Mėšlo tvarkymo technologijos

1.Gyvulininkysės fermų tech.tendensijos.Technologija- operacijų visuma.Ferma- tvartas su pagalbiniais pastatais ir teritorija.Galvijų laikymo būdai:tvertinė-ganyklinė,tvartinė.Tvarte laikomi galvijų būdai:saitinis,besaitis(gilaus kraiko, boksinės,kombiboksinės).2.Kenksmingos dujos išsiskiriančios tvarte.seniai ribojama kenksmingų dujų:CO2),NH3 irH2S,koncentracija tvarto ore,nes kenkis gyvuliams ir žmonėms.Siūloma ne tik riboti amoniako koncentracija tvarto ore, bet iš šių dujų sklidimo į aplinką.Nes amoniakas, paveiktas lauko oro degonies ir drėgmės, virsta azoto ir nitritine rūgštimis, kurios iškrisdamos su lietumi ar sniegu žaloja visą ekosistemą.pradeda mažinti azoto suboksido N2O, metano CH4 emisija, nes jos didina šiltnamio efektą.Kenksmingų dujų koncent. Matuojama ppm arba cm3/m3 rekomenduojama koncentracija CO250ppm, gali būti pažeidžiami plaučiai.Mažinant NH3 koncentracija rekomenduojamą:1)neviršyti baltimų kiekio pašaruose.2)Kiaulidė reik išplanuoti taip kad poilsio zona būtu švari.3)kreikiamoje kiaulidėje gausus šiaudų kraikas gerina gyvulių laikimo sąligas, tačiau didina amoniako ir azoto suboksidų emisiją.4)palaidų karvių tvarte NH3emisija mažėja, mažinant vaikščiojimo takų plotą, įrengiant kanalus šlapimui nutekėti.5)laikant paukščius ant kraiko amoniako emisija mažiausia, kai sausų medžiagų jame ne 20).Skystas mėšlas laikomas rezervaruose, azoto nuostoliai mažinami tik 10%, nes yra mažai degonies.Jis sveria kaip vanduo , terpė rūgšti pH 7, geras tuo, kad gali pumpuoti siurblys.Nedaug kreikiant gaunasi pusiau skystas mėšlas.Jis negali būti kraunamas aukščiau metro.Sunkiai transportuoti.Kraikinis mėšlas normalus ir labai šiaudingas. Jei šiaudingas tai azoto nuostoliai labai dideli, prarandame 50% azoto.Mėšlas įra ir pūva.pirmuoju atvėju procesas aerobinis, antruoju anaerobinis.Sandeliavimas kai oro pakanka kraikinio mėšlo sand.Mikroorgan. saido mėšlo organines medžiagas į neorganin.junginius:NH3,CO2, vandenį.Kas lieka nesuskaldyta vadiname humusu.Mikroorg.energijos šaltinis N ir C.Pradžioje C yra 40 kartų daugiau nei azoto.Mikroorganizmai amoniaką naudoją savo baltymams gaminti.Ilgainiui santykis anglies ie azoto mažėja ir tada mikroog.viso amoniako nesunaudoja ir jis pradeda garuoti.Iš kraik. Mėšlo išgaruoja 50% azoto amoniako forma.Siuloma neleisti įkaisti mėšlui >500C.To pasiekiama įmaišant daugiau sausų šiaudų.Sandeliavimas nesant oro.Tai anaerobinis skaidymasis.Temperat. pastovi, nekyla.Be amoniako atsirandaH2S ir metano.Mikroorg. 10% mažiau negu aerobiniu procesu.Azoto junginiai skyla į amoniaką jis tirpsta vandenyje ir gaunasi amonis.Amonio yra 99,5%, o amonioko 0,5, todėl jo garavimas mažas.Aplinka rūgšti pH7 .Srutos.Amoniakas, aglies dvideg.ir vandenilis.Tam tikra dalis tirpsta vandenyje ir gaunasi amonis.Amonio mažiau nei amoniako .Aplinka šarminė pH8-9.Amoniako gali išgaruoti net 75%.5.AMONIAKO EMISIJOS TVARTE IR MĖŠLIDĖJE NUSTATYMASAmoniako emisija nustatoma 2būdais:1)masės srauto2)skaičiuojamasis metodas.Taikant masės srauto metodą matuojama amoniako koncentracija įeinančiame ir šalinamame ore ir oro apykaitos intensyvumas.Skaičiuojamasis metodas taikomas tada,kai sunku ar neįmanoma išmatuoti oro apykaitos.Tada oro apykaita apskaičiuojama pagal anglies dvideginio ar vandens garų ar šilumos balanso lygtis, o tam reikia išmatuoti anglies dvideginio koncentraciją patalpos ore ar patalpos ir lauko oro santykinį drėgnį (temperatūrą).Emisijos intensyvumas E = (Ci – Ce)G; cm3/s , čia Ci ,Ce – amoniako koncentracija patalpoj, lauke, ppm; G – vėdinimo intensyvumas, m3/s. G = VA;m3/s, čia V – oro greitis, A – angos plotas, m2.Apskaičiuojam vėdinimo intensyvumą pagal CO2 balansą: ;pagal vandens garų balansą: ; pagal šilumos balansą: ;čia i – savitasis emisijos intensyvumas (~50cm3/K); e – vandens savitasis garavimo intensyvumas g/kJ; ΣQ0 – gyvulių bendrosios šilumos srautas, kW; Vi, Ve – tūrinis patalpos ir lauko oro drėgnis, g/m3; φi, φe – patalpos ir lauko oro santykinis drėgnis, vnt.d; ε – gyvulių laisvosios šilumos santykis su bendrąja; U – atitvaros šilumos perdavimo koef., W/(m2K);A – atitvaros plotas, m2; Cco2i, Cco2e – CO2 koncentracija patalpoje ir lauke.6.KRAIKINIO MĖŠLO MĖŠLIDĖS.TARPTAUTINIAI REIKALAVIMAI AZOTO NUOSTOLIAMS MAŽINTI.Mėšle sausų medžiagų daugiau 20 proc., vienoj tonoj 5kg azoto, fosforo apie 2 kg.Kraikinį mėšlą augalai įsisavina per 4-5 metus.1tona mėšlo duoda 100 pašarinių vienetų.Mėšlidės turi talpinti 6 mėn.mėšlą (kad būtų galima išvežti tada kada augalams reikia).Išimtys: jeigu gyvuliai laikomi giliame tvarte, tai mėšlidė įrengiama tik mėšlui iš tako sukaupti.Nėra efektyvaus būdo mažinti amoniako emisiją.Mėšlas laikomas mėšlidėse su sienom, srutų rezervuare.Kai kuriose valstybėse mešlą galima laikyti lauke. Prieš kraunant reik paskleist durpių, šiaudų, tada sukraut mėšlą ir apdengt plėvele arba 20 cm durpių, šiaudų sluoksniu. Tarptautiniai reikalavimai: uždengiant mėšlą rietuve. Kai rietuvė kraunama palaipsniui tai sunku padaryti.2)mažinti mėšlo paviršių, pvz., statant aukštas mėšlidės sienas.3)palaikant didelį sausų medžiagų kiekį, pvz, uždengiant stogą, o mėšlą laikant ant betoninio pagrindo.4)rietuvę kraunant A raidės forma, kad nubėgtų vanduo.5)vištų mėšlas turi turėt 60-70proc sausų medžiagų.6) palaikant žemesnę, kaip 50C temperatūrč, o tam anglies ir azoto santykis turi būti didesnis kaip 25 proc. Vidutiniškai vienai karvei turėtų būti skirta apie 10 m3 ploto visos mėšlidės ir 3m3 rezervuaro.Paprasčiausia ir pigiausia antžeminė mėšlidė.Populiariausia – trisienė.Geriausias atraminių sienų aukštis – 2,5m. Mėšlidės padas ir teritorija padaromi su nuolydžiais, kad srutos tekėtų tik į mėšlidę, o netekėtų sniegas ar lietaus vanduo.Mėšlidės sienos daromos iš surenkamų blokų arba vielos kilimo.7.SKYSTO MĖŠLO LAIKYMAS.BIODUJŲ GAMYBA.TARPTAUTINIAI REIKALAVIMAI AZOTO NUOSTOLIAMS MAŽINTISkystame mėšle sausų medžiagų mažiau kaip 12 proc.Gamyboje taikomos šios mėšlo laikymo ir tvarkymo technologijos:1)laikomas neperdirbtas2)fermentuojamas anaerobiškai3)iš mėšlo gaminamas kompostas.4)frakcionuojama. Skystas mėšlas laikomas rezervuaruose (metaliniuose ir betonuotuose).Vienai karvei rezervuaro talpa 15m3. Mėšlo rezervuaro paviršius turi būti:1)pagrindinė taisyklė – aukštis H = (1/3 – ¼) skersmens.2) vengti dažnai maišyti. Rezervuaras turi būti uždengtas natūralia arba dirbtine danga. Danga: 1) kapoti šiaudai.Privalumai – pigu, lengva padengti, gerai susimaišo.Trūkumai – reikia daug šiaudų, nesulaiko kritulių, gali nupūst vėjas, gali padidėti piktžolėtumas.2)užpilama molio rutuliukais3)užmetama plaukiojanti plėvelė (lengva padengti, nepraleidžia amoniako , tačiau plėvele reikia pašalinti išvežant.4)betono dangtis (didelis patikimumas, nereikia įrangos lietaus vandeniui nuvesti)5) tentas – didelis patikimumas, tarnauja ilgai, nepatenka krituliai, tačiau apsunkina mėšlo maišymą. Labai sandariai negalima uždengti.Dėl susidarančių sieros vandenilio dujų reikia labai atsargiai maišyti.SAlternatyva rezervuarui – tvenkinys arba lagūna.Iškasama virš 1,9 m gylio duobė, paklojama 1 m storio plėvelė nelaidi skysčiui, užpilama 30 cm smėlio sluoksnis, vėl plėvelė ir plėvelė, kad dengtų mėšlo paviršių.Tvenkinys arba lagūna aptveriama 1,8 m aukščio tvora.Uždengus rezervuaro paviršių azoto nuostoliai 3-4 proc., neuždengus 30 proc. Vakarų valstybėse yra preparatai, kuriuos siūloma įmaišyti į mėšlą. Palengvina pumpavimą, augalai apsaugomi nuo nudegimo, dingsta kvapas.Skysto mėšlo frakcionavimas – tai suskirstymas į srutas ir tirštąją frakciją.Tirštoji frakcija laikoma kaip kraikinis mėšlas, o srutos laikomos