Mėsinių vištų auginimo technologija

Č. Darvinas nustatė, kad naminės vištos kilusios iš laukiniū vištų, vadinamų bankivinėmis. Manoma, kad šios vištos, prijaukintos Šiaurės Indijoje 3250m. pr. Kr., papliro pirmiausia Persijoje, vėliau – Egipte, Graikijoje, o iš ten – ir visoje Europoje. Jos ir šiais laikais veisiasi Indijos džiunglėse.
Bankvinės vištos nedidelės , sveria 0,6 – 0,8 kg, gaidžiai 0,1–0,3 kg, jų sparnai ir uodega yra gerai išsivystę.Vištų plunksnos tamsiai rusvos, bet pasitaiko ir baltos, sidabrinės, juodos, melsvos spalvos plunksnomis. Gaidžių krūtinės ir uodegos plunksnos juodos , o kaklo , nugaros ir juosmens – raudonos, tarytum paauksuotos.
Bankvinės vištos sudeda 8-12 kiaušinius ir peri. Per metus dažniausiai būna du dėjimo laikotarpiai.
Mėsinės veislės. Kornišai. Veislė išvesta XIX a. antrojoje pusėje Didžiojoje Britanijoje (Kornvalio grafystėje) kryžminant vietines peštukines , Azijos ir Malaizijos vištas. Yra baltų , tamsių , raudonų spalvų šios veislės vištų, daugiausia paplitę baltieji kornišai. Į Lietuvą pirmąkart kornišai atvežti iš Didžiosios Britanijos 1962 m. 1967-1982 m. atvežti kanadiškų ir olandiškų linijų paukščiai. Kornišų veislės aukščiai naudojami sudaryti mėsinėms tėvinės formos linijoms, kurios kryžminamos su kitų veislių motininės formos linijomis, dažniausiai su baltaisiais plimutrokais.
Kornišų eksterjeras būdingas mėsinėms vištoms. Jų galva trump air plati, trumpu snapu, išsišovusiais skruostais, ankšties formos skiautere, kūnas masyvus, ovalus , link uodegos siaurėja. Kornišų kojos storos, tiesios, vidutinio ilgumo, plačiai išžergtos. Nugara labia plati, ypač ties pečiais, vidutinio ilgumo,, liemuo gilus, kampuotas. Krūtinkaulio ketera ilga, išlenkta, apaugusi raumenimis. Kornišų baltos blizgančios plunksnos prigludusios prie kūno, uodega trumpa, truputį nusvirusi.
Krosas “Vedette”. 1993 m į Lietuvą iš Prancūzijos “Isa” firmos įvežti šio kroso veislinio pulko viščiukai. Ištirta, kad jie produktyvesni, lyginant su vietinių krosų viščiukais, auginamais tomis pat sąlygomis. Veislinėms “Vedette” vištaitėms išauginti suvartojama gerokai mažiau lesalų. Be eto, jos lytiškai subręsta 2-3 savaitėmis anksčiau, kiaušinius pradeda dėti būdamos 23 savaičių amžiaus. Suaugusios veislinės šio kroso vištos suvartoja 20% mažiau lesalų negu vietinės.
„Vedette“ broileriai labai gyvibingi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!