Loginiai kompiuterio veikimo pagrindai

Visuomet norime suprasti, kaip veikia koks nors įrenginys. Kai matome kompiuterio atliekamus veiksmus, tokius, atrodo, sudėtingus, gal net pagalvojame, jog neįmanoma suvokti, ką ir kaip kompiuteris daro. Tačiau, kaip sakoma, genialios idėjos būna labai paprastos. Kompiuterio veikimas pagrįstas dvejetaine skaičiavimo sistema ir logikos algebra, kurią įgyvendina elektroninės schemos.
Jau žinome, kad informacija į kompiuterį patenka naudojant įvesties įrenginius, pavyzdžiui, klaviatūrą. Paspaudus bet kurį klavišą, kompiuteriui siunčiami signalai, kuriuos jis iškoduoja ir nustato klavišo ženklo reikšmę. Taip pat žinome, kad visa informacija kompiuteryje laikoma užkoduota nuliais ir vienetais. Dabar lieka pasiaiškinti, kaip kompiuteris (tiksliau, procesorius) apdoroja šiuos nulius ir vienetus, kitaip sakant, kaip veikia kompiuteris.
Logikos algebra. Mes dažnai girdime ir vartojame terminą „logika“. Nagrinėdami algoritmus, susipažinome su loginiais duomenimis, jų reikšmėmis ir veiksmais (II d., 7 skyr.).
Plačiausia prasme logika reiškia mokslą, tiriantį taisyklingus samprotavimų būdus, eigą. Mus labiausiai domins tokie samprotavimai, apie kuriuos galima pasakyti, kad jie teisingi arba klaidingi.
Jau žinome ir tris pagrindines logines operacijas: inversiją, konjunkciją ir disjunkciją.
Logikos algebra – tai mokslo šaka, nagrinėjanti operacijas su loginėmis reikšmėmis bei tų operacijų savybes.
Logikos algebrą sukūrė bei aprašė anglų mokslininkas Džordžas Būlis (George Boole) (6.1 pav.).
D. Būlis, dar būdamas paaugliu, domėjosi matematika, kalbomis, vertė poeziją iš lotynų bei graikų kalbų. Jis sugalvojo ištisą sistemą, kurią buvo galima taikyti įvairiems samprotavimams. Šios sistemos pagrindą sudarė dvi reikšmės: teisinga ir klaidinga (pavadino jas loginėmis reikšmėmis) bei mums jau žinomos loginės operacijos.
Taip atsirado logikos algebra, kuri dažnai vadinama Būlio algebra. Tai buvo XIX a. vidurys.
D. Būlio sukonstruota logikos algebra buvo labai svarbus teorinis kompiuterių veikimo pagrindas. Bet kompiuteriai atsirado visu šimtmečiu vėliau, tik XX a. viduryje. Iki tol logikos algebra buvo tik viena iš matematikos šakų.
Dvejetainė kompiuterio prigimtis. XX a. vidurys – laikmetis, kai įvairių šalių daugelis mokslininkų kūrė kompiuterį – įrenginį, palengvinantį didžiulius matematinius skaičiavimus. Projektuojama buvo remiantis žmogui priimtiniausiu skaičiavimu – dešimtaine sistema....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!