rezervuare.Anaerobinė fermentacija: išsiskiria biodujos- metanas CH4 (52-85 proc), anglies dvideginio 14 -18 proc., sieros vandenilio, molekulinio azoto. Organines medžiagas ( baltymus, riebalus, angliavandenius) skaido bakterijos. Vienų bakterijų apykaitos produktus naudoja kitos bakterijos ir galiausia metanogeninės bakterijos gliukozės etanolį C6 H12 O2 paverčia į metanolį: C6 H12 O2 - > C H4 + CO2 + šlakai. Bakterijos jautrios aplinkai. Turi būti stabili temperatūra, neturi būt deguonies, neutrali arba silpnai šarminė reakcija. Dujų gamybos procesas būna psichrofilinis(vyksta 18C temp),mezofilinis (35C), termofilinis (55 C) Mezofilinis stabilus ir vidutiniškai intensyvus. Proceso trukmė 3 savaitės. Psichrofilinis – 100 dienų. Biodujų energetinė vertė 23 MJ/m3. Biodujos naudojamos: dujinėje vyryklėje, vandeniui šildyti, kogeneracijos įrenginyje(dujos varo vidaus degimo variklį, variklis – generatorių, o aušinimo skystis panaudojamas šilumai gauti). Biodujų privalumai: maži azoto nuostoliai, sudeginamas metanas.Žūna piktžolių sėklos, kai kurių ligų mikrobai, tačiau kai kurių mikrobų kolonijos padidėja. Mėšlą išėjusį iš bioreaktoriaus reikia pasterizuoti 75C. Lietuvoje biodujos gaminamos 2 kompleksuose, yra dvi biodujų jėgainės, perdirbančios nuotėkų dumblą, dvi jėgainės perdirbančios maisto pramonės atliekas. (panevėžio sprito gamykla)8. Mėšlo kompostavimo technologijos(anaerobinė, aerobinė, intensyvi, dinaminė).9. Reikalavimai kraikiniam,skystam meslui ir srutoms paskleisti ir iterptiPagal Lietuvos reikalavimus nuo 12.01 iki 04.01 meslo I laukus negalima vezti bei skleisti ant uzsalusios zemes.Bet jei galima arti tai galima.Skystas meslas ir srutos.Amoniako emisija labiausiai sumazinama iterpiant dirva bei islaistant prie pat zemes.iterpiama i 4-6 cm.gyli.Naudoti 2 islaistymo budai:1)traktorinis skleistuvas su zaizdoms;2)skleistuvas su metaliniais antgaliais.Skysta mesla ant arimo aparti reikia per 6 h.Maisant amoniako emisija patartina:pasirinkti geriausia laika (karsta,sausa,vejuota vieta); skleisti mesla (lengviau prasiskverbia i dirva); mechaninis separavimas (srutas lengviau iterpti).Kraikinis meslas. Vienintelis budas mazinti amoniako emisija-greitai aparti.Ilgiausias laikas iki arimo 24 val.Fermose kurios turi iki 10sutartiniu gyvuliu galima kaupti lauko rietuvese (meslidese) vadovaujantis siomis rekomendacijomis:-kaupti pakiliose vietose;-pries kraunant mesla I aikstele supilti 50 cm.storio durpiu,slaunu,lapu sluoksni;-meslalaikyti apdengta plevele,apkasta durpemis,siaudais. 10. Fermų, tvartų technologiniai sprendimai, tenkinantys gyvulių gerovės reikalavimus.Jie projektuojami ir eksploatuojami pagal ES nuostatas. Direktyvų nuostatos:Etika (rūpintis gyvulių gerove);1.Aukštas gamybos efektyvumas;2.Vienodi šansai rikoje;3.Saugus maistas, švari aplinka.Yra gyvulių gerovės įstatymai ir rekomendacijos, jiems įgyvendinti:Sotus, neištroškęs, laisvas;komfortas ir pastogė;Diagnozuojamos ir gydomos ligos;Normalus ir natūralus elgesys;Neturėti baimės.Pvz. Švedija uždraudė laikyti vištas narveliuose, kai kur nebestatomi pririšti karvių tvartai. Patys bendriausi reikalavimai išdėstyti naminių gyvūnų apsaugos direktyvoje:Gyvuliai turi būti apžiūrimi bent kartą per dieną;Turi būti pakankama judėjimo laisvė;pastatai ir įranga neturi žaloti;patalpos valomos ir dezinfekuojamos;tinkama temperatūra ir drėgmė;pašvita tinkamai šeriami ir girdomi.Veršelių ir prieauglio direktyva:Negalima rišti;individualiame garde iki 8 savaičių;laikomi turi matyti vienas kitą;.Fermose minimalus apšvietimas 40lx. Kiaulės turi galimybę knisti šiaudus. Karvėms – higienos reikalavimai pieno ūkimams. Patalpos švarios ir tvarkingos, pririštų karvių guoliavietę privalu kreikti.11.Reikalavimai ekologinei gyvulininkystei.Lyginant su tradicine mažesnė aplinkos tarša, energijos sąnaudų mažinimas, maisto kokybės gerinimas, gyvulių gerovės gerinimas. Artėjama prie natūralių laikymo sąlygų.Etiškas elgesys.ES reglamentas ekologiniam ūkininkavimui.Ekologinis žemės ūkis turi būti švarioje aplinkoje.Gamybos laukai iki 150 m nuo didelio intensyvumo 10 m nuo laukų kuriuose naudojami sintetiniai pesticidai.