1.Atomo sandara.
Atomai susideda iš 3 rūšių elementarių neutralių dalelių: protonų, neutronų ir elektronų. Atomo branduolys 10.000 kartų mažesnis negu atomas. Cheminis elementas – grupė vieno tipo atomų, kurie turi vienoda kiekį elektronų. Elementų grupė išsidėsto tam tikra tvarka, gali sudaryti kristalus arba netvarkingas struktūras. Kiekvienas užima tam tikrą erdvę ir tūrį, kuris pagal geometrines formas skirstomas į orbitales. Cheminiai elementai, kurie išorinėje orbitalėje turi mažiausiai elektronų yra aktyvūs, lengvai atiduoda išorinius elektronus ir virsta teigiamais jonais. Kai du atomai suaktyvėja, t.y. virsta jonais tarp jų atsiranda traukos jėgos, kurios skatina kristalų ar kitų darinių susidarymą. Kur dvi orbitalės susikerta – susidaro ryšys. Dėl cheminio ryšio susidaro įvairaus stiprumo junginiai, skirtingos sistemos (molekulės, jonai, kristalai, radikalai ). Cheminio ryšio tipai: 1) joniniai, 2) kovalentiniai, 3) metališkieji, 4) vandeniliniai, 5) Van der Valso jėgos. Nuo šių ryšių priklauso mech. , fizinės, cheminės, kristalinės savybės.
2. Elementariosios dalelės.
Tai suprantama kaip medžiagos elementariųjų dalelių (elektronų, protonų, neutronų) reguliavimo charakteris. Medžiagų elektrinės, fizikinės, cheminės savybės sąlygoje elektronų reguliavimus, t.y. atomo elektroninio apvalkalo struktūra. Kitų dalelių reguliavimas (protonų, neutronų) medžiagų savybes. Elektronai elektroniniame apvalkale išsidėstę tam tikru dėsningumu. Kiekvieno elektrono energetinė būsena charakterizuojama kvantiniais skaičiais. Išoriniais poveikiais galima padidinti elektronų energiją. Tada atomas pereina į sužadinamą būseną. Nuo atomų elektroninių apvalkalų struktūros priklauso daugelis medžiagų savybių. Didžiausią reikšmę turi išoriniai labiausiai nutolę nuo branduolio elektronai. Jie silpniausiai susieti su branduoliu ir vadinami valentiniais elektronais, jie yra valentiniame (paskutiniame) sluoksnyje. Elektronų skaičius šiame sluoksnyje nusako elementų valentingumą, jo savybės jungtis su kitais elementais. Veikiant išoriniam elektronų laukui atsiranda judėjimas ir elektros srovė.
4. Tarpatominiai ryšiai.
Medžiagoje elektronų sąveika gali būti įvairi, todėl tarp atomų gali susidaryti skirtingos jungtys, t.y. skirtingas cheminis ryšys. Tai priklauso nuo elektronų išsidėstymo aplinkoje(medžiagoje). Elektronai atomuose pagal jų energijos lygį suskirstyti sluoksniais ir posluoksniais. Elektronų skaičius posluoksniuose, kaip ir posluoksnių skaičius sluoksniuose yra ribotas. Medžiagos savybės...
Šį darbą sudaro 7261 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!