Liberalizmo sąsajos su filosofijos disciplina. Filosofinės liberalizmo ištakos

LIBERALIZMO SĄSAJOS SU FILOSOFIJOS DISCIPLINA.
a). Bendri bruožai........................................................................................................................
b). Asmens individualumo vertė filosofiniu ir liberalų požiūriu (pagal J. S. Millio „Apie
laisvę“).........................................................................................................................................
c). Liberalizmo ir filosofijos panašumai pagal Dž. Loko „Esė apie pilietinę valdžią“...............
4. Išvados.........................................................................................................................................
5. Literatūra.....................................................................................................................................
ĮVADAS
Politika, kaip normatyvinė disciplina kelia trijų rūšių klausimus. Pirma, kokia visuomenės institucinė santvarka yra tinkamiausia? Antra, kokiais standartais remiantis turi būti vertinamos socialinės institucijos? Ir galiausiai, kaip, pagal kokius vertinimo standartus atrenkama ir pateisinama tinkama institucinė santvarka? Bandydami atsakyti į pirmąjį klausimą, turėtume nurodyti institucijų tinklą, kuriam teikiame pirmenybę (pvz., liberalizmas pripažįsta ekonomikos reguliavimą per rinkos mechanizmą ir konstituciškai apribotą atstovaujamąją valdžią). Antrojo klausimo atsakymai padeda nustatyti ir ginti moralinius suvaržymus, kurių turėtų laikytis tinkamos (t.y., tos, kurioms suteikiam pirmenybę) institucijos, ir idealus, kuriuos tos institucijos turėtų įgyvendinti (pvz., liberalizmas vertina lygybės ir asmens autonomijos principus). O atsakymai į trečiąjį klausimą tarsi apibendrina du pirmuosius ir sudaro tai, ką galima būtų pavadinti politine teorija (pvz., tikimasi, kad liberalizmo teorijos paaiškins ir pateisins liberalias institucijas moralinių laisvės, lygybės principų požiūriu).
Tokie klausimai, keliami politikos disciplinoje, gana aiškiai nurodo į tai, kad visos politinės filosofijos ištakos glūdi moralės filosofijoje: abi filosofijos ieško gėrio ir teisingumo principų. Skirtumas yra tik tas, kad politinė filosofija, kitaip nei moralės, šiuos principus taiko ne asmeniniam elgesiui, o beasmenėms institucijoms, įtvirtintoms normoms, konvencijoms ir įpročiams. Politinė filosofija klausia ne to, kaip turėtume elgtis ir gyventi, bet – kokias institucijas turėtume pripažinti. Tai šimtmečių senumo klausimai, kuriuos svarstė daug filosofų, teoretikų, ideologų.
Šiame savo darbe pagrindinius liberalizmo doktrinos principus (remsiuosi dviejų liberalizmo atstovų – J. S. Millio ir Dž. Loko mintimis), aš mėginsiu paanalizuoti filosofiniu aspektu arba tiesiog susieti juos su filosofijoje deklaruojamomis tiesomis ir idėjomis. Mano darbo tikslas – parodyti, pateikti argumentų, pagrindžiančių teiginius apie tai, kad liberalizmo kilmė ir pats liberalizmas, kaip viena iš politinių teorijų, išties yra glaudžiai susijęs su filosofijos disciplina.
LIBERALIZMO SUSIFORMAVIMAS. SUSIFORMAVIMO APLINKYBĖS. PAGRINDINIAI...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!