Ūkyje negalima deginti politeleno plėvės.Statant fermą turi:Gyvuliai turėti atvirą orą(laisvę)Gyvuliai šeriami ekologiniais pašarais.Jei jų trūksta galima šeri įprastiniais pašarais, tik jų kiekis apie 30%.Ganymo laikotarpiu žolė pagrindinis mitybos komponentas(dalis). Negalima pančiot. Rišami iki 6 mėn. Elektriniai aparatai įrengiami esant dideliam būtinumui.Gyv. Laikymo sąlygų reikalavimai:Natūralus elgesys;ištisus metus sudarytas macionas (vaikščioti 2 kartus per savaitę pririštiems)Kiaulių garduose turi būti pakreikta;Vanduo, paukščiams iškastos kūdros;Vištos ir triušiai negali būti laikomi narvuose;Bendri Gyv. Turi būti laikomi kartu ne po vieną;Šiltu metu gyvuliai turi būti kuo ilgiau laukeGyvulių poilsio zonaPaukščių laikymo vietoje 1/3 grindų turi būti kreikiama .12. karvių laikymo technologijos bei tvartai ir jų palyginimas ekonominiu (konkurencingumo) gyvuliu gerovės, aplinkosaugos požiūriu.Pririštų karvių karvidės trūkumai:Apšildyta, todėl brangi; didelės darbo sąnaudos; karvės nešvarios; suvaržytas judėjimas; gali atsigulti pamelžus.Privalumai:Galima skirtingai šerti; lengviau gydyti; mažas užterštas plotas; mažas amoniako garavimas; galima naudoti įvairius kraiko kiekius; neįšąla kanalas.Boksinė su grotelėm dengtais kanalais gali būt apšlidinta ir ne.Trūkumai:mėšlo kanalai padidina pastato kainą; negalima kreikti; gyvulius reikia nuraginti.Privalumai: nesuvaržytas judėjimas.Boksinė su atvirais mėšlo kanalais.Privalumai: pigesni; naudojamas kraikas.Trūkumai: gaunamas dviejų rūšių mėšlas; reikia daug kraiko iki 10 kg/parą. 13.Kiaulių laikymo technologijos. Kiaulių fermoje laikomos įvairaus amžiaus ir paskirties kiaulės: paršavedės, kuiliai, žindukliai paršeliai, nujunkyti paršeliai, penimos kiaulės.paršavedės savo ruožtu dar skirstomos į kergiamas, sukergtas ir žindomas. Kiaulių laikymo sistemos yra 3: tvartinė, tvartinė-stovyklinė ir stovyklinė. Taikant tvartinę sistemą, kiaulės ištisus metus laikomos tvarte. Esant tvartinei-stovyklinei sistemai, kiaulės žiemą laikomos tvartuose, o vasara stovyklose. Taikant stovyklinę sistemą,kiaulės ištisus metus laikomos stovykloje įrengtuose lauko nameliuose. Lietuvoje plačiausiai taikoma tvartinė kiaulių laikymo sistema. Dėl klimatinių sąlygų stovyklinė sistema respublikoje netaikoma. Visą laiką tvarte laikomas kiaules galima išleisti mocionui į lauko aikšteles arba laikyti neišleidžiant iš tvarto. Pramoninio tipo kiaulienos gamybos kompleksuose kiaulių į lauko aikšteles neišleidžia. Veislinėse kiaulių fermose kiaulės mocionui išleidžiamos į prie tvartų įrengtas lauko aikšteles. Paršavedžių laikymas. Priklausomai nuo paršavedžių būklės jos gali būti laikomos individualiuose arba grupiniuose garduose. 3...5dienas prieš paršiavimąsi paršavedės perkeliamos į paršiavimosi gardus. Ten jos paršiuojasi ir laikomos kartu su paršeliais. Paršeliams paaugus, paršiavedė nuo jų atskiriama. Pastaruoju metu stengiamasi trumpinti paršelių žindymo trukmę ir juos nuo kiaulių atskirti anksčiau-po 25...30dienų. Kai kur paršeliai nujunkinami dar ankščiau-po 7...15dienų. paršiavimosi garduose paršiavedės laikomos po vieną. Jos šeriamos individualiai 3 kartus per dieną, dažniausiai tuose pačiuose garduose. Atskirtos nuo paršelių paršavedės pervedamos į kitus gardus grupėmis po 10...20. jos šeriamos du kartus per dieną tuose pačiuose garduose arba specialiose patalpose. Vaikščiojimas po jas kiaulėms yra ir mocionas. Kiaulių kompleksuose kergiamos paršavedės kartais