Politinė doktrina liberalizmas

Liberalizmo terminas , žymintis tam tikrą politinę filosofiją ir politinį judėjimą, buvo pradėtas vartoti 19a. Ispanijoje. Paprastai liberalizmo kaip politinės dokrinos ištakos siejamos su 17a. anglų politine filosofija, su Džono Loko vardu.
Iki 1812m. Klasikinio liberalizmo idėju sistema kūrėsi visų pirma škotų Švietimo laikotarpiu, kai Adamas Smithas kalbėjo apie „ liberalų lygybės, laisvės ir teisingumo planą“ , tačiau terminas „liberalus“ buvo vartojamas kaip liberalumo – klasikinės žmoniškumo dorybės, didžiadvasiškumo ir proto atvirumo – vedinys.
Liberalizmas neturi vienos nekintamos prigimties ar esmės, tačiau jam būdingi tam tikri bruožai, kurie parodo jo modernybę ir kartu išskiria jį iš kitų Naujųjų laikų intelektualinių tradicijų bei su jomis susijusių politinių judėjimų.
Pirmąkart sistemiškai dėstomą tą Naujųju laikų individualistinę pasaulėžiurą, iš kurios iškyla liberalizmo tradicija, randame 17a. Anglijoje Thomas Hobbnesas išreiškia bekompromisį individualizmą, kurio modernumas žymi lemiamą atsiskyrimą nuo tos socialinės filosofijos, kurią Viduramžių krikščionybė paveldėjo iš Platono ir Aristotelio.Hobbesas kildina pilietinės asocijacijos darinį- taikos būseną, kurią garantuoja neribotą prievartinės suverenios galios valdžia.
Kitas liberalizmo pirmtakas Europoje buvo Benediktas de Spinoza, dar artimesnis liberaliajai tradicijai nei Hobbesas. Spinoza parėmė daugelį Hobbeso prielaidų apie žmogų ir visuomenę : jis visoms žmogiškomis būtibėmis priskyrė neįveikiamą polinkį į savisaugą ir tvirtimo, kad žmonių visuomenę galimą tyrinėti ir aiškinti kaip būtinai savimi besirūpinančių astovų sąveikos padarinį. Kaip ir Hobbesas, Spinoza mėgino naujai pažvelgti į žmogų ir visuomenę, paaiškinti visuomeninį gyvenimą tokiomis sąvokomis , kurios neteiktų žmogiškoms būtybėms kitokios laisvės negu visiems kitiems gamtos kūriniams, ir, kaip Hobbesas, Spinoza valdžią ir prigimtines teises traktavo kaip dvi viena kitą apibrėžiančias jo politinės teorijos sąvokas.
2
Spinoza artimesnis liberalizmui nei Hobbesas tuo , kad jis žvelgia į individo laisvę kaip į savaimę vertybę, net kaip į būtiną geriausio gyvenimo konponentą ir būtiną kiekvieno gero gyvenimo sąlygą. Ir vis dėlto Spinoza nėra liberalas . Nei jis nei Hobbesas neparemia merolistinės liberalizmo nuostatos - įsitikinimo , kad žmogiškieji steiginiai gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!