Lizingas. Lizingo atsiradimo istorija ir vaidmuo

ĮVADAS Lizingas – savita finansavimo forma. Lizingas egzistuoja jau daug metų, labai sparčiai paplito JAV, Europoje, o dabar vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Darbe tiriamas lizingas kaip alternatyvus finansavimo šaltinis. Ši darbo tema pasirinkta neatsitiktinai. Šiandieninės ekonominėmis sąlygomis daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų stokos. Plečiant įmonės veiklą, vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių finansuoti naujus projektus. Neišsivysčiusiose užsienio šalių kapitalo rinkose dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo. Kaip alternatyva bankinėms paskoloms, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ypač paplitusi tokia finansavimo rūšis kaip lizingas. Lietuvoje taip pat vis daugiau įmonių supranta, kad investicijoms naudoti vien tik nuosavą kapitalą neefektyvu – užšaldomos apyvartinės lėšos, sulėtėja įmonės plėtros procesai. Šiuo metu Lietuvoje augant ekonomikai, plečiasi ir lizingo rinka. Lizingo rinkos augimą lemia geri šalies bendrovių lūkesčiai bei didėjančios investicijos, išaugusi buities ir vartojimo prekių paklausa. Lizingo bendrovių klientus vilioja vis palankesnės sąlygos – sumažėjusios pradinės įmokos, ilgesni terminai ir smunkančios palūkanos. Šiame darbe nagrinėjama lizingo bendrovės „Hanza lizingas“ patirtis Lietuvoje, lentelių ir grafikų pagalba pateikiami autolizingo ir būsto lizingo rodikliai. Teorinėje kursinio darbo dalyje kalbama apie lizingo atsiradimo istoriją ir jo vaidmenį ekonomikoje, apibrėžiamos pagrindinės lizingo charakteristikos, pateikiami lizingo sandorio etapai, taikymo principai ir jo privalumai. Darbo tikslas – giliau susipažinti su lizingu, pagrindinį dėmesį skiriant jo įvertinimui, o taip pat išnagrinėti vienos iš stambiausių lizingo bendrovių veiklos perspektyvas ir patirtį Lietuvoje . Darbo uždaviniai: • apibūdinti lizingo vaidmenį ekonomikoje; • apibrėžti pagrindines lizingo charakteristikas ir lizingo proceso etapus; • apžvelgti UAB „Hanza lizingas“ pagrindinius veiklos aspektus. Rašant darbą panaudoti šie tyrimo metodai – stebėjimas ir analizė. Pagrindiniu duomenų šaltiniu buvo Lietuvos Lizingo Asociacijos duomenys bei AB banko „Hansabankas” 2004 m. veiklos ataskaita, dalis informacijos buvo paimta iš laikraščių ir interneto. Darbas yra aktualus ir savo nagrinėjama tema ir pateiktais duomenimis, jis yra naujas savo teorinių ir faktinių duomenų, svarbiausių klausimų išdėstymu ir apibendrinimu. Esminiai kursinio darbo apibendrinimai yra pateikiami išvadose, o keli priedai, kaip pagalbinė medžiaga, papildo kai kuriuos nagrinėjamus klausimus. 1. LIZINGO ATSIRADIMO ISTORIJA IR VAIDMUO EKONOMIKOJE Dar Aristotelis „Retorikoje“ yra pasakęs, kad gerovę užtikrina ne turto valdymas remiantis nuosavybės teise, bet galimybė naudotis šiuo turtu. Ši mintis labai gerai išreiškia pagrindinę lizingo idėją – kad gautumėte pelno, visiškai nebūtina turėti įrenginių ar kito turto. Užtenka tik turėti teisę naudoti tą turtą ir iš to gauti naudos. Valdymo ir nuosavybės teisių atskyrimo ir naudos gavimo iš turto valdymo idėja žinoma labai seniai. Šiuolaikinio lizingo atsiradimas ir išplitimas dar kartą patvirtina, kad viskas, kas nauja, – tai tik užmirštos senos geros idėjos. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose lizingo operacija paminėta 1066 metais, kai Vilhelmas Užkariautojas išsinuomavo iš Normandijos pirklių laivų Britanijos salų puolimui. Ši operacija nebuvo pamiršta, ir praėjus dviems amžiams, sudaryta pirmoji oficiali lizingo sutartis – kryžiuočiai, ruošdamiesi eiliniam kryžiaus žygiui, šiuo būdu įsigijo karo amunicijos. XVI amžiuje išperkamąja nuoma Venecijos pirkliai įsigydavo tais laikais brangių inkarų. Grįžę iš kelionių, inkarus grąžindavo savininkams, kurie juos vėl išnuomodavo. Analogiškos operacijos buvo ir Anglijoje. Vienas iš pirmųjų norminių aktų, reguliavusių santykius labai panašius į lizingo sutarties, buvo 1284 m. priimtas Velso įstatymas (Statue of Wales). 1572 metais Anglijoje priimtas įstatymas, leidžiantis “tikrąjį”, o ne “menamąjį” lizingą, t.y. nuomos sutartimis buvo laikomos tik tos sutartys, kurios buvo pasirašomos “protingomis” sąlygomis. Kadangi tuo metu paplito sutartys, kuriomis siekiant apgauti kreditorius, buvo slepiama, kas iš tikrųjų yra turto savininkas, o kas tik nuomininkas. XX a. vystantis pramonei Anglijoje, išaugo lizinguojamų prekių skaičius. Didžiausias vaidmuo čia teko sparčiai besivystančiai geležinkelio bei anglies kasybos pramonei. Anglies kasyklų savininkai iš pat pradžių pirko vagonus anglies pervežimui, tačiau vėliau tai pasirodė ekonomiškai nenaudinga (augo anglies gavyba, atsidarydavo naujos šachtos, reikėjo vis daugiau vagonų). Mažos įmonėlės ryžosi pasinaudoti susidariusia situacija – jos pirko vagonus ir juos išnuomodavo geležinkelio transporto kompanijoms. Atsirado kompanijos, kurių vienintelis tikslas buvo garvežių ir vagonų nuoma. Po kiek laiko įmonė į sąlygas įtraukė nuomininkui opciono teisę nupirkti vagonus, pasibaigus lizingo sutarčiai. Viena iš šios sąlygos atsiradimo priežasčių – kai egzistuoja turto įsigijimo perspektyva ateityje, tai nuomininkai taupiai ir atsargiai naudojosi išnuomotu turtu, jį labiau saugo. Tokios sutartys buvo vadinamos nuomos-pardavimo sutartimis. Jos davė pagrindą operatyvinio lizingo atsiradimui. Terminas “lizingas” pradėtas vartoti praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai amerikiečių bendrovė “Bell” nutarė ne vien pardavinėti, bet ir nuomoti telefono aparatus, kurių negalėjo pirkti mažiau pasiturintys piliečiai. Tuo pat metu augant lizingo operacijų apimtims, išaugo ir transporto priemonių išperkamoji nuoma. 