - Vakarų Europos universitetai.
Nauja pakopa knygų leidybai plėtoti buvo spaudos išradimas 1444 m. Pirmieji spaustuvininkai (J. Gutenbergas ir kiti) knygų tematiką pasirinkdavo savo nuožiūra, o XV a. pabaigoje knygų leidyba įgavo organizuotą mastą. Ypač aukštai iškilo italas Aldo Manuciju. Įžymusis Renesanso spaustuvininkas 1500 m. Venecijoje subūrė mokytų vyrų ratelį, pavadinęs jį Naująja akademija, kurios nariai atrinkdavo geriausius Antikos rankraščius ir, juos kruopščiai suredagavę, spausdindavo knygas. Taip A. Manucijaus firma išleido apie 1000 knygų.
Pavyzdingu knygų turinio parengimu ir jų poligrafiniu apipavidalinimu taip pat garsėjo XVI-XVII a. Paryžiuje ir Žnevoje veikusi Etjenų, Paryžiuje ir Antverpene XVI a. veikusi Plantenų ir ypač Elzevyrų leidybinės spaustuvinės firmos. Pastaroji XVII a. veikė Leidene, Hagoje, Amsterdame ir kitose vietose, Jose Elzevyrų šeimos nariai išspausdino apie 2200 knygų ir apie 3000 disertacijų.
Knygų leidybai Lietuvoje, kaip ir kituose pasaulio kraštuose, turėjo pribręsti tam tikros socialinės ekonominės ir kultūrinės sąlygos. Pirmiausia turėjo iškilti poreikis knygai, susidaryti pakankamas skaičius skaitančių žmonių. Pradinį išsilavinimą turtingųjų vaikai gaudavo namuose, o nuo XIV a. pabaigos jie mokydavosi įvairių Europos šalių universitetuose, tad, grįžę į tėvynę, paprasčiausiai nebegalėdavo apsieiti be knygų.
Neabejotinos įtakos turėjo ir įvairiomis kalbomis rašomi istorinio pobūdžio dokumentai, kuriuos reikėjo paskleisti didesniais tiražais. Tokie susirašinėjimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!