laikomos individualiai po vieną specialiuose narveliuose. Nujunkytų paršelių laikymas. Nujunkyti paršeliai laikomi grupėmis po 20...35specialiuose garduose. Jie šeriami iki soties dažniausiai pašarais iš automatinių šertuvų. Nustatyta, kad perkeliant paršelius iš paršiavimosi gardų, sumažėja jų priesvoriai. Todėl siūloma iš paršiavimosi gardo iškelti paršavedę, o paršelius palikti garde, transportuojant gardą taip, kad jame būtų galima išauginti paršus iki 105kg masės,t.y. iki realizavimo. Penimų kiaulių laikymas. Penimos kiaulės laikomos grupėmis po 15...25viename garde. Laikant kiaules didesnėmis grupėmis, lengviau mechanizuoti technologinius procesus: šėrimą, mėšlo šalinimą, girdymą, mikroklimato sudarymą. Šiuo atveju vienas žmogus gali prižiūrėti daugiau kiaulių. Tačiau, laikant kiaules didelėmis grupėmis, sunkiau apsaugoti jas nuo užkrečiamų ligų. Penimos kiaulės gali būti šeriamos normaliai ir iki soties. Normuotas šėrimas toks, kai lovius iš karto supilamas visas racione numatytas pašaro kiekis, ir kiaulės jį išsyk suėda. Garde įrengiama tiek lovių, kad visos garde esančios kiaulės vienu metu gali ėsti. Normuotai šeriamos bekoninės kiaulės. Šeriant iki soties, nebūtina, kad visos kiaulės vienu metu prieitų prie lovių. Viena vieta prie lovio gali būti skiriama dviem kiaulėms. Šeriant kiaules iki soties, kiaulidė esti talpesnė, nes mažesnė šėrimo aikštelė, tačiau kiaulės nėra riebesnės, o pašarai blogiau sunaudojami. Kiaules galima šerti tuose pačiuose garduose, kuriuose jos laikomos, arba specialiuose patalpose-šėryklose. Vienaaukštėse kiaulidės užima didelį žemės plotą. Pastaruoju metu kiaulės pradėtos laikyti daugiaaukštėse kiaulidėse arba kelių aukštų narvelių baterijose. 14.Tvarto mikroklimatas ir jį formuojantys veiksniai. 1.Patalpos mikrokilimatas-tai aplinkos terminių, oro švaros rodiklių visuma. Taip pat apšviestumas, triukšmas. Terminiams rodikliams priskiriama: oro temperatūra, jo judėjimo greitis, santykinis drėgnis ir paviršių, supančių gyvulį, temperatūra. Oro švarą apibūdina kenksmingų dujų(amoniako-NH3, anglies dioksido-CO2, sieros vandenilio-H2S), dulkių ir mikroorganizmų koncentracija. Pastaraisiais metais pasiūlyta taip pat kontroliuoti azoto suboksido(N2O), metano(CH4) koncentraciją tvarto ore, o kai šildoma dujomis, deginamomis tvarte, ir anglies viendeginio(CO) koncentraciją. Mikroklimatą formuoja bei apsprendžia fiziologiniai, techniniai bei technologiniai ir metereologiniai veiksniai. Fiziologiniai veiksniai: 1)šilumos, vandens garų, dujų, bakterijų, dulkių kiekis, kurį išskiria gyvuliai bei kuris išsiskiria patalpoje; 2)gyvulių reikmė oro temperatūrai, drėgmei, judėjimo greičiui, švarumui, apšviestumui. Techniniai bei technologiniai veiksniai: 1)pastato konstrukcija bei apšiltinimas, erdvė, orientacija pagal pasaulio šalis;2)gyvulių laikymo, šėrimo, mėšlo šalinimo technologijos;3)vėdinimas bei šildymas;4)apšvietimas. Metereologiniai (klimatiniai) veiksniai-tai lauko temperatūra, santykinis drėgnis, vėjas, saulės apšvita. 2.Patalpos oro temperatūra. Optimali (rekomenduotina) temp-tai temperatūros intervalas, kuriame gyvulių produktyvumas didžiausias, pašarų sąnaudos mažiausios, o lėšos mikroklimatui palaikyti ekonomiškai pagrįstos. Žemiausia leistina (kritinė) temp-tai optimalios oro temperatūros riba, žemiau kurios gyvulys kūno temperatūrai palaikyti pradeda pereikvoti pašarus. Ji dar vadinama žiemos laikotarpio patalpos oro skaičiuojamąja temp, nes pagal ją apskaičiuojamas reikalingas pastato išorinių atitvarų apšiltinimas ir šildytuvų našumas. Šiuo atveju pasirenkami šalčiausio penkiadienio lauko oro parametrai, apytikriai temp - 22oC šalčio, o santykinis drėgnis – 80%. Aukščiausia leistina arba vasaros laikotarpio vėdinimo įrenginių reikalingo našumo skaičiuojamoji temp. Ji dažniausiai (išskyrus