30-aisiais metais H. Ford labai sėkmingai savo versle panaudojo lizingo operacijas. Tačiau automobilių pardavimo išperkamosios nuomos būdu “tėvu” laikomas Z. Frenk – pardavimų agentas iš Čikagos, kuris pirmasis pasiūlė ilgalaikę automobilių išperkamąją nuomą. Tačiau tikroji revoliucija šioje finansavimo srityje Amerikoje įvyko 50-aisiais metais, kai masiškai pradėta lizinguoti: technologiniai įrengimai, mašinos ir mechanizmai, laivai, lėktuvai ir t.t. JAV vyriausybė, įvertinusi šį reiškinį, operatyviai įgyvendino lizingo skatinimo programą. Pirmoji specializuota lizingo bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurta 1952 metais “United States Leasing Corporation” (įkūrėjas – Henry Shonfeld). 1960-ųjų metų pabaigoje JAV lizingo operacijų apyvarta jau buvo vienas milijardas dolerių. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos lizingas ėmė plisti ir Europoje. Štai 1979 metais įregistruota per 50 mlrd. JAV dolerių vertės lizingo operacijų. 1982 metai ypač svarbūs aviacinei technikai. Tais metais McDonnel korporacija lizingo pagalba sugebėjo išsikovoti dalį rinkos parduodama lėktuvus DC-9-80. McDonnel koncepcija buvo pavadinta “fly before buy” (“pirmiau skristi nei pirkti”). 1988 metais lizingo apyvarta siekė jau 250 mlrd. JAV dolerių. Šiaurės Amerikoje lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30% visos naudojamos įrangos. Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje išperkamąja nuoma įsigyjama 13-17% naujų įrengimų, Italijoje, Olandijoje – 12-14%, Danijoje – 8-10%. Pagal lizingo operacijų apimtį absoliučia išraiška Europoje pirmauja Vokietija. Pajamos iš kilnojamojo turto lizingo toje šalyje 1994 metais siekė 19,2 mlrd. ekiu (apie 24 mlrd. JAV dolerių). Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo bendrovių yra dukterinės bankų įmonės. Baltijos šalių išperkamosios nuomos lyderė yra Estija, nes daugiausia šios šalies lizingo rinkos užima kaimynė Suomija. Lizingas - tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų suma, kurią šis moka per visą sutarties laiką. Ekonominiu požiūriu lizingas - tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš labiausiai paplitusių finansavimo mechanizmų, naudojamų šalies finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui: • lizingo gavėjas gali pradėti gamybą neturėdamas stambesnių finansinių šaltinių naujam įrengimui pirkti. Lizingo būdu gavęs įrengimą, jis išsprendžia įrengimo įsigijimo ir finansavimo problemą. Savo vidinius finansinius šaltinius gali panaudoti kitiems tikslams; • lizingo mokėjimai už įrengimo nuomą įtraukiami į produkcijos savikainą, todėl apmokestinamojo pelno dalis sumažėja. Lizingo gavėjo finansinėje atskaitomybėje išsinuomotas įrengimas parodomas tiek aktyvuose, tiek įsipareigojimuose, o tai reiškia, kad jis nepablogina įmonės finansinės padėties; lizingo operacijos pagrįstos operatyvumu ir mokėjimų lankstumu. Lizingo sutartis pasirašoma iš karto, įrengimą pristačius į vietą. Tai užtrunka gerokai trumpiau, negu gaunant kreditą įrengimui pirkti įprasta forma. Mokėjimų įvairovė leidžia lizingo gavėjui panaudoti įvairias atsiskaitymo formas; atsiskaityti pinigine forma, mokėjimus įmokant didėjančia ar mažėjančia tvarka arba lygiomis dalimis per sutarties galiojimo laika; atsiskaityti prekėmis, pagamintomis išnuomotu įrengimu; lizingo mokėjimus pradėti mokėti tik realizavus pirmąją pagamintos produkcijos partiją ir t.t; • lizingas yra gana efektyvi priemonė, leidžianti gamintojui nuolat pasitelkti vis modernesnę techniką, kuri dėl mokslo ir technikos pažangos morališkai greitai susidėvi. Stambiausia JAV kompiuterių technikos gamintoja - firma IBM - 80 proc. produkcijos realizuoja lizingo būdu, nes vidutinis šios technikos eksploatavimo iki moralinio susidėvėjimo terminas - 3 metai. Tokiomis sąlygomis neracionalu įsigyti brangiai kainuojančią elektroninę skaičiavimo techniką remiantis tradiciniais pirkimo-pardavimo sandoriais; • lizingas garantuoja nuomojamos priemonės savininkui investuotų į gamybos priemones lėšų grąžinimą ir tam tikrą procentą už naudojimąsi kapitalu. Išnuomotos priemonės savininkas visą sutartyje numatytą laiką gaus didesnes pinigų sumas, negu tos priemonės mokėtina vertės dalis, t.y. už suteiktą daiktinę paskolą gaus palūkanas. Be to, per sutarties laikotarpį įgyto turto vertė dažniausiai padidėja. Jeigu atsitinka taip, kad lizingo gavėjas nepajėgia atsiskaityti už išnuomotą įrengimą, lizingo kompanijai lieka užstatas ir įrengimas, kuris dažniausiai būna pakankamai likvidus; • lizingas gamybos priemonių gamintojui sukuria naujas realizavimo rinkas. Lizingo operacijų apimtis nepriklauso nuo to, ar šalyje priimtas specialus lizingo įstatymas, ar ne. Pavyzdžiui, JAV nėra įstatymo, reglamentuojančio lizingo santykius, tačiau lizingo operacijų apimtys sparčiai auga. Lizingo būdu kasmet atnaujinama 25-30 proc. visos naudojamos įrangos. Pavyzdžiui, JAV lizingo būdu realizuojama apie 35 proc. visų naujų automobilių. Lizingo operacijas vykdo pačių automobilių gamintojų finansinės kompanijos. Baltijos šalyse taip pat pradėta steigti lizingo kompanijas. Jos veikia kaip bankų dalis arba kaip savarankiškos įmonės, palaikančios tiesioginius ryšius su tam tikros įrangos gamintojais ir sudarančios lizingo sandorius su įrangos vartotojais. Latvijoje jau įkurta 16 lizingo įmonių, Estijos lizingo rinkoje didelę dalį sudaro lizingo sandoriai su Suomijos įmonėmis. 