Medienos apdirbimo staklių projektas

Įžanga Pagal 2006m pasaulinę ataskaitą, miškais padengta 30% žemės paviršiaus, ir kad vienam jos gyventojui vidutiniškai tenka po 0,62 ha miško. Septynios pasaulio šalys visai neturi jokių miškų, o 57 valstybėse miškai užima mažiau negu 10% teritorijos. Lietuvos miškingumas viršija pasaulinį lygį, yra kiek mažesnis negu kaimynėse šalyse , Skandinavijoje tačiau didesnis negu Lenkijoje. Miškų plotai čia nors ir nežymiai tačiau kasmet didėja, didėja ir medienos atsargos, o didžioji dalis iškertamos medienos yra pramoninės paskirties, sunaudojama pirmiausia savo šalies pramonės vystymui. Medienos produkciją gaminanti Lietuvos pramonė turi senas tradicijas, nuolat didina gamybą, aktyviai dalyvauja eksporte. Didžioji dalis Lietuvos miškų jau sertifikuota, pjautinę medieną, plokštes, popieriaus produkciją, baldus gaminančios įmonės turi tarptautinius produkcijos kokybės, darbo saugumo bei aplinkosaugos atestatus, bendradarbiauja su Europos sąjungos korporacinėmis organizacijomis. Medienos ūkio veiklai daug padeda šalies aukštosios mokyklos ir mokslo įstaigos rengiančios visų joms būtinų specialybių gamybos organizatorius, inžinierius, vadovus. Mediena yra labai universali ir didesne dalimi vietinė žaliava. Mediena yra priskiriama prie atsinaujinančių žemės išteklių ir teigiama kad jos ištekliai ateityje dar didės. Medienos produkciją gaminanti pramonė taip pat labai įvairi įmonių dydžiu, technologine įranga, produkcija ir jos paskirtimi. Modernizuoti: 1.keisti pagal šių dienų reikalavimus ar skonį 2.senus pramonės įrengimus pakeisti naujais, našesniais, patobulinti senus Medienos apdirbimo staklių modernizacijos proceso metu yra galimybė pasirinkti papildomas apsaugos priemones, reikalingas užtikrinti saugų darbą, taip pat naujose staklėse naudojamus pjovimo ar kitus įrankius, darbinius velenus, variklius ir kitus įrengimus, atsižvelgiant į kainą, kokybę, bei prognozuojama našumą. Dabartinės staklės yra gaminamos su programiniu valdymu, didėja jų darbo patikimumas, našumas, nereikia tiek daug personalo aptarnauti vienas paprastas stakles, taip pat jos yra saugesnės, nes nereikia dirbti arti darbo velenų kur sukimosi dažnis n-3500-9000 aps/min, kyla pavojus žmogaus gyvybei. Šiuolaikinių obliavimo staklių stūmimo greitis gali siekti 60-100 m/min, darbo velene montuojamų peilių skaičius rekomenduojamas ne mažiau, kaip 4, o darbo velenų skaičius gali siekti ir 12 ( keturpusės obliavimo staklės). Medienos apdirbimo staklėms keliami reikalavimai: • funkcionalumas • našumas • paprastas ir nesudėtingas aptarnavimas, reikalaujantis kuo mažiau personalo • universalumas • nedideli staklių gabaritai • nedidelė kaina • aukšta apdirbimo kokybė • didelis darbo patikimumas, saugumas, tikslumas • ilgaamžiškumas • nesudėtingas derinimas • geras atliekų pašalinimas nuo pjovimo įrankio. 1. Staklių paskirtis, techninė charakteristika, techniniai ypatumai 1.1. Staklių paskirtis ir vieta technologiniame sraute Obliavimo staklės OS 16-2, tai specialios obliavimo staklės, išilginiam dvipusiam medienos obliavimui, matuojant pagal paviršiaus storį, plokščių ruošinių iš spygliuočių ir lapuočių medienos, kurių drėgnumas neviršija 15%. Dviejų špindelių yra skirtos suteikti ruošiniui fiksuotą storį, dviejų paviršių sudarymui. Visos obliavimo staklės skirstomos pagal konstrukcinius ypatumus į: Nagrinėjamos staklės OS 16-2, gali būti priskirtos prie reismusinių – obliavimo staklių, nes jos dirba pagal principą, kai ruošinio storis yra h=const. Šios staklės turi pastūmos mechanizmą varomą nuo atskiro elektros variklio M1, taip pat du darbinius velenus (nuimamus, su įstatomais peiliais), varomus atskirai nuo dviejų elektros variklių M2 ir M3. Pastūmos mechanizmas pakopinis, pastūma yra reguliuojama keičiant elektros variklio sukimosi dažnį. Ir keičiant grandinės padėtį ant varomųjų žvaigždučių. Staklės yra skirtos naudotis patalpose, atitinkančiose P-11 klasės zoną pagal „Elektros prietaisų įrengimo taisykles“. 