paukščių jauniklių patalpas) 2-3o aukštesnė už šilčiausio (liepos) mėnesio 13val. vidutinę lauko oro temp, kuri apytikriai yra 21oC,o šiai temperatūrai atitinkantis oro santykinis drėgnis-61%. Neapšiltintų(šaltų) tvartų oro temp. Pastaraisiais metais plinta galvijų laikymas šaltuose tvartuose, nes įrodyta, kad produktyvios palaidos karvės primilžis, pastebimai mažėja tik temperatūrai viršijus 24oC šilumos bei nukritus žemiau 27oC šalčio. Kad žiemą ant išorinių atitvarų vidinio paviršiaus nesikondensuotų vandens garai, o vasarą gyvuliai neperkaistų, skaičiuojamasis temperatūrų tarp patalpos ir lauko oro skirtumas tiek žiemą, tiek vasarą–apie 3oC. Taip pat įrodyta,kad gausiai kreikiant ir uždengiant guoliavietes, kiaulienos gamyba 6-12% pelningesnė neapšiltintoje kiaulidėje, kurioje temp nukrenta iki 10oC šalčio, negu tradicinėje apšiltintoje. 3.Patalpos oro santykinis drėgnis. Geriausiai, kai patalpos oro sant.drg. yra 50-80%. Didelis drėgnis esant žemai temp. dar labiau šaldo gyvulius, o kai temp. aukšta – sukelia didesnį tvankumo pajūtį. Be to, kai labai drėgna, pavojinga, kad kondensuosis vandens garai ir drėgs pastato konstrukcijos. Kai drėgnis mažas – padidėja dulkėtumas. 4.Oro judėjimo greitis. Gyvuliai gerai prisitaiko prie žemos temp., bet turi būti gerai šeriami, turėti sausą be skersvėjų guolį. Kai žema temp. ir didelis oro judėjimo greitis, gyvuliai praranda daug šilumos ir gali susirgti. Rekomenduotina, kad žiemą oro judėjimo greitis gyvulių zonoje būtų ne didesnis 0,2m/s. Gi vasarą oras judėdamas didesniu greičiu vėsina gyvulius, todėl greitis gali būti dvigubai didesnis negu žiemą, o suaugusiems galvijams net iki 1m/s. 5.Kenksmingos dujos, išsiskiriančios tvarte. Senai ribojama kenksmingų dujų: anglis diogsido(CO2), amoniako(NH3) ir sieros vandenilio(H2S) koncentracija tvarto ore, nes jos kenkia gyvuliams ir žmonėms. Siūloma ne tik riboti amoniako koncentraciją tvarto ore, bet ir šių dujų sklidimą į aplinką. Pradedama kontroliuoti ir mažinti azoto suboksido(N2O) ir metano(CH4) emisija ir sklidimas į aplinką. 15.Tarto šilumos, vandens garų, CO2 balansai. 1.Balansų lygtys. Mikroklimato rodiklius ir juos sprendžiančius veiksnius jungia patalpos šilumos, vandens garų, CO2 ir oro balansų lygtys: 1)Šilumos balansas(į patalpą patenkančios ir joje išsiskiriančios šilumos srautas lygus iš patalpos išeinančiam šilumos srautui) 2)Vandens garų balansas 3)Oro balansas čia: c-oro savitoji šiluminė talpa,kJ/(kg*K); t0 ti-lauko ir patalpos oro temperatūra,oC; ε-gyvulių laisvosios šilumos santykis su bendrąja; ∑Q0-gyvulių bendrosios šilumos srautas, kW; Qw, Qu, Qk, Qr-šildymo, utilizacijos, kraiko laisvosios ir saulės šilumos srautas. kW; U-išorinės atitvaros šilumos perdavimo koeficientas, W/(m2K); A-atitvaros plotas, m2; ψ-savitieji šilumos nuostoliai per grindis ir pamatus, W/(mK); P-pamatų perimetras, m; do di- lauko ir patalpos oro masinis drėgnis, g/kg; e-savitasis vandens garavimo intensyvumas (vandens garų, išskiriamų gyvulių ir patalpos kiekis, tekantis gyvulių bendrosios šilumos vienetui) g/kJ; C0 Ci-CO2 koncentracija lauko ir patalpos ore, cm3/kg; i-savitasis CO2 emisijos intensyvumas (CO2 kiekis, tenkantis gyvulių bendrosios šilumos vienetui), cm3/kJ. Iš balansų lygčių išvedamos formulės vėdinimo ir šildymo intensyvumui, pastato apšiltinimui apskaičiuoti. Žinant vėdinimo intensyvumą bei kitus lygčių dydžius, galima apskaičiuoti patalpos oro santykinį drėgnį, CO2 koncentraciją. Tačiau įprasta vėdinimo intensyvumą išreikšti apytikriai, t.y. ne kg/s, o – m3/s ar m3/h, o CO2 koncentraciją – cm3/m3(ppm). 