Politinė kultūra ir politinė socializacija

tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo arba veiklos srityje; išprusimas.
Socializacija – individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe.
Kiekviena visuomenė perteikia savo normų ir vertybių sistemą žmonėms, individai savo ruožtu suformuoja skirtingus idealus, kaip politikos sistema turėtų veikti, ką vyriausybė turėtų daryti jų labui, savo reikalavimus ir įsipareigojimus jai.
Ši idealų, vertybių ir požiūrių apie politinę sistemą visuma ir sudaro nacionalinę politinę kultūrą. Kartais politinė kultūra vadinama „nacijos psichologija“.
Politinei kultūrai daro įtaką daugelis veiksnių: religija, tradicijos, istorinė praeitis, valdymo tipas ir visuomenės socialinė struktūra.
Politinė kultūra, iš esmės nauja kategorija, pradėta vartoti XX a. šeštajame dešimtmetyje, bet įvardijanti seną idėją – „etosą“, „dvasią“ ar vertybių sistemą, sąlygojančias tautos ar grupės politinį elgesį. Aristotelis kalbėjo apie proto būklę, E. Burke – apie „papročių pyragą“, veikiantį institutų funkcionavimą, antropologai – apie nacionalinį charakterį.
I. Socialinės psichologijos ir antropologijos. Sigmundas Freudas, Haroldas Lasswelas siekė tirti veiksnius, turinčius įtakos žmonių požiūriams ir elgesiui. Jie analizavo socializacijos reiškinius, grupių normų, šališkumo, papročių ir tradicijų įtaką asmenybės formavimuisi.
II. Europos ir JAV sociologija. Europos sociologai – M. Weberis, V. Pareto. E. Durkheimas – nagrinėjo religijos, vertybių ir normų įtaką ekonominei veiklai ir politinių struktūrų raidai. JAV T. Personas, veikiamas M. Weberio darbų, sukūrė funkcionalistinę socialinės sistemos teoriją, kur ypatingą svarbą sistemai funkcionuoti turi vertybės ir normos.
III. Socialiniai tyrimai. Susidomėjimą politikos kultūra, kaip politikos aiškinimo metodu, kuriuo tiriama politinė sistema, sustiprino sociologinių apklausų technikos, atrankos, interviu ir duomenų analizės metodų tobulėjimas. Viešosios nuomonės tyrimų metodologijos tobulinimas leido remtis ne tik spekuliacijomis ir impresionistinėmis nuostatomis, bet ir kur kas patikimiau empiriškai analizuoti grupių bei tautų kultūrą.
Politinė kultūra – analitinis teorinis konstruktas. Tai visuma požiūrių, ideologijų, tradicijų, papročių, įsitikinimų ir mitų, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką politiniam gyvenimui.
Šiuolaikinė politinės kultūros samprata iš dalies atitinka iki šeštojo dešimtmečio vartotą nacionalinio charakterio terminą. Tačiau nacionalinio charakterio kategorija formavo stereotipus –
„autoritarinį vokiškąjį“, „mesionistinį rusiškąjį“, „nenuspėjamą rytietiškąjį“.
Politinės kultūros tyrimai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!