Leksikos populiarūs semantizmai

VILNIAUS KOLEGIJA EKONOMIKOS FAKULTETAS Suaugusiųjų mokymo skyrius II kurso FIN03 M gr. studentė Jurgita RENIGER LEKSIKOS POPULIARŪS SEMANTIZMAI Darbo vadovė dėst. D. Švarlienė Vertinimas Vilnius 2004 ĮVADAS Terminas kalbos kultūra Lietuvoje palyginti naujas, pradėtas plačiau vartoti sovietmečiu. Kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme yra kalbos taisyklingumas, todėl turime vartoti įteisintus žodžius ir jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius ir sakinius. Taisyklingumas būtinas tiek rašytinei, tiek sakytiniai kalbai. Sakytinei kalbai dar svarbu tartis ir taisyklingas kirčiavimas, rašytinei – norminė rašyba ir skyryba. Kalbos kultūra plačiąja prasme, be kalbos taisyklingumo, turi atitikti kalbos estetikos ir kalbos etikos reikalavimus. Šitaip išplėtus kalbos kultūros sąvoką galima kalbėti apie komunikacinę kalbos kultūrą: ar žmogus sugeba ne tik taisyklingai kalbėti, bet ir gražiai, kultūringai bendrauti, patraukti ir sudominti. Kalbos estetikai svarbu, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir graži, vaizdinga, žodinga, įtaigi. Kalbos etika rūpinasi, kad kalbėtume ne tik taisyklingai, gražiai, bet ir kultūringai, mandagiai. Kalbos kultūra ir siaurąja, ir plačiąja prasme būtina kiekvienam žmogui, tačiau pirmiausia daug bendraujančiam su kitais žodžiu ir raštu. Žmogaus kalba daro neabejotiną poveikį, ypač jeigu jis yra svarbus, eina svarbias pareigas. Lietuviai, kaip ir daugelis kitų tautų, turi bendrinę kalbą. Ja rašomi raštai, spauda, kalbama per radiją ir televiziją. Be jos neįmanoma apsieiti valstybinių ir viešųjų įstaigų darbuotojams. Bendrinė kalba turi būti nedarkoma, tinkamai vartojama, prireikus - tikslinama, kuriami naujų mokslo ar kitokių veiklos sričių žodžiai ir terminai. Tik taip kalba bus funkcionali, atitiks šiuolaikinio žmogaus poreikius, bus informatyvi. Turtinga kalba galima tobuliau mąstyti, tiksliau reikšti mintis, perteikti patirtį. Žinome, kaip sunku, kai reikia kokio naujo pavadinimo, o jis dar nesukurtas. Temą - Leksikos populiarūs semantizmai. Šią temą pasirinkau todėl, kad nagrinėdama semantizmus tikrai surasiu tokių žodžių, kurių prasmę vartoju netinkamai. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai kenkia kalbos taisyklingumui. Šis darbas padės man įsiminti daugelį žodžių, kurie viename ar kitame kontekste turi kitą prasmę. Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant žodynas. Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmės yra trys grupės: • nevartotinos svetimybės, kurios dar vadinamos barbarizmais; • nevartotini vertiniai, kurie dar vadinami vertalais; • netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos vadiname semantizmais. Taigi panagrinėkime populiariuosius leksikos semantizmus (semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną). Finansininko darbe svarbi yra kanceliarinė kalba, ja rašomi valdžios įstaigų administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, įvairūs tvarkomieji ir šiaip reikalų raštai. Rašydami dokumentus negalime suklysti, nes jeigu pavartosime žodį netinkama reikšme, mūsų gali nesuprasti. Todėl pasitelkime į pagalbą „Kanceliarinės kalbos patarimus“. Sužinosime, kaip kanceliarinėje kalboje reikia vartoti dažnai netinkamai pavartojamas žodžių reikšmes - semantizmus. