Lietuvių tautinių kostiumų aksesuarai

2009
LIETUVIŲ TAUTINIO KOSTIUMO AKSESUARŲ STILISTIKA
Seniausi lietuvių liaudies drabužių piešiniai ir aprašymai mus pasiekė iš XVII amžiaus. Tačiau išsamesnės informacijos, leidžiančios atkurti šventadienį liaudies kostiumą, surinkta tik apie XIX amžiaus drabužius.
Lietuvoje tradiciniais drabužiais valstiečiai visuotinai vilkėjo maždaug iki XIX amžiaus aštuntojo dešimmečio. Vėliau šventadieniams pasipuošti jie vis dažniau siūdindavosi pavienius miesto mados drabužius, o kartais ir visą kostiumą. XX amžiaus pradžioje vietiniai, bet jau artimesni miesto madai kostiumo variantai dar buvo dėvimi Dzūkijoje ir Klaipėdos krašte. Kituose regionuose tradiciniu liaudies kostiumu vilkėjo tik vienas kitas senukas ar šiaip keistuolis, o dauguma vilkėdavo tik atskiras praktiškas arba papročių reikalaujamas jo dalis, pavyzdžiui, dideles vilnones skaras, pirštines, krikšto juostas.
Šiame savo darbe smulkiau panagrinesiu lietuvių tautinio kostiumo aksesuarus, jų formas, spalvas, ornamentiką, medžiagas ir paskirtį.
AUKŠTAITIJA
Juostos. Aukštaitės dėvi pintines, austines ir rinktines, vyrai – vytines, austines bei pintines. Pintinės būdingos tik Aukštaitijai, pinamos iš vilnonių vėliau - skaisgijų siūlų eglučių, vingelių, rombų raštų. Mėgstamos spalvos: žalia, raudona, violetinė, geltona, rečiau juoda ir balta. Rinktinės juostos buvo labiau paplitusios Vakarų Aukštaitijoje, kur senas juostas kartais perduodavo šeimoje iš kartos į kartą kaip vestuvinės aprangos dalį. Jų raštai ypač įdomūs, archajiški. Aukštaičių juostų spalvos: baltame lininiame ar medvilniniame dugne - raudonų, žalių, mėlynų vilnų ar skaisgijų ornamentai, grebliukų, roželių, žvaigždučių raštai. Moterų juostos, juosėtos prie vasarinių drabužių, paprastai būdavo neplačios, išaustos arba nupintos iš gerų, plonų siūlų.
Moterų galvos apdangalai. Merginą nuo moters skyrė tik galvos danga. Netekėjusios merginos Aukštaitijoje galvas dažniausiai puošė aukso spalvos galionais. Galionus siūdavo iš plačios, sunkios, metalo siūlais austos juostos, pastandintos ir vidinėje pusėje pamuštos šilkiniu atlasu arba satinu, dažniausiai raudonu. Jie būdavo siuvami dvejopai: cilindro formos arba užpakalyje sukryžiuotais ilgesniais galais. Kitas aukštaičių galvos papuošalas buvo karūnėlė – balta drobe aptrauktas cilindras, išorėje apsiūtas keliomis klostytų kaspinų, puošnių fabrikinių juostelių, karoliukų ir kitokių blizgučių eilėmis. Prie galiono ir karūnėlės paprastai būdavo prisegama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!