Literatūros tyrinėjimo metodai

struktūralistinis kūrinio aprašymas yra arba trivialus (banalus,neoriginalus), arba savavališkai apibendrintas ir ekstrapoliuotas
RUSŲ FORMALIZMAS – atsidėti lingvistikai ir poetikai;
pabrėžiamas lingvistinis poezijos aspektas;
noras sukurti autonomišką literatūros mokslą, remiantis esminėmis literatūros medžiagos savybėmis.
Literatūriškumą pagrindžiančių principų formalistai išskyrė ir pakartojimą, akcentavimą. Viktoras Šklovskis kalba apie siužeto ir fabulos skirtumus: fabula tėra medžiaga siužeto formavimui.
Esminių literatūros savybių nagrinėjimas apibrėžia tiriamąjį objektą atribodamas jį nuo giminingų disciplinų ir pasitelkia tokius argumentus:
a) Pirmiausiai atsiribojama nuo stilistikos- vengiama stilistinės analizės – rėmimasis norma neleidžia įvertinti stiliaus, nes žinios apie normą nėra patikimos (norint apibūdinti rašytojo stilių, reikia žinoti tos ar kitos epochos žodžio vartojimo normas, o tai lemtų ilgus filologinius tyrinėjimus) – anot Viktoro Vinogradovo “Stilistikos uždaviniai”. Lyginamoji poetika naudojasi stilistine analize tiek, kiek susieja ją su sisteminiu požiūriu. Atsargiai vartojamas terminas “kritika” – atsiribojama nuo to, kas vadinama kritiko/autoriaus dialogu.
a) Atsiribojama nuo istorijos – anot Eichenbaumo, išnyksta tam tikra istorinė aplinka ir joje iškilusi funkcija išlieka, kaip pasekmė, nenutraukusi ryšių su šia aplinka.
b) Atmesdamos psichologiją ir vaizdo pirmumo idėją, meninio teksto suvokimo teorijos remiasi struktūriniu kriterijumi.
Rusų formalistų tyrinėjimai reiškėsi trimis kryptimis:
- Pasakojimo tyrinėjimai, susiję su literatūrine etnologija bei semiotika. (V. Proppas – pasakos struktūrinė analizė, pasakos suskaidymas į sudėtines dalis; funkcijų išskyrimas (31); pasakos kaip vienos sistemos variantai (draudimas-draudimo sulaužymas). A.J.Greimas – tekstas yra empirinė duotybė; semiotikas studijuoja sintagmatinę reikšmių sandarą, t.y. naratyvinę segmentaciją bei sandarą; egzistuoja du atskiri lygmenys: semantinės reprezentacijos, priskiriamos loginiams-semantiniam vaidmeniui (reikšmių perkodavimas), ir naratyvinė gramatika, priklausanti diskursyviniam lygmeniui. Vaidmenys išreiškia gilesnes semines kategorijas (aktantai: pagalbininkas / priešininkas); vaidmenys įeina į dviejų rūšių stambesnių vienetų sudėtį – atlikėjų, diskurso vienetų, ir aktantų, pasakojimo vienetų).
- Mėginimas susieti poetinio rašymo problemas su lingvistiniu ženklu. ( Jakobsonas - poezija kaip kalbos rūšis; sintagminiai (stebėjimui) ir paradigminiai santykiai (slypinčios galimybės). Fonema – mažiausias elementas, kuriuo privalo domėtis poetika, kitaip ji galėtų kalbėti apie garsą tik remdamasi subjektyviais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!