1994 metų gruodyje Lietuvoje buvo priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos, įteisinančios lizingo operacijas. 1995 metų viduryje Lietuvoje pradėjo veiklą lizingo bendrovė "Vilniaus banko lizingas" (ji yra dukterinė šio banko įmonė). Iki metų pabaigos bendrovė sudarė sutarčių už 2,5 mln. litų. Bendrovė savo lėšomis nuperka klientui reikiamą prekę (sunkvežimių, lengvųjų automobilių, medicinos įrangos, mėsos perdirbimo ir duonos kepimo įrengimų ir kt.) ir suteikia klientui teisę naudotis ja per visą sutarties laiką. Sutarties terminas 1-5 metai. Iki sutarties pabaigos klientas privalo išpirkti nuomojamą objektą. Metinė palūkanų norma už išnuomotą prekę vidutiniškai siekia 18-20 proc. Pradinis kliento įnašas sudaro 20-30 proc. sandorio vertės. 2. LIZINGO PROCESAS 2.1. Lizingo objektas ir subjektas Lizingo objektas. Lizingo objektu gali būti įvairios paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, žemės sklypas, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika, orgtechnika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t. Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma gali būti: - trumpalaikė (iki vienerių metų); - vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų); - ilgalaikė (daugiau nei treji metai). Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko lizingo davėjas. Lizingo subjektai. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas. Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją. Lizingo davėju gali būti: • komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla; • finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys; • specializuotosios lizingo kompanijos, kurios, be finansinių paslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas: • prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą; • konsultuoja turto eksploatavimo klausimais; • rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu; • teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo klausimais ir t.t. • specializuotosios lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšus su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais; • firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta. Paprastai tokios firmos turi finansinių išteklių ir pajėgumų nesudėtingoms lizingo operacijoms finansuoti. Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: akcinė bendrovė ar uždara akcinė bendrovė, individuali įmonė ar valstybinė įmonė bei fiziniai asmenys. Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, prekybos firma, kiti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys. Priklausomai nuo lizingo sandorio dydžio ir kitų sąlygų, lizingo operacijos dalyvių skaičius gali būti didesnis. Be jau išvardytų trijų šalių, lizingo operacijose gali dalyvauti brokerinės lizingo firmos. Jos tiesiogiai nevykdo objekto finansavimo, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp tiekėjo, nuomotojo ir nuomininko lizingo procedūros metu. Pvz., užsienio šalyse pasirašant stambias milijonines lizingo sutartis dalyvauja nuo 5 iki 7 šalių: finansinės organizacijos, brokerinės firmos, transporto kompanijos ir kt. Lizingo susitarime gali dalyvauti dvi šalys. Tuo atveju objekto tiekėjas ir nuomotojas yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. Įmonė gamintoja, jos filialai arba dukterinės firmos rengia lizingo projektus ir juos realizuoja lizingo rinkoje. Lizingo kompanijų veikla labai priklauso nuo apsirūpinimo finansiniais ištekliais. Lėšas lizingo operacijoms finansuoti kompanija formuoja iš dviejų šaltinių: nuosavų lėšų ir banko paskolų. Užsienio šalių praktika rodo, kad 75 proc. lėšų lizingo sandoriui finansuoti specializuotos lizingo kompanijos gauna iš komercinių bankų kreditų forma ir tik 25 proc. sudaro kompanijos nuosavos lėšos. Banko ir specializuotos lizingo kompanijos tarpusavio santykiai grindžiami ilgalaikiu bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu. Už kreditą lizingo kompanija moka bankui palūkanas. Palūkanos yra įtraukiamos į lizingo gavėjo nuomos mokėjimų sumą. Palūkanų mokėjimo terminai paprastai sutampa su lizingo gavėjo nuomos mokėjimų terminais. Komerciniai bankai suteikia specializuotai lizingo kompanijai dviejų rūšių kreditus: • garantinį kreditą konkrečiai lizingo operacijai finansuoti, kiekvieną kartą ištyrus kliento mokumą; • kreditą įprastine tvarka, kaip eiliniam kreditoriui; Labai dažnai pats komercinis bankas arba dukterinė banko įmonė tiesiogiai dalyvauja lizingo versle ir yra lizingo davėjas. Spaudos šaltiniai teigia, kad Europoje maždaug keturios iš penkių lizingo kompanijų yra dukterinės bankų įmonės. Lizingas bankui garantuoja kur kas mažesnę riziką nei įprastinis kreditavimas. 