• Didelė kometa su ryškia galva ir uodega, nusidriekusi per pusę dangaus, yra įspūdingas reiškinys, ir nesunku suprasti, kodėl kometos senovėje...
• Meteorus arba krintančiąsias žvaigždes, šiaurės pusrutulyje geriausiai stebėti rugpjūčio mėnesį. Tai greitai judantys šviesos taškeliai, dažnai...
• Didelė kometa su ryškia galva ir uodega, nusidriekusi per pusę dangaus, yra įspūdingas reiškinys, ir nesunku suprasti, kodėl kometos senovėje keldavo siaubą. Žmonės jas laikė nelaimių pranašais; iš baimės ir dar gyva ten, kur tarpsta primityvi gamtos samprata.
• Iš tikrųjų kometa ne toks jau didelis objektas. Ji susideda iš mažų, daugiausia ledo, dalelių ir išretėjusių dujų. Žinomi keli atvejai, kai Žemė kirto kometos uodegą, nepatirdama nė menkiausio pavojaus.
• Meteorus arba krintančiąsias žvaigždes, šiaurės pusrutulyje geriausiai stebėti rugpjūčio mėnesį. Tai greitai judantys šviesos taškeliai, dažnai su švytinčiomis uodegomis, kurios atsiranda kažkokiems objektams judant dangaus skliautu. Krintančios žvaigždės žinomos nuo senų senovės, bet jų prigimtis paaiškėjo tik XIX a. pradžioje.
• Meteorų ne tiek daug kaip meteoritų. Tai skirtingi dalykai. Meteoritas – tai ne didžiulis meteoras; jų išvaizda nieko bendro neturi su kometomis, nors krintantys stambūs meteorai ir turi panašias kaip kometų uodegas. Meteorai veikiausiai yra kometų branduolių ar asteroidų skeveldros.
Kometos anatomija
• Didelė kometa susideda iš trijų pagrindinių dalių: branduolio (jo masė didžiausia), galvos, arba komos, ir uodegos (2). Galva ir uodega atsiranda kometai priartė1jus prie Saulės, Kai jos spinduliavimas garina branduolio ledą. Kometai tolstant nuo Saulės uodega išnyksta. Mažos kometos dažnai uodegų išvis neturi ir danguje atrodo kaip maži blausiai apšviesti vatos gabalėliai.
Greitosios dalelės
• Meteorą sukelia maža (mažesnė net už smėlio kruopelytę) dalelė (neteorinis kūnas), skriejantis aplink Saulę. Jį galima pamatyti tik tada, kai dalelė įskrieja į Žemės atmosferos išorinius sluoksnius. Įskriejimo greitis gali siekti 72 km/s. Meteorinį kūną veikia didžiulė oro molekulių trintis, nuo kurios jis suyra gerokai ankščiau, negu spėjo pasiekti Žemės paviršių. Danguje matomas šviesos brūkšnys yra ne krintančio neteorinio kūno požymis,...
Šį darbą sudaro 1310 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!