Lietuvos delegacijos į Japoniją vizitų vadyba ir protokoliniai moterų aprangos reikalavimai

Trumpas Japonijos aprašymas
Japonijos kultūra, istorija, ūkis, pačių japonų buitis, papročiai ir tautiniai bruožai Lietuvoje žadina nemažą susidomėjimą. Tuo pat metu jie yra tiek saviti, sudėtingi ir tolimi, jog retas lietuvis gali teigti pajutęs Japonijos pulsą.
Japonų, kaip ir kitų tautų, prigimtį didžia dalimi lėmė kraštas, kuriame jie gyvena. Šio krašto padėtis, klimatas, gamtinės sąlygos – tai nekintantys veiksniai, apibrėžę jų raidos ribas bei suteikę tai raidai ypatingą kryptį.
Geografinė padėtis: Japonija yra rytinėje Azijos žemyno pakrantėje, Ramiajame vandenyne. Iš viso Japoniją sudaro iki 3000 tūkstančių salų, tačiau didelės tik keturios. Japonijos bendras plotas 377 835 km2, sausumos plotas – 374 744 km2.
Klimatas: Kadangi Japonija nuo artimiausio žemyno pakrančių nutolusi per kelis šimtus mylių, jai būdingas daugiau okeaninis klimatas. Vėlyvais rudenimis ir žiemomis pakankamai sausa. Išskyrus šiaurę ir aukščiausius kalnus, temperatūra retai nukrinta žemiau nulio, bet vieną ar du mėnesius didžiojoje Japonijos dalyje žiemos naktimis smarkiai atšąla, o pasnigti, tai bent protarpiais pasninga visur, išskyrus Okinawą. Vienas išskirtiniausių Japonijos klimato bruožų – nuolatinės cikloninės audros, vadinamieji taifūnai, kurie vėlyvomis vasaromis ir ankstyvais rudenimis kai kur visai nusiaubia šalį.
Reljefas: Šalis kalnuota. Beveik visi Japonijos kalnai jauni, todėl skardingi, bet daugumoje šalies vietų jie ne aukštesni kaip keliasdešimt ar keli šimtai metrų. Didžiąją Japonijos dalį užima ilgomis juostomis nutįstančios miškingos kalvos, į kurias įsiterpią siauri slėniai išskiria plonus rėželius, tinkamus gyventi ir verstis žemdirbyste.
Augalija ir gyvūnija: Šiaurėje auga skujuotųjų medžių, eglių pušų miškai; javai, o pietuose jau randi vaisių, javų, žolynų, lapuotųjų medžių. Smulkus gamtovaizdžių mastelis tikriausiai lėmė japonų sugebėjimą žavėtis kiekvienu mažiausiu gamtos trupinėliu. Tai geriausiai atsispindi taip vadinamuose “Soduose”, kuriuose niekada neaugo nei vienas vaismedis. Jie sudaryti iš uolienų, akmenų, keleto medelių, krūmelių bei vandens telkinėlių. Japonai sukūrė ne tik parkus gigantus, bet ir tokius, kurie išsitenka kelių arų ar kvadratinių metrų sklypelyje. Yra dar mažesnių, telpančių vazonėlyje, saugomų namuose ant rašomo stalo....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!