2.2. Lizingo sandorio schema Lizingo sandoriai yra dviejų tipų: • finansinis lizingas (išperkamoji nuoma), kai, pasibaigus lizingo sutarčiai, turtas pereina kliento nuosavybėn; • veiklos lizingas, kai turtu klientas naudojasi tik lizingo sutarties laikotarpiu. Pastaruoju atveju klientui gali būti suteikiama teisė pasibaigus sutarties laikotarpiui nuomojamą turtą nusipirkti. Lizingo sandorį sąlygiškai galima suskirstyti į tris etapus. Pirmasis etapas – tai visi parengiamieji darbai, susiję su juridiniu sutarčių rengimu: analizuojamos ir vertinamos kiekvienos konkrečios sutarties sąlygos ir ypatumai, numatomi lizingo sutarties finansavimo šaltiniai. Pirmajame lizingo procedūros etape parengiami ir įforminami tokie dokumentai: • lizingo gavėjo paraiška lizingo davėjui dėl lizingo objekto nuomai bei lizingo gavėjui įvertinti reikalingi dokumentai; • išvados apie lizingo projekto efektyvumą ir būsimojo lizingo gavėjo mokumą; • lizingo gavėjo užsakymas tiekėjui; • lizingo bendrovės sutartis su banku ar kita finansine institucija dėl paskolos gavimo lizingo sandoriui finansuoti. Antrasis etapas, kai po derybų lizingo operacija įteisinama juridiškai. Pasirašomi tokie dokumentai: • lizingo sutartis bei lizingo mokėjimų grafikas; • paskolos sutartis (jei lizingo davėjas perka lizingo objektą už skolintas lėšas); • tiekėjo ir lizingo davėjo lizingo objekto pirkimo ir pardavimo sutartis; • lizingo objekto priėmimo eksploatuoti aktas, nuo kurio pasirašymo momento prasideda lizingo laikotarpis ir lizingo mokėjimai. Nuo šio momento lizingo gavėjas įgyja objekto valdymo ir naudojimo teises; • perduodamo lizingo objekto techninės priežiūros sutartis; • lizingo objekto draudimo sutartis. Visose lizingo sutartyse turėtų būti numatomi tokie pagrindiniai dalykai: lizingo objektas ir jo apibūdinimas, objekto pristatymo ir priėmimo tvarka, šalių teisės ir pareigos, lizingo laikotarpis, pradinė įmoka, palūkanų norma, administravimo mokestis, lizingo mokėjimų dažnumas, dydis, objekto draudimas, sutarties nutraukimo sąlygos, sankcijos. Lizingo laikotarpis paprastai priklauso nuo lizingo objekto požymių: amžiaus, nusidėvėjimo laikotarpio, kainos. Lizingo sutartyje gali būti numatyta pradinė įmoka. Jos paskirtis yra rizikos, kurią lemia ūkio šakos situacija, perspektyvos, kliento finansinė padėtis, lizingo objekto likvidumas, minimizavimas. Visi lizingo objektai turi būti apdrausti lizingo bendrovės naudai visam lizingo laikotarpiui. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip finansuojamoji objekto suma. Visas draudimo išlaidas sumoka lizingo gavėjas. Ypač svarbi lizingo sutarties dalis yra lizingo mokėjimai. Į bendrą mokėjimų sumą įeina: lizingo objekto vertės dengimas; palūkanos, kuriuo naudojasi lizingo davėjas; komisiniai lizingo davėjui; draudimo suma, jeigu objektą apdraudė lizingo davėjas; pridėtinės vertės mokestis; kitos lizingo davėjo išlaidos, numatytos lizingo sutartyje. Lizingo mokėjimų grafike turi būti nurodyta: mokėjimų dydis; forma (piniginė, kompensacinė, mišri); mokėjimo būdas (vienodomis (anuiteto), didėjančiomis arba mažėjančiomis dalimis) ir dažnumas (kas metus, pusmetį, ketvirtį, mėnesį). Lizingo mokėjimų sąlygos dažnai pritaikomos prie lizingo gavėjo pageidavimų, jo finansinių galimybių (pavyzdžiui, kai gavėjo pajamos yra sezoniškos, mokėjimų struktūra gali būti „varpo“ formos – tuomet pradedama nuo nedidelių įmokų, kurios didėja, o pasiekusios tam tikrą lygį pradeda mažėti). Lizingo mokėjimų suma apskaičiuojama iš anksto visam lizingo laikotarpiui. Trečiasis etapas – lizingo objekto naudojimo laikotarpis. Lizingo gavėjas moka lizingo mokėjimus lizingo davėjui. Lizingo operacijos parodomos abiejų šalių buhalterinėje apskaitoje ir atskaitomybėje. Šiuo etapu gali atsirasti lizingo gavėjo nemokumo problema. Tuomet labai svarbu, kad lizingo davėjas galėtų operatyviai atsiimti lizingo objektą iš nemokaus kliento. Pasibaigus lizingo sutarties terminui, įforminami dokumentai dėl lizingo objekto tolesnio naudojimo: • lizingo objekto nuomos laikotarpis gali būti pratęstas tomis pačiomis ar naujomis sąlygomis; • lizingo gavėjas gali įsigyti objektą pagal likutinę objekto vertę; • objektas gali būti grąžintas lizingo davėjui; • objektas gali būti perparduotas tretiesiems asmenims. 2.3. Lizingo ir kredito linijos skirtumai Lizingo paslauga suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui. Naujos, pažangesnės technologijos suteikia galimybę padidinti įmonės pelningumą. Be to, įmonės modernizavimas būtinas ir siekiant sumažinti gamybos sąnaudas. Tačiau tam reikalingos didelės investicijos. Joms įmonė gali panaudoti savo apyvartinį kapitalą ir turimą banke kredito liniją. Tačiau tokiu atveju įmonė labai sumažintų savo likvidumą. Išeitį iš šios sudėtingos situacijos ir siūlo lizingo bendrovės, teikdamos lizingo paslaugas. Bendrovės gali finansuoti naujai įsigyjamą turtą šiais būdais: • panaudodamos bendrovės pinigines lėšas; • panaudodamos kredito liniją arba banko paskolą; • panaudodamos kitas finansavimo formas (finansinis lizingas). Investuoti savo lėšas bendrovei nėra naudinga. „Įšaldytos“ investicijose apyvartinės lėšos nebegali būti panaudotos bendrovės gamybinei veiklai (pavyzdžiui, finansuoti atsargas, gamybą, tiekimą). Tai ne tik stabdo įmonės veiklą, bet ir mažina galimą pelną. Be to, apyvartinių lėšų