1.2. Staklių techninė charakteristika OS 16-2 specialios obliavimo staklės Parametro pavadinimas Skaitinė reikšmė • Apdirbamo ruošinio matmenys, mm plotis, max storis: max min • Pjovimo įrankio diametras: max min • Peilių veleno sukimosi dažnis aps/min • Pastūmos greitis, m/min • Gabaritiniai staklių matmenys, mm ilgis plotis aukštis 145 30 5 160 120 6000/300 10;14;25;335 2400 820 1380 1.3. Elektros variklių techninė charakteristika Parametrų pavadinimai Skaitinė reikšmė Srovės pobūdis: dažnis, Hz įtampa, V Elektros variklių kiekis staklėse, vnt Pjovimo mechanizmo elektros varikliai: galia, kW sukimosi dažnis, aps/min Pastūmos mechanizmo elektros variklis: galia, kW sukimosi dažnis, aps/min kintama, trifazė 50 38038 3 AИP100 S2Y3 4 3000 AИP100 L8/6Y3 1/1,25 715/970 1.4. Staklių pagrindinių mechanizmų aprašymas Kaip ir daugumą šio tipo staklių sudaro: korpusas, pjovimo suportas (nuimama peilių galvutė su įstatomais peiliais), pastūmos mechanizmas( per pavarų dėžę ir grandininę pavarą, varomi pastūmos ritiniai), valdymo bei derinimo įtaisai. Korpusas: Korpusas pagamintas iš lieto ketaus,monolitas, kas sąlygoja geresnį virpesių gesinimą, mažina potencialių trūkimo židinių susidarymui. . Jame sumontuoti visi pjovimo suportai, kurių yra du, pavaros, pastūmos mechanizmai, keturi pastūmos greičiai, darbo stalas, prispaudimo ritiniai, kurie atlieka ir stūmimą. Pastūmos mechanizmas: Pastūmos mechanizmas yra pakopinis, varomas elektros varikliu M1 per veleną, per pavarų dėžę (reduktorių), ir grandininę pavarą, kuri suka pastūmos ir prispaudimo ritinėlius. Ritinėlių prispaudimas spyruoklinis. Pastūmos mechanizmą sudaro rievėti ir lygūs pastūmos ritiniai, varomi nuo to paties elektros variklio, kuris yra dviejų dažnių. Špindeliai: Pjovimo velenai skirti suteikti ruošiniui nustatytą matmenį storio atžvilgiu. Pjovimo velenai yra sukamas nuo vienadažnių elektros variklių M2 ir M3, per trapecinio diržo pavarą. Vienas darbo velenas yra stacionarus, o kitas- kilnojamas kartu su darbo stalu. 2. Patentinės ir referatyvinės literatūros apžvalga 2002m. 02. 08-69. 75. Obliavimo staklės su rankiniu valdymu, su slankiojančiu pjovimo mechanizmu. Siūlomos obliavimo staklės susideda iš šių elementų: pagrindinio rėmo, slankiojančia peilių veleno galvute su privedimu, užrakinamasis mechanizmas vežimėlio fiksacijai. Užrakinamasis mechanizmas apima prailgintą montavimo bloką, du šoninius užraktus, valdomąjį ir du užraktinius elementus, tvirtinimo detales ir valdymo svirties kampu įtvirtintu montavimo bloke ir sujungtas su valdymo elementu. 2002m. 02. 11-69. 53. Obliavimo staklės. Siūlomos obliavimo staklės susidedančios iš staklių su darbo stalu ir keturiomis vertikaliomis kreipiančiosiomis, tarnaujančios nukreipti vežimėlio judėjimą ir sujungtos tarpusavyje viršutiniais skersiniais ir dviem pražulniais varžtais; vežimėlis- peilio galvutė su suvedimu, sumontuota ant vežimėlio, kuri įtvirtinta su galimybe judėti kreipiančiosiomis; vežimėlio aukščio reguliavimo mechanizmas su rankiniu sraigteliu; aukščio pakėlimo indikatorius. 