Lietuvos prezidentas ir Seimas

 LIETUVOS PREZIDENTAS IR SEIMAS Įvadas Valstybės vadovo institucija egzistuoja nuo neatmenamų laikų, ją turi visos valdymo formos: tiek respublikos, tiek monarchijos. Respublikose valstybės vadovo pareigas eina prezidentai. Terminas “prezidentas” yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia “sėdintis priešakyje”. Valstybės vadovo funkcijos skirtingose šalyse yra nevienodos. Vienose šalyse jų funkcijos yra tik nominalios, kitose - realios; vienur jis gali būti tik valstybės vadovu, kitur ir valstybės, ir vyriausybės vadovas. Jo padėtį lemia konkrečios šalies istorinės tradicijos bei politinės sąlygos. Tačiau visose šalyse valstybės vadovui yra suteikti išskirtiniai įgaliojimai aukščiausiu lygiu atstovauti tautai šalyje ir užsienyje. LR Konstitucijos VI skirsnio 77 str. pirmoji dalis aiškiai ir lakoniškai teigia “Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas”. Iš šios normos negalima spręsti apie LR Prezidento kaip vadovo teisinį statusą, įgaliojimų apimtį, realų politinį svorį ir jo vietą valstybės valdžių hierarchijoje. Koks vaidmuo valstybės vadovui tenka Lietuvoje yra įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnio, kiti – 68 straipsnio pirmosios dalies, 71, 72, 140, 142-144 straipsnių normose. Visgi Lietuvos Respublikos komentare yra teigiama: “…..[minėtuose] straipsniuose įtvirtinti įgaliojimai tam tikrose srityse neatskleidžia Prezidento teisinės padėtis turinio, palieka be atsako klausimą, ar Prezidentas užtikrina tai, kas yra svarbiausia valstybės vadovo veikloje – normalų valstybės aparato funkcionavimą, valstybės valdžių bendradarbiavimą ir sąveiką”1. Taip yra teigiama todėl, kad atskleisti Prezidento statusą per jo įgaliojimus ir funkcijas yra sudėtinga todėl, kad Konstitucijoje įtvirtinti ir realūs Prezidento įgaliojimai nesutampa, nėra tapatūs. “Prezidentas iš esmės įgyvendina tik įgaliojimus, susijusius su atstovaujamosiomis ar ritualinėmis funkcijomis”2 Vadovo teisinė padėtis nustatoma remiantis jo įgaliojimais, kurie anaiptol ne visada gali būti interpretuojami vienprasmiškai. Visgi pabandysiu atskleisti tiek konstitucinių Prezidento įgaliojimų turinį, tiek jų santykį su realiais Prezidento įgaliojimais. LIETUVOS PREZIDENTAS IR SEIMAS Nuo 1992 metų, kai tauta referendumu patvirtino naują Konstituciją, Lietuvoje išbandytas ne vienas pusiau prezidentinio režimo scenarijus. Ir vis dėl to ilgalaikiams vertinimams daryti dar trūksta laiko. Galima teikti, jog 1992-1996 metais Lietuvoje veikė prezidentinės daugumos modelis. Svarbiausias jo požymis – Prezidentą A. Brazauską ir valdančiąją daugumos partiją LDDP sieja bendra praeitis, panašios vertybės ir politinės nuostatos. Tai buvo ypač akivaizdu 1992-1993 metais, kai A. Brazauskas, tada LDDP lyderis ir Seimo Pirmininkas, buvo įgaliotas laikinai eiti Prezidento pareigas. 1993 metais tautos išrinktas Prezidentu A. Brazauskas narystę partijoje sustabdė, bet išsaugojo joje savo įtaką ir autoritetą. Prezidentinės daugumos laikotarpis Lietuvoje pasižymėjo ypatingu vykdomosios valdžios stabilumu: 36 mėnesius išsilaikiusi A. Šleževičiaus Vyriausybė iki šiol yra ilgiausiai dirbusi naujausiųjų laikų Lietuvos istorijoje. Prezidento žodis politiniais klausimais šiuo laikotarpiu buvo labai svarbus. Jo valia 1993 metais Ministru pirmininku buvo patvirtintas A. Šleževičius, kuris 1996 metais, kilus bankų krizei, A. Brazausko reikalvimu atleistas iš pareigų. Naujasis ministras