trūkumas gali sukelti likvidumo krizę, o tai jau yra viena iš pagrindinių įmonių bankrotų priežasčių. Taigi apyvartinės lėšos, naudojamos įmonės veikloje, gali duoti pelno, didesnio už lizingo išlaidas. Įmonei suteikiama kredito linija taip pat nėra tinkamas būdas ilgalaikėms investicijoms finansuoti. Kredito linija tinkamesnė apyvartinio kapitalo reikmėms. Dažniausiai ji suteikiama trumpam laikotarpiui ir pareikalavus turi būti sumokėta. Banko paskolos dažniausiai suteikiamos tik didelėms bendrovėms arba nekilnojamajam turtui pirkti. Mažoms įmonėms sunkiau gauti banko paskolą. Be to, bankas, suteikdamas paskolą, reikalauja užstato, o paskolos terminas neatitinka turto naudingo ekonominio gyvenimo laikotarpio. Lizingo būdu galima finansuoti įvairias investicijas, o lizingo operacijos yra prieinamos visoms bendrovėms (tiek didelėms, tiek mažoms) bei organizacijoms (pavyzdžiui, ligoninėms, mokykloms, asociacijoms ir pan.). Lizingo privalumai lizingo gavėjui: 1. Lizingas sumoka objekto vertę. Daugeliu atvejų lizingo bendrovė nereikalauja sumokėti jokios pradinės įmokos. Tačiau yra išimčių. Pradinė įmoka reikalinga tuomet, kai lizingo objekto kaina yra labai nedidelė, kai abejojama lizingo gavėjo mokumu arba kai didelė pradinė įmoka gali lemti tam tikras apmokestinimo lengvatas. Suprantama, kad lizingas, kuriame numatyta pradinė įmoka, nepadengia objekto vertės 100 proc. Tačiau procentas, kurį sumoka lizingas, vis tiek yra aukštesnis negu kredito, suteikto prekei pirkti, atveju. 2. Lizingas „neapsunkina“ įmonės apyvartinio kapitalo ar kredito linijų. Lizingas padeda išlaikyti likvidumą ir panaudoti kapitalą kitoms reikmėms. 3. Įsigyjant objektą lizingo būdu, skirtingai, nei imant paskolą banke, paprastai nereikalingas dvigubai ar dar didesnis užstatas. Lizingo atveju užstatas yra pats lizingo objektas. 4. Lizingo mokėjimai, jei tai sutartyje numatyta, gali būti mokami tik iš pajamų, gautų naudojant lizingo objektą. 5. Lizingas suteikia galimybę reguliuoti pinigų srautus. Lizingo sandorio pradžioje apskaičiuojami ir nustatomi lizingo mokėjimai visam lizingo laikotarpiui. Tai padeda numatyti būsimas išlaidas ir pinigų srautus. Be to, lizingo mokėjimų grafikas sudaromas taip, kad būtų patogus abejoms lizingo sutarties šalims. Lizingo laikotarpis paprastai atitinka objekto naudingumo laikotarpį (išlaikoma išlaidų ir pajamų, susijusių su lizingo objektu, pusiausvyra). 6. Lizingas yra patikimas. Lizingo sandoris yra nenutraukiamas, priešingai negu kredito linija, kuri turi būti apmokėta pareikalavus arba gali būti sumažinta nepalankiu įmonei laikotarpiu. 7. Lizingas sumažina neigiamus infliacijos padarinius. Lizingo objektas nuperkamas dabartine kaina ir lizingo mokėjimai visam periodui apskaičiuojami remiantis šia kaina. Pasibaigus lizingo laikotarpiui objektas pereina lizingo gavėjo nuosavybėn, o tokio pat objekto kaina dėl infliacijos gali būti gerokai didesnė. 8. Lizingas gali būti nebalansinė operacija. Finansavimas lizingo būdu neatsispindi balanse, nes vykdomas veiklos lizingas – nei lizingo objektas, nei skola lizingo davėjui neįrašomi į balansą, o lizingo mokėjimai įskaitomi į sąnaudas. 9. Lizingas padeda laikytis skolinto kapitalo ir investuoto kapitalo apribojimų ir normų, kadangi teisiškai finansavimas lizingo būdu nėra skolinimasis. 10. Lizingas leidžia išvengti dalinimosi nuosavybės teisėmis. Lizingas gali būti vienintelis būdas, leidžiantis įmonei ilgą laiką naudotis daugeliu įrenginių, reikalingų įmonės veiklai palaikyti, nedidinant įmonės kapitalo. 11. Lizingas yra paprastas, greitas ir patogus. Lizingas sumažina administracines išlaidas, supaprastina apmokestinimo ir apskaitos procedūras, dokumentaciją. Lizingo sandorį galima sudaryti per palyginti trumpą laiką. Pavyzdžiui, lizingo bendrovė, kuri specialiai užsiima tam tikros prekės lizingu, neužsiima išsamia potencialių lizingo gavėjų analize, naudoja paprastas standartines lizingo sutartis, kadangi kiekvienu atveju lizingo objektas yra ta pati prekė ar jų grupė. Visa tai mažina administracines, teisines ir tyrimo sąnaudas. Lizingo gavėjui pagrindinis lizingo trūkumas yra tas, kad tapęs nemokus, lizingo gavėjas netenka teisės naudotis lizingo objektu ir gali netekti visų sumokėtų lizingo mokėjimų. Tačiau lizingo naudojimo pasaulyje istorija įrodo, kad visus lizingo trūkumus atsveria jo privalumai. Lizingas padeda gamintojams realizuoti pagamintą produkciją, skatina gamybos plėtrą, mokslinę techninę pažangą, sukuria naujų darbo vietų. 3. UAB „HANZA LIZINGAS“ PASLAUGŲ PLĖTOJIMAS LIETUVOJE Lizingo kompanijų steigimo pagrindu Lietuvoje tapo 1994 metų gruodyje priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos, įteisinančios lizingo operacijas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas apibrėžia lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą bei reglamentuoja šios sutarties sudarymą. Lietuvos lizingo rinkoje dominuoja dvi bendrovės: UAB „Hanza Lizingas“ ir UAB „Vilniaus banko lizingas“, kurios užima apie 74 proc. rinkos. UAB „Hanza Lizingas” Lietuvoje veikia nuo 1996 metų. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalyse finansinių paslaugų grupei "Hansabank", kurios strateginis investuotojas yra Švedijos "Swedbank". Aukšta paslaugų kokybė, profesionalus kolektyvas bei lankstus požiūris į kliento poreikius lėmė, kad UAB „Hanza Lizingas” tapo viena didžiausių šalies įmonių, teikiančių lizingo, faktoringo bei vartotojų finansavimo paslaugas. UAB „Hanza Lizingas” veiklos strategija - teikti modernias ir kokybiškas finansines paslaugas labiausiai atitinkančias klientų poreikius. Būti klientams pagrindiniu finansiniu partneriu , galinčiu pasiūlyti ne tik lizingo, bet ir kitas paslaugas. UAB „Hanza Lizingas” siekia būti geriausia lizingo ir faktoringo kompanija Lietuvoje, kartu su kitomis Hansabank grupės įmonėmis (Hansa Liising Eesti ir SIA Hanza Lizings) yra Factors Chain International (FCI) narė nuo 1998 metų. FCI – tai didžiausias faktoringo kompanijų tinklas, veikiantis beveik 60 pasaulio šalių. UAB „Hanza Lizingas“ pagrindinės siūlomos paslaugos: • lizingas (išperkamoji ir veiklos nuoma, nekilnojamojo turto lizingas) • faktoringas; • pirkimo išsimokėtinai paslauga (galimybė įsigyti ilgalaikio naudojimo prekes išsimokėtinai). UAB „Hanza Lizingas“ siūlo paprastus, greitus ir lanksčius finansinius sprendimus: • lengvųjų automobilių, keleivinių ir krovininių mikroautobusų lizingą finansinio lizingo ir veiklos nuomos būdu; • paslaugų lizingą (transporto priemonių parko valdymas); • ūkinių transporto priemonių ir autobusų lizingą; • komercinės paskirties nekilnojamojo turto lizingą; • gamybinės, medicinos, kompiuterių ir kt. įrangos lizingą; • žemės ūkio technikos lizingą; • būsto lizingą Hansabanko grupės (HBG) lizingo portfelio augimas per 2004 metus siekė 34,6 proc. ir 2004.12.31 sudarė 1,366 mlrd. litų (2003.12.31 lizingo portfelis sudarė 1,015 mlrd. litų). Lietuvos Lizingo Asociacijos duomenimis, „Hansabank“ grupės lizingo rinkos dalis Lietuvoje pagal užimamą lizingo portfelį 2004 metų pabaigoje sudarė 35,1 proc. 1 pav. Lietuvos lizingo rinkos pasiskirstymas pagal portfelį 2004 12 31 [11, 2] „Hanza Lizingo“ lizingo portfelio struktūra yra gerai subalansuota. 2004 metais šį portfelį labiausiai didino ūkinių transporto priemonių lizingas – jo pardavimų mastas, palyginti su 2003 metais, išaugo net dvigubai ir siekė 355,6 mln. Lt. Įrangos pardavimų mastas augo 43 proc. (346,3 mln. Lt), lengvųjų automobilių – 38 proc. (240,2 mln. Lt), nekilnojamojo turto – 19 proc. (102,9 mln. Lt). HBG lizingo pardavimai 2004 metais augo 50,1 proc. Naujų lizingo sutarčių vertė per 2004 metus sudarė 1,098 mlrd. litų (2003 metais – 731,970 mln. Lt). 2 pav. UAB „Hanza Lizingas“ valdomo lizingo portfelio struktūra pagal turtą, 2004 12 31 [5, 33] Lietuvos Lizingo Asociacijos (LLA) duomenimis, per 2004 m. lizingo bendrovių portfelis padidėjo 44,1 proc. ir sudarė 3,887 mlrd. litų. 2005 m., tikimasi, lizingo portfelis padidės iki 5 mlrd. litų. „Hansabanko“ grupės įmonių lizingo portfelis 2005 m. balandį viršijo 1,5 mlrd. litų. Lizingo rinkos plėtrą lemia gerėjanti bendra šalies ekonominė padėtis (BVP 2004 m. augo 6,6 proc.), padidėjęs vidaus vartojimas, šoktelėjusios bendrovių investicijos, gerėjusios lizingo paslaugų sąlygos - terminai pailgėjo iki 7-10 m., sumažėjo palūkanos. 3.1. Autolizingas Per 2004 m. sausio - gruodžio mėnesius Lietuvoje parduoti net 13 236 nauji lengvieji automobiliai. Lyginant su 2003 metų to paties laikotarpio rezultatais, pardavimai išaugo 27,8 proc. (per 2003 metų sausio – gruodžio mėn. buvo parduota 10 360 vnt.). Lizingo būdu perkama 52 proc. naujų lengvųjų transporto priemonių (2003 m. – 57 proc.). UAB “Hanza Lizingas” kartu su UAB “Baltijos autolizingas” per 2004 metus finansavo 2705 naujų automobilių įsigijimą, ir užėmė 39,5 proc. šalies naujų lengvųjų automobilių lizingo rinkos. Naujų automobilių lizingo augimo tempai kol kas greitesni nei naudotų. Tačiau ir naudotų automobilių lizingas taip pat įgauna pagreitį – perspektyvoje turėtų išpopuliarėti ir keleto metų senumo automobilių įsigijimas lizingo būdu. Nauji automobiliai Naudoti automobiliai 3 pav. Hansa Capital grupės autolizingo rezultatai (parduotų automobilių skaičius) [4, 6] Lizingas jau prieš kelis metus tapo populiariausiu naujų automobilių įsigijimo būdu. Pastebimai daugėja fizinių asmenų besinaudojančių lizingo paslaugomis. Ateityje lengvųjų automobilių lizingo rinkos augimas bus didesnis. Naujų lengvųjų automobilių segmente Lietuva yra sąrašo gale, palyginti su naujų automobilių pardavimų apimtimis Europoje, o lizingu įsigyjamų automobilių dalis vis dar mažesnė nei ES vidurkis. Kol kas fiziniai asmenys perka daugiau naudotų, 3–5 metų senumo automobilių, o įmonės – naujus automobilius. Paprastai fiziniai asmenys renkasi 20–30 proc. pigesnes nenaujas mašinas, nes jiems nėra palankesnių sąlygų dėl didelių mokesčių, o naujais automobiliais savo transporto parkus nuolat papildo įmonės. Metinės automobilių lizingo palūkanos išliko smarkiai nepakitusios ir paprastai sudaro 4,8–5,5 proc. Palūkanos priklauso ir nuo pradinės įmokos dydžio bei nuo to, naujas ar naudotas automobilis perkamas. Lizingo būdu gali būti įgyta tokia transporto priemonė, kuri: • kainuoja ne mažiau kaip 15 000 litų; • yra ne senesnis kaip 7 metų lizingo sandorio sudarymo metu; • yra ne senesnis kaip 9 metų pasibaigus lizingo sandoriui; Pirmoji įmoka: nuo 10 % įsigyjamos transporto priemonės vertės. Sutarties laikotarpis - finansinio lizingo atveju nuo 6 mėnesių iki 7 metų; veiklos nuomos atveju nuo 12 mėnesių iki 5 metų. Sutarties mokestis: finansinio lizingo atveju - 1 % turto kainos (ne mažiau kaip 300 litų), veiklos nuomos atveju - 1,5 % turto kainos (ne mažiau kaip 400 litų). Klientui keliami reikalavimai: stabili ūkinė veikla ir mokumas; pakankamos pajamos įmonei veikti ir lizingo įmokoms mokėti. Įsigijus automobilį lizingo būdu, jį būtina apdrausti pilnu KASKO draudimu UAB „Hanza Lizingas” priimtinoje draudimo bendrovėje. 