2003m. 02. 09-69. 76. . Reismusinės automatinės obliavimo staklės. Pagamintos firmos Michael Weinig AG, obliavimo reismusavimo automatinių staklių , Unimat 1000 STAR, su programuojama sistema. Profilio numerio duomenų įvedimas vykdomas paspaudus mygtuką. Nurodytų matmenų užsakymas su jų nurodymais vykdomas elektronine sistema. Nustatymo elementas nustatomas ant nurodytų reikšmių, visi prispaudimo elementai ir nukreipiantieji nustatomi centralizuotai kiekvienam instrumentui, priklausomai nuo reguliavimo ašies. Automatinė skiedros nusiurbimo mechanizmas yra optimalus; duotas staklių modelis turi kompaktinį uždarą išpildymą, nereikalaujantis didelės gamybinės erdvės. 2004m. 02. 10-69. 72. . Oblaivimo staklės. Šios obliavimo staklės susideda: pagrindas; keturios vertikalios kreipiančiosios; pjaunantysis velenas; įtvirtintą ant nukreipiančiųjų su galimybe slysti jomis; pjovimo galvutė su privedimu, įtvirtinta ant vežimėlio; veleno aukščio reguliavimo mechanizmas; fiksatorius valdymo mechanizmui; veleno pozicionavimo privedimo ir valdymo sistemos. 2005m. Beaver woodworking machinery co., LTD Trumpų ruošinių padavimo mechanizmas. Specialiai sukurtas trumpų ruošinių padavimo mechanizmas leidžia apdoroti ruošinius nuo 180mm ilgio, paduodant juos galas į galą ir nuo 250mm ilgio, paduodant vieną ruošinį. 2006m. WEINIG Pneumatinė trijų kontūrų prispaudžiančių padavimo valcų sistema. Trys nepriklausomi pneumatiniai kontroleriai, reguliuojantys pratempimo velenų prispaudimą, užtikrina puikų ruošinio padėties nustatymą apdorojimo proceso metu kiekvienoje zonoje. 2005m. Beaver woodworking machinery co., LTD Centralizuota sutepimo sistema. Leidžia per atstumą sutepti staklių mazgus. Sutepimas vyksta naudojant rankinį siurblį arba automatiškai tam tikrais laiko intervalais. Taip pat galima atskira tepimo sistema tepti stalui, apdirbant sunkius sakuotus gaminius. 2006m. Beaver woodworking machinery co., LTD Patikima masyvi plokštė, perėjusi specialų terminį apdirbimą. Garantuoja maksimalų stabilumą ir patikimumą, visiškai panaikina vibracijos atsiradimo galimybę, netgi apdirbant masyvius ruošinius. 2007m. Beaver woodworking machinery co., LTD Padavimo velenų atvedimo redukcinė (apspaudimo) sistema per kardano velenus užtikrina patikimą sukimo momento perdavimą. Sustiprintas laisvumo neturintis reduktorius užtikrina pajėgų ir stabilų ruošinių padavimą. 2007m. Beaver woodworking machinery co., LTD Aukštos tikslumo klasės subalansuoti dinaminiai špindeliai, kurie leidžia gauti ypatingą kokybę obliuojant su tikslumu iki 0,01mm. Špindeliuose yra sumontuoti patys tiksliausi pasaulyje guoliai firmos SKF, kurie nereikalauja papildomo tepimo. Prie montuojant špindelius į stakles, kiekvienas yra testuojamas. 2007m. Beaver woodworking machinery co., LTD Galimybė sumontuoti pjūklų bloką. Ties paskutiniu špindeliu galima sumontuoti diskinių pjūklų bloką (užsakovo pageidimu). 2007m. Beaver woodworking machinery co., LTD Speciali pirmojo špindelio konstrukcija. Ant pirmojo špindelio sumontavus šoninę frezą ir specialią liniuotę galima ant ruošinio formuoti iš karto du bazinius paviršius, kas žymiai padidina apdorojimo tikslumą ir kokybę. 