Mano kraštas: prieš 15 metų, šiandien, rytoj

Jau pagonybės laikais gyvenę žmonės turėjo susikūrę savo dvasinį pasaulį ir vertybes. Jų tikėjimui buvo svarbūs įvairūs ritualai, apeigos, kurias atlikdavo žyniai tradicinių švenčių, aukojimų metu. Ilgą laiką lietuviai tikėjo griausminguoju Perkūnu, požemio valdovu Velinu ir daugybe kitų dievų. Atėjo metas, kai mūsų protėviai liko bene vieninteliai pagonys ir buvo priversti priimti jiems svetimą tikėjimą – krikščionybę, su svetimomis šventėmis, svetimu Dievu. Dar ilgai negalėjo žmonės atsisveikinti su savuoju tikėjimu, priprasti prie naujų papročių bei ritualų. Tačiau laikui bėgant lietuviai susitaikė su tokiu savo likimu ir po truputį perėmė naująjį tikėjimą. Tačiau paradoksalu, kad žmonių širdyse prigijęs tikėjimas krikščionybės tiesomis Sovietmečiu buvo slopinamas. Tai išgyveno mano šeima, tai atsispindėjo ir mano krašto visuomeniniame gyvenime.
Jau daugiau kaip šešis amžius esame krikščionys. Šis tikėjimas kartu su savo papročiais ir tradicijomis yra įaugęs į mūsų, mūsų tėvų ir senelių kraują. Su maloniu nerimu širdyje kiekvienais metais laukiame didžiųjų švenčių. Mano krašto žmonių sielose nuo seno didžiulį jaudulį sukelia gruodžio dvidešimt penktoji – didžiausia metų šventė – Šv. Kalėdos. Gaila, bet šiuo džiaugsmu seniau tekdavo dalintis paslapčia ir tik su pačiais artimiausiais žmonėmis. Nors mano krašto žmonių languose neįsižiebdavo šventinės žvakutės, nors jų namuose kalėdinės eglutės buvo puošiamos tik prieš Naujuosius Metus, tačiau mano vaikystės patys gražiausi prisiminimai susiję būtent su Šventų Kalėdų šventėmis. Kadangi visa mano ir mano mažosios sesutės vaikystė prabėgo kaime pas močiutę, mažame vienkiemio ūkelyje, tai visi šios didelės šventės džiaugsmai yra tokie pažįstami...
Pamenu, kokio laiminga būdavau, kai žiūrėdama pro langą staiga pamatydavau krentančią snaigę, dar vieną, trečią... Ir štai su seserimi mes jau balto kiemo viduryje. Labiausiai laukdavome pirmojo sniego, nes žinojome, kad netrukus į duris pasibels ir Šv. Kalėdos. Aš jų labai laukdavau: smagu būdavo padėti močiutei tvarkyti namus, kepti pyragus. Kaip būdavo gera, kai į svečius atvažiuodavo tetos, dėdės ir pusseserės. Pamenu, kai prieš pat Šv. Kūčias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!