1 lentelė. 2004 m. balandį parduota naujų lengvųjų automobilių per lizingo kompanijas [3, 9] Taigi, galima daryti išvadą, kad nors ir be įspūdingų šuolių, lizinguojamų automobilių skaičius kasmet didėja. 2002 m. UAB "Hanza Lizingas" pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti naują lizingo paslaugą - ūkinių transporto priemonių veiklos nuomą. Veiklos nuoma yra orientuota į pažangias transporto kompanijas ir suteikia klientams naujas galimybes padidinti jų konkurencingumą Europos rinkoje. Ūkinių transporto priemonių veiklos nuoma - tai nuomos sandėris, kai UAB "Hanza Lizingas" įsigyja kliento pageidaujamą transporto priemonę ir perduoda jam naudotis iš anksto numatytam laikotarpiui, o sutarčiai pasibaigus, transporto priemonė grąžinama lizingo bendrovei. Naujas sprendimas iš esmės leidžia gauti didžiausią naudą investuojant mažiausiai lėšų. Didėja transporto kompanijų gebėjimas lanksčiai reaguoti į rinkos keliamus reikalavimus, o tai užtikrina jų konkurencingumą. Gamybos, prekybos ar paslaugų įmonėms, tai leis efektyviau valdyti investicijas į transportą bei su tuo susijusias išlaidas. UAB "Hanza Lizingas" turi daugiau kaip keturių metų lengvųjų automobilių veiklos nuomos patirtį, ir šiuo metu turi didžiausią šalyje paslaugų lizingo parką - virš 700 automobilių. Lizingo paslauga leis Lietuvos vežėjams daugiau koncentruotis pervežimų paslaugai gerinti ir pamiršti transporto atnaujinimo ir eksploatavimo rūpesčius. Sprendžiant iš užsienio patirties, kur transporto bendrovės mato transporto priemonę kaip darbo įrankį o ne turtą, nuomodami transporto priemones iš lizingo bendrovių ir po kelių metų jas keisdami, leidžia sau atnaujinti parką be didesnių laiko ir finansinių sąnaudų, gaudamos automobilius, atitinkančius pačius naujausius to meto keliamus ekologinius ir saugumo reikalavimus. Ūkinių transporto priemonių veiklos nuoma leidžia efektyviai įvertinti kaštus, todėl juos lengviau planuoti, tai leidžia tiksliau apskaičiuoti verslo pelningumą. Nereikia rūpintis transporto priemonių realizavimu antrinėje rinkoje, kadangi tai atlieka UAB "Hanza Lizingas". 3.2. Būsto lizingas Būsto lizingas suteikia galimybę lanksčiomis sąlygomis įsigyti būstą. UAB “Hanza Lizingas” nuperka kliento pageidaujamą būstą, o klientas per nustatytą lizingo laiką sumoka dalimis visą būsto vertę kartu su palūkanomis ir tampa būsto savininku. Privalumai: • paprasta, greita ir lanksti finansavimo schema; • nereikia įkeisti įsigyjamo būsto; • nereikia teismo leidimo įkeisti būstą, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų; • nėra turto deklaravimo procedūros; • nereikia pačiam registruoti būsto nekilnojamojo turto registre (tai atliks UAB “Hanza Lizingas“); • nereikia gyvybės draudimo; • nėra būtinas sutuoktinio laidavimas Lizingo būdu įgyjamas būstas turi atitikti šiuos reikalavimus: • turto kaina turi būti ne mažesnė kaip 30 000 litų; • jis turi būti viename iš šių miestų: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Palanga ar Neringa; • turi būti galimybė registruoti nuosavybės teisę UAB „Hanza Lizingas“ vardu; • jis turi būti teisiškai registruotas kaip atskiras vienetas. Šiuo metu Lietuvoje maždaug 70-80 proc. būstų įsigyjama naudojantis bankų paslaugomis. Būsto lizingo paslaugas "Hanza lizingas" pradėjo teikti siekdama alternatyvos bankų teikiamoms ilgalaikėms paskoloms būstui įsigyti. Kol kas Lietuvoje būsto lizingo paslauga masiškai nebuvo teikiama. Būsto lizingas yra visavertė alternatyva, o kartais ir priimtinesnė būsto įsigijimo forma nei bankų paskolos. Būtent kitų Baltijos valstybių sėkmingi rezultatai lizinguojant bustą paskatino "Hanza lizingą" plėsti šį verslą ir Lietuvoje. Antai Estijoje būsto įsigijimas lizingo būdu jau prieš kelerius metus tapo lygiaverte alternatyva banko paskoloms, o būsto įsigijimas lizingu šiuo metu yra tiek pat įprastas, kiek ir automobilių. Vien Estijos lizingo bendrovė AS "Ansa Liising Eesti", pradėjusi teikti tokias paslaugas prieš kelerius metus, praėjusiais metais sudarė 2654 būsto lizingo sutartis, pagal kurias finansuojama suma buvo 190 mln. Lt (t.y. vidutiniškai po 15,8 mln. Lt per mėnesį). Visi Lietuvos bankai kartu paėmus per mėnesį vidutiniškai išduoda būsto paskolų už 11,2 mln. Lt, t.y. beveik pusantro karto mažesnei sumai. Būsto lizingas yra ypač aktualus asmenims, neturintiems pinigų didelei pradinei įmokai sumokėti, nes šiuo atveju jie gali įsigyti būstą padedant "Hanza lizingui" turėdami vos 15 proc. pradinį įnašą be jokių papildomų draudimų. Vienas iš būsto lizingo pranašumų, tai optimalus (iki 15 m. trukmės) lizingavimo laikotarpis bei lizinginio finansavimo lankstumas ir galimybė jį pritaikyti prie kiekvieno kliento poreikių. Draudžiant bankų paskolas būstui įsigyti bendrovėje "Būsto paskolų draudimas" arba bankams papildomai įkeičiant turtą, galima gauti paskolą, kurios dydis siekia iki 95 