3. Kinematiniai skaičiavimai prieš modernizaciją 3.1. Kinematinės schemos veikimas Iš bendrojo staklių vaizdo ir kinematinės schemos matome, kad staklės OS 16-2 turi tris elektros variklius, iš kurių du M2 ir M3 naudojami špindelių sukimui, o M1 naudojamas pastūmos mechanizmui sukti. Varikliai M2 ir M3 yra vienadažniai, per velenus XXIII ir XIX, vėliau diržinę pavarą tiesiogiai perduoda judesį darbo velenams XXIV ir XX. Šie du varikliai yra identiški viens kitam, todėl ir darbo rėžimas tolygus. Variklio M1 pagalba yra varomi pastūmos ritiniai, per veleną I yra sukama žvaigždutė 3 ( varančioji žvaigždutė), ji yra dviguba su skirtingu krumplių skaičiumi, kaip ir žvaigždutė 5, per grandininę pavarą 4, perduodamas žvaigždute 6 judesys velenui II į reduktorių, kur yra krumpliaračių poros 7;8 ir 9;10, velenu IV judesys perduodamas žvaigždutei 11. keičiant žvaigždučių 3 ir 5 padėtis, bei el. variklio sukimosi dažnį, yra keičiami stūmimo greičiai: 10, 14, 25, 35 m/min. per žvaigždutes 11, 14, 18, 24 yra perduodamas judesys velenam : XIV, XI, VI, kurie per krumpliaračių poras 25;26;27 ir 21;20;19 ir 15;16;17, perduoda judesį velenam XVI, XI, VIII, ant kurių yra užtvirtinti pastūmos ritiniai ( viršutiniai ), o žvaigždutėmis 13, 22, 23, yra perduodamas judesys velenam XIII, XII, V, ant kurių yra užtvirtinti apatiniai pastūmos ritiniai pakeliantys ruošinys ir sumažinantys trintį. Velenu XVIII yra reguliuojamas grandinės 12 įtempimas per veleną XVII. 3.2. Kinematiniai skaičiavimai Elektros variklio sukimosi dažnis: nv=715; nv=970. Pastūmos ritinių sukimosi greitį: Čia: u- stūmimo greitis, m/min; D- pastūmos ritinio diametras, mm; n- pastūmos ritinio sukimosi dažnis, ; Turėdami pastūmos ritinių sukimosi dažnius randame stūmimo greičius: Pastūmos ritinėlio skersmuo: Pjovimo greitis. v- pjovimo greitis m/sek; D- peilių veleno skersmuo, mm; n-peilių veleno sukimosi dažnis, ; Staklių techninėje charakteristikoje nurodyta jog, D gali būti nuo 120 iki 160, taigi aš pasirenku skaičiavimams 125mm, tuomet pjovimo greitis: 4. Stūmimo greičio analizė 4.1. Pastūma vienam peiliui įvertinant visą pjovimo galios panaudojimą Pastūma vienam dančiui, įvertinant visą pjovimo galios panaudojimą, skaičiuojama kai drožlės storis didesnis negu: a>0,1 mm: Kai a50m/s, tai: A=0.24 B=0.098 C=9 Kontakto lanko ilgis apskaičiuojamas: taip pat ir žingsnis: Apskaičiuojame pastūmą vienam peiliui esant skirtingiems ruošinių storiams: b1=75mm; b2=100mm; b3=125mm; 4.2. Stūmimo greitis įvertinant visą pjovimo galios panaudojimą. Čia: -pastūma vienam peiliui, įvertinant visą pjovimo galios panaudojimą, mm; z-peilių skaičius, vnt. n- sukimosi dažnis, aps/min. 4.3. Stūmimo greičio skaičiavimas pagal apdirbamo paviršiaus šiurkštumą. Čia: -pastūma vienam dančiui, mm; z-peilių skaičius, vnt; n- sukimosi dažnis, aps/min. Norint apskaičiuoti maksimalia pastūmą , turime žinoti apdirbamo ruošinio paviršiaus šiurkštumą . Pagal duotą sąlygą, šiurkštumas =100m, taigi iš 5.2 lentelės, 43 psl. MPRS randame, kad = 1…1,5 mm; Apskaičiuojame stūmimo greitį pagal apdirbamo paviršiaus šiurkštumą: Pagal visus surastus pastūmos greičius braižome greičių grafiką 01. Iš nubraižyto grafiko pasirenkame optimalų darbo režimą, kai u=34,5 m/min ir b=125mm, dirbant šiuo rėžimu bus pasiektas geras ruošinio paviršiaus šiurkštumas. Grafikas 01 5. Staklių jėginiai skaičiavimai prieš modernizaciją Vidutinę pjovimo jėga: Čia: K-specifinis pjovimo slėgis, N/mm²; H-apdirbamo ruošinio storis, mm; h-nupjaunamo sluoksnio storis, mm; u-stūmimo greitis, m/min; v-pjovimo greitis, m/s. Čia: k-specifinis pjovimo slėgis į priekinį pjoviklio paviršių, N/mm²; -pjoviklio atšipimo koeficientas; a-drožlės storis,mm; p-fiktyvi vidutinė pjovimo jėga, veikianti užpakalinį pjoviklio paviršių, N/mm². -kinematinis kampas laipsniais. z-peilių skaičius, vnt. n-peilių veleno sukimosi dažnis, aps/min. 6. Staklių