Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) santykiai asociacijos su Europos Sąjunga laikotarpiu (1995-2000)

LIETUVOS – ES SANTYKIAI ASOCIACIJOS SU ES LAIKOTARPIU (1995-2000).
ĮVADAS
Svarbus Baltijos ir Vidurio šalių žingsnis pakeliui į Europos Sąjungą buvo Europos (t. y. asociacijos) sutarčių tarp ES ir šalių kandidačių pasirašymas. 1993 m. Birželio mėn. Vykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime Kopenhagoje buvo priimtas oficialus pareiškimas: “...asocijuotos Centrinės ir Rytų Europos šalys, kurios to norės, galės tapti Europos Sąjungos narėmis”.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir žemės pardavimo užsieniečiams problemas galima laikyti rimčiausiomis politinėmis Lietuvos ir ES santykių bei politinio Lietuvos pasirengimo narystei ES problemomis.
1. ES POLITIKA VRE ŠALIŲ ATŽVILGIU.
Nepaisant daugybės ES vidaus problemų, domėjimasis Bendrija po socializmo žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje (VRE) nuolat didėjo. Tuo metu susiformavo dešimties šalių grupė, kuri pretendavo tapti pilnateisiais Bendrijos nariais. Šiai valstybių grupei priklausė ir Lietuva. Vidurio ir Rytų Europos šalių stojimą į ES reikėtų vertinti kaip istorinės reikšmės procesą, kurio metu šalys įveikia daugiau negu keturiasdešimt metų trukusį žemyno susiskaldymą ir įstoja į Sąjungos sukurtą taikos, stabilumo ir gerovės erdvę. Visos dešimt šalių pasirašė vadinamąsias Europos sutartis (Asociacijos sutartis).
ES išplėtimo galimybė buvo numatyta Europos Sąjungos sutartyje. Ten pažymima, kad kiekviena Europos šalis gali pateikti paraišką tapti Bendrijos nare. Tačiau minėtoji sutartis visiškai nekalbėjo apie konkrečius stojimo į Bendriją kriterijus. Atsižvelgdama į tai Europos Taryba Kopenhagoje (1993 m.) ir Madride (1995 m.) apibrėžė pagrindinius narystės kriterijus. Paprastai jie skirstomi į keletą grupių:
1. Politiniai kriterijai:
• demokratija ir teisės viešpatavimas;
• žmogaus teisės;
• tautinių mažumų teisės ir jų apsauga.
Šalių kandidačių politinės institucijos turėjo funkcionuoti sklandžiai ir stabiliai. Valdžios pasikeitimą sąlygojo laisvi ir sąžiningi rinkimai. Opozicija vaidino įprastą vaidmenį institucijų veikloje. Neturėjo kilti jokių esminių problemų dėl žmogaus teisių garantijų ir tautinių mažumų apsaugos.
2. Ekonominiai kriterijai:
◦ funkcionuojanti rinkos ekonomika;
◦ sugebėjimas išlaikyti konkurencijos spaudimą ir rinkos jėgų veikimą Sąjungos viduje.
Šios grupės kriterijai tampriai susiję. Funkcionuojanti rinkos ekonomika lengviau išlaikys konkurencijos spaudimą. Kurdamos rinkos ekonomiką, šalys kandidatės privalo liberalizuoti prekybą ir kainas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!