proc. įsigyjamo būsto vertės. Tačiau, paskolos draudimas reikalauja papildomų išlaidų, kurios siekia iki 7 proc. paskolos dydžio, o besiskolinantieji dažnai neturi papildomo turto, kurį būtų galima įkeisti. Tuo tarpu "Hanza lizingas" jokių papildomų priemonių nereikalauja. Be to, kai kuriais atvejais lizingavimo trukmės laikotarpis gali būti pailgintas iki 20 arba 25 metų. "Hanza lizingas" bazines palūkanas pastaruoju metu sumažino iki "Hansabanko" bazinių palūkanų, kurios dabar yra apie 8,5 procento. Tačiau "Hanza lizingui" ir "Progresyvioms investicijoms" sudarius sutartį, įsigyjant būstą iš "Progresyvių investicijų", yra taikomos 1 proc. mažesnės palūkanos. IŠVADOS 1. Lizingas - tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. Lizingas, palyginus su bankų teikiamomis paskolomis, - palankesnė verslo finansavimo forma: ◦ lizingo teikėjas žymiai lanksčiau nei bankai prisitaiko prie kliento poreikių; ◦ palūkanos paprastai yra mažesnės nei banko kreditų; ◦ nereikalaujama užstato; ◦ lizingas nesumažina įmonės galimybių skolintis iš kitų šaltinių. 2. Lizingas vis labiau įsitvirtina verslo visuomenėje kaip lanksti, nesudėtinga, mažai rizikos turinti verslo finansavimo forma. Dėl didelės konkurencijos mažėjančios palūkanos ir gerėjančios bendrovių siūlomos paslaugos lemia lizingo rinkos spartų augimą. Lizingo rinka – vienas iš ekonomikos augimo rodiklių. Pastaruosius 3 metus augo šalies ekonomika, todėl plėtėsi ir lizingo rinka. Vienas iš pagrindinių šios rinkos objektų – lengvieji automobiliai, taip pat vis daugiau įmonių naudojasi NT lizingo paslaugomis, dėl paprastesnių procedūrų renkasi nekilnojamojo turto lizingą, o ne standartinę paskolą. 3. Lietuvos lizingo rinkoje dominuoja dvi bendrovės, UAB “Hanza Lizingas” ir UAB “Vilniaus banko lizingas”, kurios užima apie 74 proc. rinkos. 2004 metai bendrovei “Hanza Lizingas” buvo ypač spartaus augimo bei pokyčių metai, lizingo mastas viršijo milijardą. Naujos autolizingo koncepcijos dėka UAB “Hanza Lizingas” supaprastino patį autolizingo supratimą, paskatino vartoti kokybiškas paslaugas. Atsirado papildomos galimybės patenkinti visus kliento poreikius, susijusius su automobilio įsigijimu. Būsto lizingas tapo visaverte alternatyva ir priimtinesnė būsto įsigijimo forma nei bankų paskolos. Būtent kitų Baltijos valstybių sėkmingi rezultatai paskatino “Hanza lizingą“ plėsti šį verslą Lietuvoje. SANTRAUKA Financial leasing has been tremendously successful throughout the world since its introduction because it meets a demand not met by traditional bank lending. There are a number of reasons businesses lease rather than use a commercial loan (or cash) for the acquisition of capital equipment: • It allows for better cash management of working capital. This reason encompasses a number of some of the following specific items, such as no down payment, fixed payment, the preservation of credit lines, etc. • It can provide 100% financing, i.e., no down payment is required. This conserves the lessee’s working capital. It is not uncommon for two or three advance payments to be paid upfront in a lease. However, the total of these payments is far less than the typical down payment in a loan. • It provides a fixed payment, based upon a fixed rate of interest . Stated another way, the interest rate risk is upon the lessor, not the lessee. Lessors are usually in a much better position to bear this risk than are their customers because of their greater access to tools to manage that risk (such as match-funding, securitizations, etc.). • It is a flexible form of financing. Leasing almost always has a more entrepreneurial culture than banking. Leasing also is usually far less regulated than banking, if it is regulated at all. Lessors in more developed leasing markets can and do offer rent vacations, step-up and step-down lease payments, pre-lease and interim financing packages, early-out and continual upgrade options, and many other creative elements that can be custom-matched to the particular needs of a lessee’s business situation. • It provides a hedge against inflation. As lease payments are usually fixed over the typical lease term of three to five years, there is a lock against the impact of inflation during that period. Although leasing is fundamentally an extension of credit, it is not generally viewed as debt that reduces available credit from other financing sources. This is partly due to its traditional status as “renting”, partly due to its balance sheet treatment, and partly due to historical cultural perceptions within the financial community. A large part of the country’s leasing market is occupied by the Hanza Lizingas company. The main objects of leasing agreements are vehicles, various kinds of production equipment and processing lines, office equipment, and lately real estate. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. Andružytė, R. Automobilių lizingas. Investicija, 2003, Nr. 1, p. 20-23 2. Andružytė, R. Lizingas: arši kova dėl klientų. Verslo žinios, 2003, geg. 6, p. 8 3. Andružytė, R. Lizingo bendrovės mato naujų perspektyvų. Verslo žinios, 2003, rug. 19, p. 5 4. Automobilių lizingas auga užtikrintai. [Žiūrėta 2005 m. balandžio 03 d.]. Prieiga per internetą :

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!