modernizacija Didinant našumą 10%, kompleksiškai padidėja ir stūmimo greitis: -stūmimo greitis padidinus našumą 10%, m/min; u-stūmimo greitis prieš modernizaciją, m/min; -koeficientas, įvertinantis našumo padidinimą (k=1.1). Pjovimo jėgą reikia sumažinti 5%, tada: P’-sumažinta 5% pjovimo jėga, N; P-pjovimo jėga prieš modernizaciją, N -koeficientas įvertinantis pjovimo jėgos sumažinimą (k=0.95). Pagal naują pjovimo jėgą surandame naują pjovimo greitį bei naują fiktyvų pjovimo slėgį: P’=61.77N, o u’=37.95 m/min: Iš greičio formulės surandame veleno sukimosi dažnį n’: Žinant veleno sukimosi dažnį n’, apskaičiuojame skriemulių skersmenis: Prilyginame Parenkame artimiausius standartinius skriemulius: D28=170mm po modernizacijos D28’=200mm; D30=80mm po modernizacijos D30’=80mm. Veleno sukimosi dažnis ir pjovimo greitis: Paskaičiuotas pjovimo greitis 50,26m/s po modernizacijos yra didesnis, taigi skaičiuojame K. Toliau didinti n’ netikslinga nes žymiai padidės išcentrinės jėgos ir peilių sąnaudos. Pasikeitus pjovimo greičiui pasikeičia ir fiktyvus specifinis pjovimo slėgis į priekinį pjoviklio paviršių: Priimu pakeisti variklio skriemulį iš 170mm į 200mm, nes paskaičiavus varomojo skriemulio diametrą gaunamas labai didelis diržo laužimas, kas mažina pavaros diržo ilgaamžiškumą. Pastūma vienam pjovimo peiliui: Drožlės storis: Atšipimo koeficientas apskaičiuojamas: Apskaičiuojame ašmenų suapvalinimo spindulio prieaugį: Apskaičiuojame pjovimo mechanizmo pavaros elektros variklio galią: Staklėse esančio variklio galia (4kW) yra didesnė nei mūsų apskaičiuotoji (3,19kW). Taigi variklio nereikia pakeisti. Apskaičiuojame nukrypimą skaičiuojant modernizaciją: Nukrypimas nėra didelis, neviršija 10. 7. Pjovimo įrankio parinkimas, sąnaudų reikmės, galąstojų bei galandimo staklių skaičiavimai. 7.1 Pjovimo įrankio parinkimas. Žinodami, kad peilių veleno skersmuo 120-160 mm, galima parinkti darbinę galvutę ir peilį: Peilių galvutė: LEITZ D=125mm; B=150mm; d=40mm; z=4vnt; Įrankių techninė charakteristika Įrankio pavadinimas Pas- kirstis Linijiniai parametrai, mm Įrankio kampai, laipsniais L arba D B S Z Td hd S0 α β γ δ Peilių galvutė LEITZ 140005 Įtvirtint peilius 125 150 40 4 Obliavimo peilis LEITZ 027107 Obliuo- ti 150 30 3 1 30 45 15 60 Peilio brėžinys Nr.2 7.2 Pjovimo įrankio paruošimas darbui. Parenkant pjovimo įrankį, turi būti įvertinta keletas dalykų: 1. įrankio konstrukcijos racionalumas tomis darbo sąlygomis 2. pasirinktų matmenų įrankio naudojimo tikslingumas 3. ar bus užtikrintas tam tikras apdirbamų ruošinių šiurkštumas 4. pjovimo įrankio patvarumas 5. paruošimo darbui sudėtingumas 6. įrankio montavimo staklėse sąlygos 7. standumas ir stiprumas pjovimo proceso metu 8. galimybė racionaliai panaudoti apdirbamą medieną 9. saugaus darbo reikalavimai 10. kiti veiksniai Peiliai gali būti galandami juos išėmus arba neišėmus iš peilių galvutės. Peilių paruošimas darbui susideda iš kelių operacijų: palandinimo, balansavimo ir peilių tvirtinimo velene. Prieš galandant peiliai nuvalomi. Kokybiškai pagaląstas peilis turi tenkinti šiuos reikalavimus: 1. turėti nustatytą nusmailinimo kampą; 2. vienodą plotį visame ilgyje; 3. tiesius ašmenis; 4. reikiamą aštrumą; 5. neturi būti pridegusių vietų ar ašmenų įtrūkimų. Tam tikslui reikia pasirinkti geriausią galandimo būdą. Plačiausiai naudojami du galandimo būdai, kai galandimo disko plokštuma pasvirusi 1-2º arba 5-8º. Pirmu atveju gaunama plokščia ašmenų plokštuma, antru atveju išgaubta. Šie galandimo būdai atliekami staklėse