pirmininkas M. Stankevičius, taip pat paskirtas be didesnių disksijų su Seimo dauguma, per savo trumpą kadenciją ėmėsi įgyvendinti Prezidento inicijuotą ir parlamento įstatymais patvirtintą finansų sistemos stabilumo programą. Tiesa, reikai pripažinti, kad Prezidento vaidmuo vyriausybėje 1992-1996m. nebuvo toks aktyvus, kokio būtų gakima tikėtis. A. Brazauskas pasyviai reaguodavo į kylančias vykdomosios valdžios problemas ir retai pasiūlydavo naujų iniciatyvų. Juo labiau ,kad ir Konstitucija buvo nesenai priimta, o Lietuvoje trūko ilgesnių valdžios pasiskirstymo tradicijų. Tačiau lemiamos įtakos turėjo kiti veiksniai, visų pirma – Prezidento pasitraukimas iš partinės veiklos. 1996-2000 m. kadencijos Seime metais susiformavo koncervatorių (TS(LK)) ir krikščionių demokratų partijos (LKDP)dauguma, kuri per visą valdymo laikotarpį neturėjo nė vienai iš koalicijos partijų atstovaujančio prezidento. Todėl ir A. Brazauskas, ir V. Adamkus 1996-2000m. veikė sugyvenimo režimo sąlygomis. Sugyvenimo režimas Lietuvoje pasižymėjo įtampa vykdomojoje valdžioje, Seimo ir Prezidento konfliktas, vyriausybių kaita. Tačiau Prezidentų A. Brazausko ir V. Adamkaus elgesys sugyvenimo sąlygomis labai skyrėsi. A. Brazauskas pasirinko įprastą tokioms politinėms situacijoms būdą: nisišalino nuo vyriausybės reikalų ir tenkinosi simbolinėmis beireprezenacinėmis valstybės vadovo funkcijomis. Tuo tarpu V. Adamkus bandė aktyviai kištis į vyriaustbės reiklus, dalyvauti įstatymų leidyboje bei svarstant svarbiausius valstybės gyvenimo klausymus. Prezidentas V. Adamkus naujai įvertino sugyvenimo su parlamentine dauguma sąlygas. Visų pirma buvo atsižvelgta į tai, kad parlamentinę daugumą sudaro partijų koalicija, kurioje, kaip parodė tolesnė ivykių eiga, buvo kovojama dėl įtakos ir postų. Antai 1998-1999 metais Lietuvos krikščionių demokratų partija įvairiomis progomis siūlydavo koncervatoriams peržiūrėti koalicijos sutartį ar nuo jos atiribodavo, o 1999 metų vasarą apskritai ją nutraukė, bet koalicinė dauguma parlamente ir vyriausybėje išliko. Antra, prezidentas įvertino, kad didžioji koalicijos partija – TS(LK) yra nevieninga, draskoma vaidų ir skirtingų interesų. Šiomis aplinkybėmis jis pasiekė, kad būtų atstatydinta jam atviraio oponavusi ministro pirmininko G. Vagnoriaus vyriausybė. Dėl susiskaidžiusios daugumos konsevatorių ir krikščionių demokratų dominuojamame Seime V. Adamkui labiau nei A. Brazauskui sekėsi apginti įstatymų leidybos nuostatas (žr. 11,1 ir 11,2 lenteles) 11,1 lentelė *1998-200 metų duomenys REŽIMO TRUKMĖ (MĖN) VETUOTA ĮSTATYMŲ INTENS- YVUMAS PATEIKTA VETO PATAISŲ PRIIMTA VETO PATAISŲ EFEKTY VUMAS % Brazauskas 1992-1996 45 22 0,49 83 68 81,9 Brazauskas 1996-1998 15 9 0,6 22 2 9,1 Adamkus 1998-2003 60 62 1,03 132* 113* 85,6* 11,2 lentelė REŽIMO TRUKMĖ (MĖN) INICIJUOTA ĮSTATYMŲ INTENS- YVUMAS PRIIMTA PREZIDENTO ONICIJUOTŲ PRIJEKTŲ EFEKTYVUMAS Brazauskas 1992-1996 45 36 1,4 44 69,8 Brazauskas 1996-19986 15 6 0,6 4 44,4 Adamkus 1998-2000 32 15 0,47 10 66,7 Adamkus 2000-2003 18 17 0,94 9 52,9 Įstatymų leidybos efektyvumo požiūriu atrodytų, kad V. Adamkaus sugyvenimas su parlamantine dauguma 1998-2000 metais labai artimas prezidentinės daugumos modeliui. Panašių rezultatų, kaip ir prezidentinės daugumos metais (1993-1996), pasiekta ir siūlant įstymus bei juos vetuojant. Kai kurie Lietuvos politikos apžvalgininkai net vertina, jog „V. Adamkaus laikotarpiu

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!