16.Tvarto vėdinimo intensyvumo skaičiavimas vandens garų, CO2, šilumos pertekliui pašalinti. Formulės patalpos vėdinimo intensyvumui apskaičiuoti sudarytos iš vandens garų ir CO2 balanso lygčių, pakeitus kai kurių vienetų simbolius (dimensijas). Bendras vėdinimo intensyvumas G, m3/s, vandens garų pertekliui pašalinti čia: e-savitasis vandens garavimo (gyvulių ir patalpos) intensyvumas, g/kJ; ∑Q0-gyvulių (paukščių) bendrosios šilumos srautas, kW; φi φ0-patalpos ir lauko oro santykinis drėgnis, vnt dalimis; di d0- didžiausias (φ=100%) patalpos ir lauko oro tūrinis drėgnis, g/m3. Savitasis vėdinimo intensyvumas (oro kiekis skaičiuojant gyvulių bendrosios šilumos vienetui), gs, m3/kJ . Apskaičiuojant žiemos ir pereinamojo laikotarpio vėdinimo sistemos parametrus, pasirenkami pereinamojo laikotarpio lauko oro parametrai (5oC temperatūra ir jai atitinkantis oro drėgnis). Apskaičiuojant vasaros laikotarpio vėdinimo sistemos parametrus, pasirenkama, lauko vidutinė šilčiausio mėnėsio temperatūra 13val. ir jai atitinkantis oro santykinis drėgnis (vidutiniškai 21oC ir 60 %), o patalpos oro temp 2-3oC aukštesnė už lauko oro temperatūrą. Bendrasis vėdinimo intensyvumas, m3/s, CO2 pertekliui pašalinti čia: i-savitasis CO2 emisijos intensyvumas, cm3/kJ; Ci-skaičiuojamoji didžiausia leistina CO2 koncentracija patalpos ore, ppm (3000 gyvuliams, 2000 paukščių jaunikliams); C0- CO2 koncentracija lauko ore, ppm (360). Savitasis vėdinimo intensyvumas, m3/s, šilumos pertekliui pašalinti . Bendras vėdinimo intensyvumas, m3/s, šilumos pertekliui pašalinti , čia: ε-gyvulių (paukščių) laisvosios šilumos santykis su bendrąja; x-pastato šilumos nuostolių modulis, 1/K; ŋ-koeficientas, įvertinantis saulės apšvitą, m2K/W(0,022); I-saulės energijos į paviršių srauto tankis (apšvita), W/m2; c-oro savitoji šiluminė talpa, kJ/(kgK)(1); ρ-oro tankis, kg/m3. Savitasis vėdinimo intensyvumas, m3/kJ, šilumos perteliui pašalinti .17. Patalpos šildymo intensyvumo skaičiavimas.Priimame, kad utilizuojamos, kraiko ir saulės šilumos nėra. Tuomet iš šilumos balanso lygties nustatoma, kad bendras patalpos šilumos intensyvumas Čia: G- vėdinimo intensyvumas vandens garų pertekliui pašalinti(atitinkantis skaičiuotiną žiemos laikotarpio patalpos temperatūrą ir lauko vidutinę šalčiausio penkiadienio temperatūrą) ar CO2 pertekliui pašalinti. m3/s.;ti- žiemos laikotarpio skaičiuojamoji patalpos temperatūra, oC; t0- šaliausio penkiadienio lauko oro temperatūra, vidutiniškai minus 22oC.Įrašius savitąsias reikšmes, gauname: Vėdinimo ir šildymo intensyvumas deginant dujas tvarteDeginant dujas išsiskiria anglies dioksidas ir vandens garai. Degimo procesas:*gamtinių dujų CH4+2O2=CO2+2H2O*Suskystinto propano C3H8+5O2=3CO2+4H2O*Suskystinto butano C4H10+6,5O2=4CO2+5H2OIš degimo proceso formulių apskaičiuojama, kiek išsiskiria CO2 ir vandens garų sudegus dujų masės ar tūrio vienetui. Reikalingas dujų debitasžiemos laikotarpio temp palaikyti ir anglies dioksido pertekliui pašalinti, m3/sčia; Qd- dujų žemutinė šiluminė vertė,b- anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis sudegus dujų tūrio vienetui, cm3/m3Vėdinimo intensyvumas,CO2 pertekliui pašalinti: Čia: i- gyvulių išskiriamasanglies dioksido kiekis ir apskaičiuotas gyvulių bendrosios šilumos vienetui, cm3/kJ.Šildymo intensyvumas,kW QW=DQd.18.Pastato reikalingo apšiltinimo skaičiavimas. Vandens garų ant išrinių atitvarų vidinio paviršiaus nesikondensavimo sąlyga. Nešildomo tvarto apšiltinimas.pastatas turi būti apšildytas taip, kad šalčių metu būtų palaikyti skaičiuojamieji patalpos mikroklimato parametrai. Apšiltinimo laipsnis apibūdinamas savitaisiais šilumos nuostoliais per pastato atitvaras. F=UA+P, W/KPriimame, kad kraikas neišskiria šilumos, nėra šalinamo oro šilumos utilizatorių bei į patalpą nepatenka saulės šilumos, iš šilumos, vandens bei CO2 balanso lygčių sudaromos formulės reikiamiems savitiesiems pastato atitvarų šilumos nuostoliams skaičiuoti:10-3F=10-3(UA+P)čia: gs- savitasis vėdinimo intensyvumas vandens garų šalčiausiu