T4H-3, T4H-4, T4HT, T4H12-5, T4H6-5. Pagalandus peilį reikia atlikti peilio ašmenų suvedimą. Jis atliekamas rankomis. Naudojami elektrokorundo arba karbido galąstuvai. Nusmailinimo kampas 45º±1º. Leistinas peilio pločio nevienodumas 0,1 mm 100mm peilio ilgio. Ašmenų netiesumas negali viršyti 0,03mm 100mm peilio ilgio. Ašmenų aštrumą apibūdina ašmenų suapvalinimo spindulys. Aštraus įrankio 4-8 μm. Peiliai privalo būti lygiagretūs peilių veleno ašiai. Peilių velene peiliai tvirtinami pleišto pagalba. Pleištas taip pat atlieka drožlės laužtuvo funkciją. Jis sudaro papildomus gniuždymo įtempimus drožlėje kurie trukdo susidaryti plyšiui prieš peilio ašmenis, taip pat peilis gali būti su dantukais , kad dar labiau užtikrinti peilio stabilumą. Įstatant peilius į peilių galvutę reikia atlikti kai kuriuos tam tikrus reikalavimus ( peilio išsikišimas, peilio ašmenų nelygiagretumas, ...). Po įstatymo į peilių galvutę, peilis turi būti išmatuojamas, tai yra nustatomas jo tikslumas tašeliu arba indikatoriumi. 7.3 Sąnaudų reikmės, galąstojų bei galandimo staklių skaičiavimai Metinės įrankių sąnaudos: Čia: T-įrankio darbo valandų skaičius per metus, h, kur -pamainų skaičius,vnt. n-vienodų įrankių skaičius komplekte, vnt; Parenkame ir kitus parametrus, tarkime, kad: t-įrankio patvarumo periodas,h; t=8h, [18lent.]; a-bendras leistinas įrankio nugalandimas per vieną galandimą, 10 mm; b-vidutinis įrankio nugalandimas per vieną galandimą, mm; b=0.25mm, [5.17lent]; q-įrankių lūžimo ir nenumatytų sąnaudų koeficientas; q=5, arba q=0.05,[18lent]; Įrankių apyvarta: Priimame, jog -operatyvus to įrankio fondas vienam įrengimui įvertinant įrankių atsargą darbo vietoje ir galandime: =4vnt; -to tipo įrankio atsargos: =4vnt; r-koeficientas, kai T≤4140, tai r=1. Tuomet galandimo įrankių reikmė metams: Apskaičiuojame galandimo staklių skaičių: q-įrankio planuojamų galandimų skaičius iki visiško sudilimo; -vieno galandimo trukmė,min; F-staklių metinis laiko fondas,h. Staklių metinis laiko fondas: Galandimo staklių skaičius: Priimame, kad reikės vienų galandimo staklių kadangi yra tik 0,25vnt, tačiau realybėje peilius patogu galąsti kur nors kitur, nes dėl tokio nedidelio poreikio nelabai apsimoka pirkti stakles ir laikyti darbuotojo etatą. Apskaičiuojame įrankių paruošimo pagrindinį darbininkų skaičių: Čia: -darbininkų skaičius vienoje pamainoje; -per pamainą paruošiamų vienetinių įrankių skaičius, vnt; -pamainos trukmė,h; -darbo dienos panaudojimo koeficientas; (=0.7); c-nenumatyto darbo laiko koeficientas; (c=1.07); -vienos įrankio paruošimo operacijos trukmė,h; -įrankio paruošimo operacijos atlikimo periodiškumo koeficientas. Čia: z-vienu metu cechuose naudojamų vieno tipo įrankių skaičius,vnt; -pamainos trukmė,h; t-įrankio patvarumo periodas,h. Vienos įrankio paruošimo operacijos trukmė: Darbininkų skaičius randamas pagal formulę: Priimame kad reikės vieno darbininko, tačiau kadangi yra toks mažas šio darbininko poreikis, tai galandimo operaciją galėtų atlikti tas pats darbininkas, kuris valdo stakles. 8. Kinematiniai ir jėginiai skaičiavimai po modernizacijos. 