Lyrikos žanrai

Iki šiol yra išlikusi žanro, kaip literatūros tipo ar poskyrio, reikšmė. Tai istoriškai susiklosčiusi meno kūrinių klasifikacijos padala. Terminas dažnas ir universalus. Beje, kartais greta žanro pavartojamas terminas forma. Įvairiose literatūrinėse diskusijoje nuolat atnaujinama žanro problematika – pvz., diskusijose apie „formuliškumą ir interpretacines bendruomenes“ (plačiau –Hawthorn, 357) arba bandant iš naujo kategorizuoti populiariąją literatūra. Sociolingvistai žanrą priartina prie registro.
Akivaizdu, kad žanras yra ne tik literatūrinė, bet ir kalbinė, ir visuomeninė kategorija. Žanras apibrėžiamas remiantis ne tik tekstualiais dalykais, pasitelkiami ir socialiniai, istoriniai, biografiniai, estetiniai, ideologiniai faktai.
„Žanras yra ir socioistorinis, ir formalus dalykas. Svarstant žanro transformacijas, reikėtų jas sieti su socialiniais pokyčiais“ (Crany – Francis A. Feminist Fiction: Feminist Uses of Generic Fiction. Oxford, 1990, 16 – 17).
Terminas kanonas (canon) atsirado Krikščionių Bažnyčios debatuose dėl hebrajiškos Biblijos ir Naujojo Testamento knygų autentiškumo.
Anot M.Bachtino, kanonizacija – tai procesas, į kurį linksta visi literatūros žanrai , laikinoms normoms ir konvencijoms sustiprėjus ir tapus universalioms. (Hawthorn, p. 157).
Lyrikai ypač reikšminga kultūrinė žanro atmintis. Daugeli lyrikos žanrų išsikristalizavo dar antikoje. Pradžioje šie poetiniai tekstai buvo rašomi pagal griežtas taisykles (kanonus), kurių laikymasis buvo neretai svarbesnis nei kūrinio meninis unikalumas. Kanoną lėmė eiliavimas, tema, stilius, atlikimo situacija ir t.t.
Vita Gaigalaitė /LLE/
Pirmoji lietuviška epitafija, išspausdinta Romoje 1638 m., skirta žymiam prancūzų mokslininkui N.K.F. de Pereskui –
Kaip dalgis kerta žolę,
Taip vyrą išmintingą pakirto mirtis.
Šiuolaikinės epitafijos jau gerokai nutolusios nuo kanono- jos gali būti išplėstinės (H. Nagus „Epitafija draugystei“), ironiškos (G. Kanovičiaus „Penkios epitafijos“) ir t.t.
Vincas Mykolaitis-Putinas Epitafija draugui
Tegu neslėgs tavęs
Nei antkapiai,nei plytos.
Tegu ant tavo kapo pražydės
Kvapnus čiobrelis,
Balta ramunė
Arba geltona kačpėdėlė.
Eglė Patiejūnienė / LLE /
Vytautas Kubilius /LLE/
Pirmosios lietuviškos epigramos parašytos Adomo Šimelpinigio - XVIII a.
Dabartinėje epigramoje išryškėjo jos dvinarė struktūra – pradžioje apibūdinamas objektas, o antroje dalyje plyksteli satyros žaibas.
Šiuolaikiniams tekstams būdingas glaustumas, sąmojis, satyrinis aštrumas.
Eglė Patiejūnienė / LLE /
Eglė Patiejūnienė / LLE /
Eugenijus Žmuida /LLE/
Dainora Pociūtė /LLE/
Dainora Pociūtė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!