Lektologijos mokslas

Lektologija – besiformuojanti mokslo disciplina, kuri tiria skaitybą kaip tam tikrą veiklos rūšį ir sistemą, siekdama nustatyti jos struktūrą, savybes, funkcionavimo bei raidos dėsningumus1.
Šio seminarinio pranešimo tikslas – aptarti lektologijos objektą, bendrąją skaitymo teoriją ir skaitymą kaip komunikaciją.
• Atskleisti teksto, autoriaus ir skaitytojo vaidmenis procesiniame ir semiotiniame komunikacijos modeliuose.
Šis pranešimas paremtas John Fiske „Įvadu į komunikacijos studijas“, teminiame straipsnių rinkinyje „Biblioteka ir skaitytojas“ Ritos Paliukaitės pateikiama skaitymo samprata bei „Teoriniuose bibliotekininkystės pagrinduose“ Alvydo Samėno pateikiama lektologijos koncepcija.
Tai bibliotekininkystės mokslo disciplina, kadangi domimasi tuo skaitymo procesu, kuris vyksta bibliotekoje. Lektologija ir bibliotekininkystė turi bendrų tyrimų objektų, klausimų, o biblioteka laikoma viena pagrindinių socialinių institucijų, organizuojančių skaitybą. Integruojamos komunikacijos teorijos, skaitybos sociologijos, skaitybos psichologijos, skaitybos pedagogikos, klinikinės psichoterapijos, oratorinio meno, bendravimo psichologijos, vadybos ir kitų mokslo sričių žinios.
Skaityba suvokiama kaip viena pažinimo ir bendravimo (komunikacijos) rūšių, kurios esmė – aktyvus pasirinkto teksto informacijos įsisavinimas ir panaudojimas skaitytojo poreikiams bei interesams tenkinti. Skaitybai būdingi pagrindiniai veiklos požymiai: ji yra žmogaus netiesioginės sąveikos būdas su išoriniu pasauliu; joje žmogus veikia tam tikrą objektą, kuris tenkina įvairius jo poreikius ir kartu sukuria jam egzistuoti būtinas sąlygas, ugdo dvasios galias2.
Lektologijos mokslo struktūra:
• Skaitybos psichologija;
• Skaitybos pedagogika;
• Skaitybos sociologija;
• Skaitybos ir skaitytojų teorijos.
Pagrindiniai lektologijos tyrimų objektai:
Skaitytojas – socialinis subjektas (atskiras asmuo, socialinė grupė, visuomenė), kurio psichikos struktūra savita ir kuriam skaitymas tapęs būtinu poreikiu. Nuolatinis skaitymas labiau ugdo specifinius skaitytojo psichikos elementus, o šie dar labiau skatina skaityti jo dvasios poreikius bei interesus atitinkančią lektūrą. Dar vienas skaitytojui būdingas požymis: skaitytojas yra „autorius, spaudinių, jų platinimo ir propagandos kanalų objektas“3.
Skaitytojas gali būti veiklos objektas, kai jis veikiamas iš šalies, bet jis gali būti ir subjektas, kai, mąstydamas apie savo veiklą, pats ją numato ir vykdo. Antra vertus, tarp skaitytojo ir jį veikiančiųjų nebūtinai visada turi būti subjekto-objekto santykis. Priešingai, praktiškai dažniau efektyvesnis subjekto-subjekto santykis. Skaitytojo kaip subjekto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!