8.1 Kinematiniai skaičiavimai po modernizacijos. Mūsų užduotyje našumas turi būti padidintas 10, tuomet mums reikia padidinti ir pastūmos greitį : -stūmimo greitis padidinus našumą 10%, m/min; u-stūmimo greitis prieš modernizaciją, m/min; -koeficientas, įvertinantis našumo padidinimą (k=1.15). Stūmimo mechanizmo žvaigždutės atgaliniu metodu atskaičiuojamos taip: Paskaičiavimuose matyti, jog žvaigždyčių dantų skaičius gaunamas su skaičiais po kablelio, tačiau mes priimame artimiausią standartinę žvaigždutę su sveiku dantų skaičiumi: Z4=12, o Z5=20 Pastūmos ritinių sukimosi greitį: D- pastūmos ritinio skersmuo, mm; n- pastūmos ritinio sukimosi dažnis, ; Pastūmos greičiai: Žinant veleno sukimosi dažnį atskaičiuojame ir naują pjovimo greitį: v- pjovimo greitis m/s; n-peilių veleno sukimosi dažnis, ; 8.2 Pjovimo mechanizmo jėginiai skaičiavimai. Pjovimo jėga, veikianti užpakalinį pjoviklio paviršių: Čia -atšipimo koeficientas; p-fiktyvi jėga veikianti užpakalinį pjoviklio paviršių, N/mm; H-apdirbamo ruošinio aukštis, mm; l-kontakto lanko ilgis,mm; t-atstumas tarp dviejų gretimų pjoviklių ašmenų viršūnių. Pjovimo jėga veikianti priekinį pjoviklio paviršių bus lygi: Pjovimo jėga veikianti priekinį pjoviklio paviršių: Čia: P-pjovimo jėga po modernizacijos, N; Apskaičiuosime radialinę jėgą: Pasipriešinimo stūmimui jėga, neįvertinanti trinties jėgų: Jėga statmena stūmimo krypčiai: Pjovimo mechanizmo pavaros galia: 8.3 Pastūmos mechanizmo skaičiavimas. Supaprastinta staklių schema ir joje atidėtos veikiančios jėgos: Pasipriešinimo stūmimui jėga: -suminė trinties jėga; Paskaičiuojame pjovimo jėgą kontakto lanko ribose: Teigiame kad pjauname ruošinius be šakų, ir pjauname vienodo storio sortimentus, taigi mes neįvertiname - koeficiento, kuris apsprendžia jėgos padidėjimą pjaunant per šakas ir - koeficientas, kuris įvertina spyruoklės prispaudimo jėgos padidėjimą, pjaunant skirtingų storių ruošinius.: Tada galima apskaičiuoti redukuotą trinties koeficientą: Kur: -ritinio riedėjimo mediena trinties koeficientas; (3 lentelė); =0.04 -slydimo trinties koeficientas guoliuose; (2 lentelė); f=0.4 D-išorinis ritinio skersmuo,cm; D=12,5cm; d-ritinio ašies skersmuo,cm; d=2cm; Taip pat surandame -priekinio pastūmos ritinio ir ruošinio trinties koeficientas; (7 lentelė), lygaus ritinio =0.27; rievėtų ritinių =0.37. Q1- Priekinio ir vidurinio pastūmos ritinio prispaudimo jėga, N. Q2- Užpakalinio pastūmos ritinio prispaudimo jėga, N. čia: f - slydimo trinties tarp ruošinio ir nukreipimo liniuotės koeficientas, f = 0,4; Mūsų atveju trinties bendroji jėga yra prilyginama traukos jėgai: Suminė jėga : Kadangi visi ritiniai sukasi nuo tos pačios grandinės tai ir traukos jėgos lygios, todėl pastūmos ritinių išvystoma traukos jėga bus lygi: α-atsargos koeficientas; (α=1.3-1.5); Pastūmos mechanizmo elektros variklio galia: Čia: -atsargos koeficientas (1,3-1,5); -staklių naudingumo koeficientas gautas sudauginus atskirų grandžių naudingumo koeficientus; (0,99*0,96*0,98=0.93); u-maksimalus stūmimo greitis po modernizacijos, m/min. 8.4 Staklių srautinė diagrama Apie staklių kinematinės schemos tobulumą galima spręsti pagal galios nuostolius atskiruose kinematiniuose elementuose. Galios nuostolius rodo staklių srautinė diagrama. Paprastai sudaroma pastūmos mechanizmo srautinė diagrama. Paskaičiavimus patogu atlikti lentelėje: Elemento pavadinimas Elemento naudingumo koeficientas Galia, kW Galios nuostoliai Į elemntą Iš elemneto 1-vel. ried. guoliai 0,99 1,25 1,2375 0,0125 grandidninė pavara 0,96 1,2375 1,188 0,0495 2-vel. ried. guoliai 0,99 1,188 1,17612 0,01188 krumplinė pavara 0,98 1,17612 1,1526 0,02352 3-vel. ried. guoliai 0,99 1,1526 1,1411 0,01153 krumplinė pavara 0,98 1,1411 1,1183 0,0228 4-vel. ried. guoliai 0,99 1,1183 1,1071 0,01118 grandidninė pavara 0,96 1,1071 1,06282 0,0443 5-vel. ried. guoliai 0,99 1,06282 1,05219 0,010628 Staklių pastūmos mechanizmo srautinę diagramą: 9. Staklių našumo skaičiavimas Norint