Makroekonominė verslo aplinka

Aplinkos ekonominėje teorijoje svarbus vaidmuo skiriamas išorinių poveikių koncepcijai. Išoriniai poveikiai yra specialus gamtos turtų nepilnos rinkos atvejis. Jei vieno individo ar firmos vartojimas ar gamyba veikia kito asmens naudą ar firmos gamybos funkciją, kada pažeidžiamos Pareto optimalaus išteklių paskirstymo sąlygos, atsiranda išorinis poveikis. Pastebėsime, kad šis išorinis poveikis nepasireiškia per rinkos kainas, o per jo įtaką naudai ar pelnui. Rinkų aibė nepilna, nes nėra mainų institucijos, kur asmuo užmokėtų už išorinę naudą ar apmokėtų už išorinių poveikių sukėlimą.
R. Coase (1960 m) pastebėjo, kad jei perdavimo sąnaudos lygios nuliui (4 sąlyga), rinkų aibė gali būti praplėsta nuo įprastinių prekių, įtraukiant daugelį nerinkos turtų, jei tik pašalinamos institucinės kliūtys, priskirti aiškias nuosavybės teises; Taip vadinama Coase teorema, kuri įrodo, kad besiginčijančios pusės gali pasiekti susitarimą, kuris optimalus Pareto prasme, nepriklausomai nuo to, kuriai pusei iš pradžių vienašališkai priskirta nerinkos turtų nuosavybė.
Rinkos mechanizmo pagrindinių sąlygų nesilaikymas; Monopolijų atsiradimo galimybė; Turtinės diferenciacijos atsiradimas; Privačių gamintojų ir vartotojų rinkų patiriamas išorinis poveikis; Ribotas išteklių mobilumas arba informacijos ribotumas; Žymus cikliniai svyravimai nereguliuojamoje rinkoje.
Valstybė perskirsto turtą ir pajamas bei užtikrina ekonominį saugumą; · Reguliuoja išorinius poveikius (sąnaudas bei naudą); ·Dalyvauja pagrindinių išteklių perskirstymo procese, aprūpindama visuomeninėmis prekėmis ir paslaugomis (visuomeninėmis gėrybėmis); · Stabilizuoja ekonomikos plėtrą. Natūralių monopolijų reguliavimas bei jų veiklos ribojimas.
6. Pagrindinės valstybė funkcijos
Rinkos sistemos apsauga ir konkurencijos skatinimas; turto bei pajamų perskirstymas; šalutinių poveikių reguliavimas; pagrindinių išteklių perskirstymas teikiant visuomenines paslaugas; ekonomikos stabilizavimas
7. Postkomunistinių šalių problemos
8. Institucinio kapitalo vaidmuo
9. Vadovavimo kapitalas
10. Sanglaudos kapitalas
11. Kokius makroekonominės politikos tikslus užtikrina centrinis bankas
Pinigų politika (Monetary Policy)- valstybės rengiamų ir vykdomų priemonių bei veiksmų visuma, reguliuojant ekonominius procesus pinigų kiekio ir palūkanų kontrolės būdu. Ši politika vykdoma per šias pagrindines bankinės sistemos struktūras: Centrinį valstybės banką; Komercinius bankus; Taupymo įstaigas. Piniginės-kreditinės sistemos pagrindą sudaro komerciniai bankai ir kitos kreditinės institucijos. Todėl valstybinis šios sferos reguliavimas gali būti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!