Tautinis kostiumas – lietuvių tautos materialinės ir dvasinės kultūros simbolis, vizuali tautinės savimonės išraiškos forma. Savo reikšme ne tiktai prilygsta, bet ir pranoksta valstybingumo simbolius – vėliavą, herbą, himną. Nes tiktai tautinis kostiumas, reprezentuodamas pagrindinę valstybės tautą, yra sukurtas ne atskirų asmenų ar jų grupių, bet visos tautos.
Darbo tikslas: iš arčiau pamatyti kokie yra lietuvių tautiniai drabužiai.
4. išsiaiškinti, kas sudaro moterų ir vyrų tautinius drabužius.
Tautiniais drabužiais vadiname atskiroms tautoms būdingus rūbus, kuriuos žmonės naudoja kasdien ir išeigai – įvairių švenčių bei iškilmių metu. Išeiginiai drabužiai paprastai būna daug puošnesni, margesni ir sudėtingesni už kasdienius. Egzistuoja ne viena tautinio kostiumo samprata, tačiau tiksliausias apibūdinimas yra toks: tautinis kostiumas – tai kuo tiksliau rekonstruotas XIX a. kaimiečių išeiginių drabužių komplektas.
Amžių būvyje kiekviena tauta nuolat keitė savo drabužių madą. Tas keitimas vyko pagal žmonių ekonominę gerovę, gyvenimo sąlygas, grožio pajautimą ir sugebėjimą drabužius pasigaminti. Vyrų ir moterų drabužiai visose tautose buvo skirtingi, kitaip pasiuvami ir papuošiami. Skirtingos tautų religijos taip pat turėjo įtakos žmonių apsirengimui. Darbščios tautos ir turinčios didesnį grožio pajautimą, dėvėjo puošnesnius drabužius.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje daugelio tautų drabužių skirtingumai išnyko. Žmonės pradėjo dėvėti daugiau ar mažiau panašius drabužius, nes didėjo komunikacija ir ryšiai tarp įvairių kraštų, o tekstilės fabrikai perėmė medžiagų drabužiams audimą bei paruošimą. Europoje ir kitose šalyse buvo kuriamos „mados“, kurių vis daugiau ėmė laikytis miesto gyventojai. Tautiniai drabužiai surinkti į muziejus ir pagal juos gaminami nauji, kurie vartojami dažniausiai tik tautinių švenčių metu arba kitiems tautiniams papročiams pavaizduoti. Senieji tautiniai drabužiai būdavo pačių dėvėtojų pasigaminami: audžiami ir puošiami įvairiais raštais, siuvinėjami, o paskui pasiuvami. Moderniais laikais tautinius drabužius (pagal senuosius pavyzdžius) dažniausiai išaudžia tekstilės fabrikai.
2. LIETUVIŲ TAUTINIAI DRABUŽIAI
Lietuvoje tautinio kostiumo samprata atsirado XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Jo pagrindu tapo valstiečių tradiciniai išeiginiai drabužiai, kurie formavosi feodalinėje Lietuvoje iki XIX a. vidurio....
Šį darbą sudaro 3134 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!