Lyrizmas lietuvių liaudies dainose

Šiuo referatu pasistengsim atskleisti lyrizmo paslaptis, supažindinti su liaudies dainomis, jose slypinčiu lyrizmu.
Vieno ar kito stilistinio požymio dar negana, kad įrodytumėme lyrizmo apraiškas kūrinyje ar rašytojo kūryboje. Tik sudėtinga įvairių požymių sistema liudija kūrinio ar jų grupės lyriškumą.
Lyrizmas yra paplitęs liaudies dainose. Liaudies dainose atsispindi žmonių senasis gyvenimas, jų sunkieji darbai. Seniau žmonės dainuodavo įvairias liaudiškas dainas: šienapjūtės dainas, javų dainas, linų dainas, verpimo dainas. Visos šios dainos priklausė nuo tam tikro darbo, kurį žmonės atlikdavo. Taip net darbas vykdavo sparčiau. Šios dainos niekada nebūdavo linksmos, jas dainuodavo net ir be muzikos. Liaudies dainos dar yra išlikę ir dabar bet pamažėję klausytojų, o vėliau jos gali ir išnykti.
Lyrizmas yra gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas. Tai leidžia samprotauti ir apie mūsų tautosakos moteriškumą- turbūt daugiausia ją kūrė moterys. Jis dažniausia vartojamas kaip jausminio tikrovės suvokimo ekvivalentas. Paprasčiausia būtų teigti, kad lyrinių jausmų atspindėjimas kūrinyje ir yra lyrizmas. Lyrizmas dažniausia atpažįstamas kaip stiprus kūrinio emocinis užtaisas.
Lyrizmas gali turėti ir „pilietines formas“. Be to tobulą raišką jis įgijo liaudies dainose ir yra artimas impresionizmui.
Niekam nepavyko nustatyti, kas pirmasis ėmė vartoti lyrizmo sąvoką. XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje Lietuvoje buvo pastebėta lyrizmo sąvoka, nors kartais ji būdavo, kitaip įvardijama. Pimiausia Lyrizmas užfiksuotas kaip svarbi lietuvio nacionalinės pasaulėjautos ypatybė. Lyrizmo randam liaudies mene, tautosakoje, kildinant šią lietuvių estetinio santykio su pasaulio ypatybę iš giliausių nacionalinės pasaulėjautos gelmių. B. Sruoga lyrizmą laikė „viena iš būtiniausiųjų lietuvių dvasios savybių“. M. K. Čiurlionis teigė, kad „liaudies kūryba turi tapti mūsų meno pagrindu, iš jos turi kilti savitas lietuviškas stilius“.
Lietuviškasis lyrizmas yra savaimingas, jo prigimtis autentiška, visur jis siekia dominuojančių pozicijų: „ryški lietuvių realizmo poetikos žymė yra lyrizmas“. Lietuviškąjam lyrizmui nėra būdingas aistringas jausmų rodymas: „Lietuvių dainose neišgyvenama aštresnio konflikto, jos santūrios ir tylios“. Jo elementų gausu visuose lietuvių literatūros žanruose. Lyrizmas sietinas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!