padidinti apdirbamų ruošinių našumą, reikia koncentruotai atlikti visas operacijas, taip pat padidinti vienu metu apdirbamų ruošinių skaičių, o taip pat reikia didinti koeficientus, staklių naudingumo ir darbo dienos efektyvumo koeficientus; Per pamainą apdirbamų ruošinių skaičius: Čia -pamainos darbo trukmė, 480 min; u-stūmimo greitis, m/min; m- ruosinių skaičius apdirbamas tuo momentu, vnt. Priimame koeficientus: -staklių panaudojimo koeficientas, =0.9 -darbo dienos panaudojimo koeficientas, =0.8 Apskaičiuosime per pamainą apdirbamų ruošinių skaičių prieš modernizaciją: Apskaičiuosime per pamainą apdirbamų ruošinių skaičių po modernizacijos: Po modernizacijos staklių našumas per pamainą padidėjo 13584-11923=1661vnt. Tačiau norint dar labiau padidinti našumą, reikia didinti koeficientus pagal tokius nurodymus: Staklių naudingumo koeficientas gali būti padidintas: -mechanizavus pakrovimą -sumažinus pjovimo įrenginio tuščios eigos trukmę -sumažinus tarpus tarp ruošinių padavimo metu -sutrumpinus pagalbinių operacijų trukmę Darbo dienos išnaudojimo koeficientą galima padidinti: -sutrumpinus staklių derinimo laiką -naudojant keičiamus pjovimo įrankius -naudojant patvaresnius įrankius -dalį staklių paruošimo darbų atliekant ne pamainos laiku 10. Priemonės saugiam staklių darbui pagerinti Visi mechanizmai turi būti sumontuoti po tam tikromis apsaugomis, kad atidarius vieną iš jų staklės išsijungtų, velenų, žvaigždučių, grandinių, diržinių pavarų elementai turi būti uždengti skydais, kad mažiau keltų pavojų aplinkiniams, obliavimo staklėse turi būti įtaisyti išjungimo mechanizmai visų elementų, taip pat turi būti įtaisyti apsaugai pirštai, neleidžiantys ruošiniui lėkti atgal, darbininkas taip pat turi laikytis tam tikrų nurodytų saugaus darbo taisyklių, dėvėti pirštines, dėvėti spec. drabužius, garsą slopinančias ausines,... Elektros įvadas taip pat turi būti tvarkingas su tam tikru visos grandinės blokavimo mygtuku. 11. Modernizacijos efektyvumas Modernizacijos metu padidinome stūmimo greitį nuo 9,7; 25,45; 13,2; 34,5 m/min iki 10,68; 29,72; 14,51; 40,29 m/min. Pjovimo greitį padidinome nuo 41,72 m/s iki50,27 m/s. Sumažinome pjovimo jėgą nuo 65,03 N iki 61,77 N. Padidinome staklių našumą 1661 vnt/pam. 12. Išvados Kursinio projekto užduotis- dvipusės obliavimo stakles OS 16-2. Projekte parinkome optimalų obliavimo režimą, pjovimo jėgą sumažinome 5%, staklių našumą padidinome 10%. Sudarėme naują kinematinę schemą, pakeičiau pastūmos greičius, pakeičiau pjovimo greitį, atlikau jėginius skaičiavimus prieš modernizaciją ir po modernizacijos. Modernizacija atsispindi kinematinėse schemose, brėžiniuose. Atlikus modernizaciją pagal mano skaičiavimus staklės galės dirbti našiau, efektyviau ir racionaliau, bus išnaudoti elektros varikliai ir kiti staklių elementai, jos bus saugesnės. Parinkti visi nauji elementai atitinka standartus, taip pat ir pjovimo įrankiai, todėl modernizuoti stakles nereikės didelių papildomų išlaidų. Literatūra 1. G.Keturakis, J.Ruseckas “Medienos apdirbimo staklės”, KTU, 1999m; 2. A.Barkauskas, Č.Jakimavičius, A.Kajalavičius, B.Papreckis, J.Ruseckas “Baldžiaus vadovas”; 3. J.Ruseckas “Medienos pjovimo režimų skaičiavimas’, Kaunas KPI, 1983m; 4. V.G.Morozov “Derevorezuščij instrument”, Maskva 1988m; 5. J.Ruseckas “Medienos pjovimo įrankiai”, Vilnius, 1989m; 6. Č. Jakimavičius ‘’Medienotyra”, 1998m. Kaunas, ‘Tecnologija’. 7. Lietuvos technikos biblioteka , Kauno skyrius, “Referatyvinė dalis”.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!