Lietuvių rašomosios kalbos istorija

1.Liet.k.ist.objektas,uždaviniai,metodai,pe- riodizacija.Ši disciplina susiformavo 20a.Jos objektas-rašomosios,t.y.sunormintos,liet.k.rai- da įv.liet.tautos gyvenimo etapais.Ji tiria visa tai,kas užrašyta.Liet.rašomoji k.-tai sąmonin- gai daugiau ar mažiau sunorminta lietuviškų raštų,rašytinė k.Jos kūrimosi pradžia siejama su 16a.vid.Iš pradžių ji buvo vartojama tik re- liginiams tikslams,buvo nevienalytė,beveik ne- sunorminta.Pagr.šaltinis,teikiantis faktinę me- džiagą liet.rašom.k.istorijos mokslui yra įv.e- pochų ir įvairių rūšių liet.rašto paminklai,t.y. senieji rašytiniai tekstai liet.k.,turintys sąmo- ningo norminimo žymių.Uždaviniai:remiantis įv.epochų liet.raštų k.duomenimis,nušviesti bendruosius liet.rašom.k.kūrimosi bei plėtoji- mosi procesus,parodyti,kaip formavosi ir kito liet.rašom.k.fonologinė,morfologinė,leksinė sistema bei sintaksė.Taip pat jai rūpi išaiškinti liet.rašom.k.ir tarmių santykį atskirais istori- niais laikotarpiais,išryškinti liet.rašom.k.nor- minimo eigą,apibūdinti įv.epochų rašom.k.fu- nkcinius stilius,įvertinti įv.rašytojų bei moks- lininkų vaidmenį kuriant bei normalizuojant liet.rašom.kalbą.Liet.rašom.k.istorija taiko ly- ginamąjį kalbos tyrimo metodą.Periodizacija. Atsižvelgiant į esmingesnius kitimus rašom.k. sistemoje,galima skirti 2 periodus,o šiuos ska- idyti dar smulkiau.I.Senasis:1)liet.rašom.k.16- 17a.Egzistavo 3 rašom.k.tipai.2)liet.rašom.k. 18a.Egzistavo 2 tipai.II.Naujasis:1)liet.rašom. k.19a.1 pusėje bei viduryje(tarminiai tekstai); 2)liet.rašom.k.19a.pab.-20a.pr.(bendrinės k.at- siradimo laikas);3)liet.rašom.k.nepriklausomy- bės metais(1918-1940m.)(įsitvirtina bk.,nor- mos);4)liet.rašom.k.II pasaulinio karo ir poka- rio laikotarpiu(bk.smukimas,patyrė didelį spa- udimą). 2.Liet.rašyba įv.laikotarpiais.Visos Europos kalbos rėmėsi lot.k.abėcėle,tačiau ji neturėjo visų raidžių,reikiamų liet.k.D.Lietuvoje dau- giau nusižiūrėta į lenkų abėcėlę,M.Lietuvoje- į vok.Vartojamas gotikinis šriftas,kurio atsira- dimą lėmė gotikinio meno suklestėjimas.Šis šriftas tekstą leido padaryti tarsi audinių pynę. Svarb.buvo tekstūra.Iki tekstūros i,j buvo ra- šomos be taškų,tekstūros tekstuose w virto v. Tekstūra buvo didelio formato.Ją pakeitė kur- syviniai šriftai.Didžiosios ir mažosios raidės buvo pradėtos vartoti kartu.16a.atsirado frak- tūra ir Švabacherio šriftai.R.Prūsijoje gotikinis šriftas naudotas iki 2pasaul.karo,D.Lietuvoje- iki 17a.pab.Rankraščiai buvo rašomi lotyniš- komis raidėmis.Liet.k-oje buvo pritaikyti vok. ir lenkų raidynai.Tam tikri garsai sutapo.Iš če- kų k.per lenkų k.atkeliavo kelios raidės.D.Lie- tuvoje naudotos raidės:[š]=,;[č]=; [ž]=з,з,з,β.M.Lietuvoje vartotos tos pačios,tik [š]=.Iš lenkų k.atėjusios [ą]=,[ę]= .Iš lenkų perimtas kai kurių prieb.minkš- tumo žymėjimas(gieray,knygieles).R.Prūsijo- je nosines raides bandyta žymėti taip:, (Bretkūno postilėje).Dėl lot.k.buvo keli varia- ntai:[υ]=,;[j]=,,,;[i,ī]= ,,.Lenkų,lot.k-ose nebuvo tam ti- krų garsų,raidžių,kurios buvo liet.k-oje.Todėl lotyniškoms raidėms suteikdavo kitą reikšmę arba sukurdavo kokią raidę.Pirmuosiuose tek- stuose buvo įsivestos =e(platus),=e (platus).Buvo kuriamos kombinacijos:D.Liet. =[uo],Mažvydas įsivedė,,. Sen.tekstuose ū,y buvo reti.Jų žymėjimas pa- siskolintas iš kt.kalbų-raidžių dvigubinimas (=[ī],=[ū]).Kleino įvestos naujovės R.Prūsijoje:=[ė]=,=[æ],=[ā], =[š],=[š],=[č],=[č],=[ž]; nosinės raidės ,,,.Visi šiomis naujovėmis sekė.D.Lietuvoje naujovių įvedė Daukša:Sз,β=[š],=[ž];l,ł (iš lenkų);, =[ų,į];,,=platus e [æ],= [uo],=[ie];prieb.minkštumą žymėjo ġ,t,d. Po Daukšos įsivyravo Sirvydo rašyba.Jo nau- jovės:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!