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka. Svetimos kalbos dažniausiai paveikia šalutines žodžio reikšmes, o pagrindinė reikšmė nepažeidžiama. Dažniausiai netinkamai vartojami - veiksmažodžiai (dėti(s), už(si)dėti, gautis, rastis, skaityti, statyti, talpinti, žinoti), nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi: dėti(s), už(si)dėti - vartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama, užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima dėti, uždėti puodą ant ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, skrybėlę, akinius, kuprinę. Netinka kam kitam dėti, uždėti ar pačiam užsidėti drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, megztinį, švarką, paltą reikia ne dėtis ar užsidėti, o vilktis, apsivilkti, užsivilkti (tik nevartotina paltą, megztinį ar kitą vieną drabužį apsirengti ar nusirengti, nes apsirengiama, nusirengiama tik kelis drabužius iš karto arba nusirengiama nuogai); kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis, užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti, pvz.: Jelena visada užsidėdavo (= užsimaudavo) šiltas kojines; sijoną - segtis, batus ne dedamės, o aunamės, apsiauname; šlepetes galima ir įsispirti; diržą ar juostą reikia juostis, kaklaraištį, raištį - rištis, segę - segtis; auskarus - vertis arba segtis, žiedą, apyrankę - mautis, skarelę, skarą - rištis arba gobtis. Kai rusų kalbos pavyzdžiu viską tik užsidedame ir nusiimame, išstumiame iš kalbos daug gerų savų veiksmažodžių. „Kanceliarinės kalbos pararimuose“ sakoma, kad žodis uždėti vartojamas antspaudo ar kito ženklo spaudimo ar rašymo reikšme: uždėti antspaudą, spaudą, kirčio ženklą. Šis žodis nevartotinas žodžių ar teksto rašymo reikšme: uždeda (= užrašo) rezoliuciją, uždeda (= užrašo, parašo) datą. Taip pat šio žodžio nevartoti (pa) skurimo, priteisimo reikšme: Baudas uždeda (= skiria) vykdomoji valdžia. Veiksmažodis uždėti pateisinamas nebent tada, kai paskyrimo reikšmę nustelbia naštos ir sunkumo atspalvis; toks yra šnekamosios kalbos pasakymas uždėti mokestį, bet kanceliarinei kalbai jis nereikalingas. Tačiau vartojamas pasakymas uždėjo areštą (turto). gautis - tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos pradėjo gautis (įprasčiau atsigauti, sveikti). Žolė po lietaus gaunasi (įprasčiau atsigauna, atželia, sužaliuoja). Netinka reikšme „pavykti, pasisekti, išeiti". Kas čia tau gavosi (= Kaip čia tau pavyko, pasisekė? Kas čia tau išėjo?) arba konkretiname: Ką čia tu padarei (parašei, nupiešei...)? Neaišku, ar jiems gausis (= pavyks, pasiseks, išeis; ar iš to kas bus). Man nesigauna (= nesiseka, nepavyksta, neišeina). Vietomis taisytina ir kitaip: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Gavosi (= Susidarė) kebli padėtis. Išleidus tokią knygą, gautųsi (= būtų) unikalus leidinys. Dažnai gaunasi (= atsitinka, pasidaro, būna, esti) taip, kad pinigų atlyginimams neužtenka. Ar nesigaus (= neatsiras, nebus) ligoniui komplikacijų? Kartais užtenka atsisakyti sangrąžinės gautis formos, ir klaidos nebelieka: Gaunasi (= Gaunamas) toks mišinys (arba Gauname tokį mišinį). Gaunasi (= Gaunamas) statusis trikampis (arba Gauname statųjį trikampį). Jiems gaunasi (= išeina, būna) geras pelnas (arba Jie gauna gerą pelną). Semantizmas gautis yra tikrai didelė ir labai plintanti klaida, nežinodama šio žodžio reikšmės labai dažnai jį naudoju, pvz.: Ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąskaitos balanse man nesigavo (= nesutapo) ir daugelis kitų situacijų, kuriose šis žodis būna naudojamas ne pagal prasmę. rastis - tinka tik atsiradimo reikšme: Mums randasi (arba atsiranda) vis naujų sunkumų. Ilgainiui Žemėje radosi (arba atsirado) gyvybė. Netinka buvimo reikšme: Kur galėtų rastis (= būti) direktorius? Direktorius randasi atostogose (= atostogauja). Vilnius randasi (= yra, stovi) prie Neries. Mes dabar randamės (= esame) muziejuje. Su šiuo žodžiu taip pat daroma nemažai klaidų. Dažnai sakau: Aš dabar randuosi (= esu) buhalterijoje. Mes randamės (= esame) 36 auditorijoj. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ aiškinama, kad žodis rastis vartotinas tik atsiradimo reikšme: Randasi (Atsiranda) vis naujų darbų. Tačiau šis žodis nevartotinas buvimo ar būvio reikšme – tai didelė klaida: Atsakovas randasi (= yra, gyvena) kitame mieste. Direktorius randasi (= yra) savo kabinete. Rastis pas save – dviguba klaida – netinkamas veiksmažodis ir pasakymas pas save: Direktorius randasi pas save (= yra savo kabinete). Rastis atostogose – nevartotinas pasakymas, turi būti atostogauti, turėti atostogas. skaityti - neabejotinai geras veiksmažodis: skaitau laikraštį, knygą sako visa Lietuva. Tačiau skaityti netinka reikšmėmis „manyti, laikyti": Skaitau (= Manau), kad reikia daryti kitaip. Mes skaitome (= manome; tinka ir esame įsitikinę, neabejojame), kad žemės ūkis atsigaus. Skaitykime (= Manykime, tarkime), kad reikalas sutvarkytas. Ar tu manęs žmogum neskaitai (= nelaikai)? Jis skaitė (= laikė) save geru specialistu (arba manė esąs geras specialistas). Skaityti ne savo reikšme - labai didelė ir dažna klaida. Kanceliarinėje kalboje žodis skaityti vartojamas rašto skaitymui, pinigų sumos ar kokio kito kiekio skaičiavimui reikšti, bet geriau vartoti skaičiuoti: Pinigus skaitykit (geriau skaičiuokit) neatsitraukę nuo kasos. Skaityti nevartotinas manymui, nuomonės turėjimui nusakyti: Skaitykim (= manykim), kad egzaminas išlaikytas. statyti - geras daugiareikšmis veiksmažodis. Visi sakome Stato namą, tiltus, kilpas, sargybą... Pirmiausia netinka reikšmėmis „sudaryti, parašyti": tvarkaraštį, planą, grafiką sudarome (ne sustatome); aktą, protokolą reikia (su)rašyti (ne sustatyti); pažymys rašomas (ne statomas); taškas, kablelis, kiti skyrybos ženklai dedami, rašomi (ne statomi). Vartotina kelti klausimą, reikalavimą (dažnai tiks ir klausti, reikalauti), kelti sąlygą, tikslą, kokią kandidatūrą (ne statyti klausimą, reikalavimą, statyti sąlygą, tikslą, kokią kandidatūrą). Keliai, dujotiekiai tiesiami (ne statomi); telefonas įvedamas (ne statomas, pastatomas); skaitiklis įtaisomas, įmontuojamas (ne pastatomas); kiti kokie dalykai gali būti įrengiami (ne pastatomi). Ateitį, naują gyvenimą geriau kurti negu statyti; nepriklausomybė buvo atkurta geriau negu atstatyta. Rašant reikalų raštus statyti nevartotinas siūlymo, klausimo ar reikalavimo kėlimo reikšme: Darbininkai statė reikalavimą (= reikalavo) padidinti darbo užmokestį. Nevartotina su darymo, rašymo ar parašymo reikšmėmis: Sustatė (= Sudarė, parengė) tvarkaraštį. talpinti - daryti, kad tilptų (paprastai spaudžiant, grūdant: Ar sutalpinsi viską į lagaminą? Dobilus talpinome į daržinę. Pasispaudę talpinsimės. Pirmiausia nevartotina reikšme „spausdinti, dėti": Mano straipsnį patalpino (= išspausdino, įdėjo) laikraštis. To eilėraščio netalpinsime (= nespausdinsime, nedėsime). Vengtinas talpinti ir kitomis reikšmėmis: Nuotrauką patalpino į stendą (= įdėjo į stendą, pakabino stende). Turistus patalpinsime (= įkurdinsime, apgyvendinsime) viešbutyje. Tėvai vaiką patalpino (= atidavė, pradėjo leisti) į darželį. Dirbant girdžiu kaip kompiuterinio programavimo specialistai sako: Duomenis patalpinome (= įdėjome) į internetinę svetainę. žinoti - norminė reikšmė „turėti žinių, informacijos". Sakome: Gerai viską žinau, t.y. esu informuotas. Žinau tą įvykį, t.y. pats mačiau arba apie jį girdėjau. Netinka žinoti reikšme „mokėti": Jis žino (= moka) anglų kalbą. Žinau (= Moku) tą eilėraštį - jeigu atmintinai, o žinau ~ kad tas eilėraštis sukurtas arba jo pavadinimą. Ar žinai (= moki, esi išmokęs) pamoką? Netinka ir reikšmėmis „išmanyti, pažinti": Mergaitės nežino (= neišmano) technikos. Mokytojas turi žinoti (= išmanyti, mokėti) savo dalyką. Tėvai gerai žino (= pažįsta) savo vaiką. Koks vadovas, jeigu nežino (= nepažįsta) savo pavaldinių? Veiksmažodžiai, kurie nelaikomi didelėmis klaidomis, bet pernelyg padažnėję ir stumia veiksmažodžius, kurie ką nors pasako tiksliau. Vystome paprastai tik vaiką vystyklais, o mokslinę mintį geriau plėtoti, rutulioti, vaikų gabumus, įgūdžius tobulinti, ugdyti, o ne vystyti; geriau pramonės plėtra, plėtotė, literatūros raida negu vystymasis. Įsisaviname gamtas turtus, kosmosą, bet, kur reikia tikslumo, geriau sakyti išmoko arba suprato, perprato; kitur - ką sunaudojo, suvartojo negu įsisavino. Geriau išeiti iš kambario, klasės, ligoninės negu kambarį, klasę, ligoninę palikti. Žodžius, kalbą, taip pat vaistus, maistą reikia vartoti, ne naudoti; naudojame tai, iš ko turime naudą ir ko vis dar lieka (gamtos turtus, kosmosą); įrankį galima ir pavartoti, ir panaudoti, bet paprastai įrankiu pasinaudojama. Galvoti - tai pats mąstymo procesas, o apie įsitikinimą - geriau manyti: Manau (ne Galvoju), jis pažadą tesės. Tarnauti - tai atlikti kokias privalomas arba mokamas pareigas, o apie tikimą kam sakytina kitaip: Tai mums tarnauja pavyzdžiu (- yra pavyzdys). Tekti geriau nevartoti vietoj įprasto reikėti, taigi ne Tenka pažymėti, o Reikia pasakyti, kad jūs klystate. Įsidėmėtina, kad giesmes, himnus giedame, ne dainuojame: Sudainavome (- Sugiedojome) himną. Laiptais, kopėčiomis reikia užlipti, užkopti ir priešingai - nulipti, ne pakilti ar nusileisti, nes kylame ir leidžiamės liftu arba kokia skraidykle. Kai kas nebeskiria sėdėti ir tupėti (paukštis, gyvūnėlis ne sėdi, o tupi), painioja vilktis ir rengtis, nebejaučia, kur geriau tinka plauti, prausti, mazgoti ir ypač - kur tinka mylėti, mėgti, patikti, o per dažnai renkasi mylėti: pasakoma net myli gerai pavalgyti, pasilinksminti; myli sportą, šokius, muziką - čia visur vartotina mėgsta; pamirštas patikti: geriau sakyti, kad katės, šunys patinka vaikams, eilėraščiai, romanai - skaitytojams; kam ištisai sakyti, kad jie juos myli? Atskirą svarbią grupę sudaro šiaip jau geri priešdėliniai veiksmažodžiai, kurią nors savo reikšmę gavę iš kitų kalbų, dažniausiai sovietmečiu iš rusų kalbos. Juos galima pavadinti daliniais semantizmais. Taisant paprastai reikia ne kito žodžio, o tik kito priešdėlio arba kartais užtenka priešdėlį mesti. Dažniausiai tai veiksmažodžiai su priešdėliais ap-, at-, iš-, pa-, per-, pra-, pri-, už-, pvz.: apmokyti, atkrauti, atleisti, išdirbti, išimti, išjungti, išlaikyti, išnešti, išpulti, išskirti, išstoti, iššaukti, išžiūrėti...; pajungti, pakelti, paskaičiuoti, pašvęsti, pavesti...; pergyventi, pernešti, perspėti, pervesti...; prabėgti, praeiti, pragalvoti, praklausyti, pramatyti, pravažiuoti...; pribūti, prigulėti, priimti, prileisti...; užnešti, už(si)pilti.... Suprantama, nevartotina reikšme netinka ir geri kitomis reikšmėmis šių veiksmažodžių vediniai atleidimas, išėmimas, išdirbimas, paskaičiavimas, pergyvenimas, praėjimas, pravažiavimas, užnešimas, užpylimas... Pasitaiko ne sava reikšme pavartojamų šiaip jau gerų daiktavardžių (davinys, sąstatas, stovis): davinys - tai maisto arba pašaro kiekis, porcija: Ekskursantai gavo sausą davinį. Tiek šieno karvei yra paros davinys. Visomis kitomis reikšmėmis davinys (daviniai) netinka, o tinka duomenys: mokslo, statistikos, apklausos daviniai (= duomenys), pažangumo daviniai (= duomenys), davinių (= duomenų) paieška, kaupimas, apdorojimas; sąstatas - tik traukinio: vienas po kito sustatyti vagonai. Visomis kitomis reikšmėmis vietoj sąstatas vartotina sudėtis: medžiagos sąstatas (= sudėtis), komisijos, komiteto, tarybos, komandos, choro, orkestro sąstatas (= sudėtis); stovis - žodynuose nurodoma, kad įmanoma pavartoti stovėjimo reikšme, nors daugeliui tokia vartosena neįprasta: Stovis eilėje atsibosta. Kitomis reikšmėmis stovis netinka: patalpų, daiktų stovis (= būklė), žmogaus dvasinis stovis (= dvasinė būsena), karo stovis (= karo padėtis). Pasitaiko ir kitų ne savo reikšme pavartojamų daiktavardžių, pvz.: baltiniai, eilė, ratas: baltintai - paprastai apatiniai drabužiai, apatiniai marškiniai (dabar bet kokios spalvos, o seniau būdavo tik balti): drobiniai, medvilniniai baltiniai; pasikeisti baltinius. Žodis baltiniai nevartotinas vietoj marškiniai, kurie dėvimi viršuje: Į darbą jis ateidavo melsvais baltiniais (= marškiniais). Apsivilko baltinius (= marškinius), pasirišo kaklaraištį; eilė - ne viena reikšme vartotinas žodis: eilė susidaro prie kasos, prie prekystalio arba stovi kelios eilės kėdžių; kas nors daroma iš eilės. Žodis eilė, posakis visa eilė netinka nekonkretaus kiekio reikšme. Kam sakyti Eilė (arba Visa eilė) darbuotojų buvo apdovanoti! Juk tiksliau, aiškiau - Daug, nemaža, visas būrys, visa grupė, keliasdešimt, o gal tik keliolika, keletas darbuotojų buvo apdovanoti. Kartais tokį eilė tikslinga praleisti: vietoj Rasta eilė pažeidimų užtektų Rasta pažeidimų. Kanceliarinėje kalboje vartojami posakiai eilės numeris, eilės tvarka, iš eilės: Darbo sutartys registruojamos eilės tvarka, Metodinės komisijos pirmininkas renkamas dviem kadencijom iš eilės. ratas, ratelis - turi daug reikšmių: skritulys su stipinais ar be jų; pirmenybių ir pan. dalis; sritis, sfera, o ratelis - dar ir verpimo prietaisas; šokis ratu. Žodžiai ratas, ratelis vengtini „būrio, būrelio, kompanijos" reikšme: platus ar siauras bendraminčių, draugų, verslininkų, politikų, mokslininkų... ratas (- didelis ar mažas bendraminčių, draugų, verslininkų, politikų, mokslininkų... būrys); artimųjų, draugų ratas (- būrys, būrelis, grupė); metodinis ratelis (- metodikos būrelis); istorinis ratelis (- (jaunųjų) istorikų būrelis). Kartais ratas, ratelis sakiniui nebūtinas ir mestinas: saviškių ratas (- saviškiai), saviškių rate (- tarp saviškių); klausytojų ratas nedidelis (- klausytojų nedaug); platus interesų ratas (- daug interesų; didelė interesų įvairovė); didėja paslaugų ratas (- daugėja paslaugų); iškėlė platų klausimų ratą (- daug klausimų). Iš ne sava reikšme pavartojamų verstinių būdvardžių ir dalyvių bei iš kai kurių jų padarytų prieveiksmių „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše" minimi gyvybingas, -a; glaustas, -a; kurčias, -ia; priešakinis, -ė; sekantis, -i; vedantis, -i; vieningas, -a: gyvybingas, -a - tinka reikšme „kupinas gyvybės, gajus", pvz.: Tai gyvybingas augalas. Netoleruotina reikšme „nepasenęs, -usi; tinkamas, -a vartoti": gyvybingas (= nepasenęs, tinkamas vartoti) glaistas, gyvybingi (= nepasenę, tinkami vartoti) dažai, vaistai; glaustas, -a - tinka reikšme „suglaustas, sutrauktas, suspaustas", pvz.: Jo rašysena glausta. Nevartotina, kai glaustumo nėra: Užsakymus atliekame glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką); sekantis, -i - tinka kaip dalyvis: Šeimininką sekantis šuo sustojo. Tai motinos pavyzdžiu sekanti duktė. Netinka vietoj įvardžių „šis, -i; šitoks, -ia; toks, -ia" (prieš išvardijimą): Vilniuje dabar veikia sekančios (= šios, tokios) parodos, Posėdyje dalyvavo sekantys (= šie) komiteto nariai, Reikia atlikti sekančius (= šiuos, šitokius, tokius) darbus. Netinka ir vietoj „štai kas, štai kodėl" (prieš aiškinimą): Atsakydamas į Jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!