penkiadieniu ar CO2 pertekliui pašalinti,m3/kJ. ti- žiemos laikotarpio skaičiuojamoji patalpos temperatūra, OC. ; t0- šaliausio penkiadienio lauko oro temperatūra, vidutiniškai minus 22oC.Nešildomo tvarto oro kokybę, o žiemą dar ir išorinių atitvarų vidinio paviršiaus rasoimą apsprendžia temperatūrų tarp patalpos ir lauko oro skirtumas. Žiemos metu temp skirtumas apsk pagal šilumos balansą, įvertinant vandens ir CO2 garavimą, ir pagal išorinių atitvarų vidinio paviršiaus nerasojimo sąlygą. Vasarą temp skirtumas apsk pagal šilumos balansą, įvertinant vandens garavimą patalpoje, saulės apšvitą. Temp skirtumas normaliai vėdinamame tvarte:čia: gs- savitasis vėdinimo intensyvumas vandens garų šalčiausiu penkiadieniu ar CO2 pertekliui pašalinti,m3/kJ.Leistina temp skirtumo tarp patalpos ir lauko oro reikšmė žiemos laikotarpiu surandama pagal išorinių atitvarų nerasojimo sąlygą. Šilumos srauto, išeinančio per tvarto stogą, tankis:Q=U(ti-t0)=i(ti-i)Čia: i- atitvaros vidinio paviršiaus temp. Kad ant atitvaros vidinio paviršiaus nesikondensuotų vandens garai, tvarte turi būti tokia temp:tri=ti-Čia: tr-patalpos oro rasos taško temp. oC;Leistinasis temp skirtumas:Didžiausias vandens garų kiekis oro masės vienete d, g/kg priklauso nuo temp. d=3,82x1,08t, kai (-20t5)0Cpatalpos oro temp;ti=29,9lgd-17,43leistinas vandens garų kiekis patalpos oro masės vienete:di= di=3,82x1,08tčia: i-patalpos oro santykinis drėgnis, vieneto dalimis.Patalpos oro rasos taško temp:tr=29,9(lgd+lgi)-17,43Kad ant tvarto išorinių atitvarų vidinio paviršiaus nesikondensuotų vandens garai, reikia palaikyti patalpos ir lauko oro temp skirtumą:jei i=9.0W/(m2K), taiPasirenkame mažesniąją reikšmę. 19. Patalpos natūralaus vėdinimosi procesas. Oro judėjimo greitis vėdinamoje angoje. Natūralaus vėdinimo sistemos angoje orą judėti verčia gravitacinė ir vėjo jėgos, kurios sukelia skirtingą slėgį angos išorėje ir viduje. Gravitacinės jėgos sukeltas greitis apskaičiuojamas iš lygties:gh1(2)(0- i)=0,51(2) 0(i)g1(2)2, čia: g- svorio jėgos pagreitis, m/s2, h1(2)- atstumas nuo oro judėjimo ar šalinimo angos centro iki neutralaus slėgio plokštumos,m. Indeksu 1 žymima oro įėjimo anga, o 2- oro šalinimo anga.0, i, 0(i)- lauko ir patalpos oro tankis, kg/m3. Indeksu 0 žymimas lauko oras, o i- vidaus oras. 1(2) – oro įėjimo ar šalinimo angos aerodinaminis vietinio pasipriešinimo koeficientas; g1(2)- gravitacinės jėgos sukeltas vidutinis oro greitis įėjimo ar šalinimo angoje, m/s. Gravitacinės jėgos sukeltas oro judėjimo greitis oro įėjimo ar šalinimo angoje:kai vėjas atsimuša į pastato išorinę atitvarą, dinaminis slėgis virsta statiniu ps, Pa, kuris verčia orą judėti anaga, t.y.ps=0,5K0v2=0,51(2) 0(1)k1(2)2, čia: K- vėjo slėgio į išorinę atitvarą koef.; v-vėjo greitis, m/s; k1(2)2-vėjo sukeltas oro judėjimo greitis įėjimo ar šalinimo angoje, m/s. Priėmę, kad lauko ir patalpos oro tankių skirtumas neturi įtakos vėjo veikimui, t.y.0=i,apsk vidutinį vėjo sukeltą greitį angoje. Gravitacinės ir vėjo sukeltas vidutinis atstojamasis oro greitis įėjimo ar šalinimo angoje:Skaičiuojant pagal šią lygtį reikia žinoti atstumą nuo oro įėjimo ar šalinimo angos centro iki neutralaus slėgio plokštumos. Kai įeinančio oro debitas G1 lygus šalinamo oro debitui G2, tai oro judėjimo greitis oro įėjimo ar šalinimo angoje:1(2)=G/(A1(2) 0(i))čia: A1, A2- oro įėjimo ir šalinimo angų skerspjūvio plotas, m2.Kai oro srautą vienodai stabdo įėjimo ir šalinimo angos, t.y.bei TiT0. Tada h1=h2=0.5H.Vėdinimo angų plotas. Oro įėjimo angų bendras plotas: Naturalaus vėdinimo privalumas- oro kaita niekuomet nenutrūksta ir vyksta savaime, be elektros energijos, nekelia triukšmo. Trūkumai: 1.kad atsirastų stabili trauka, atstumas tarp šviežio oro įėjimo ir užteršto oro šalinimo angų turi būti ne mažesnis kaip 4 lt, 2. didelis vėdinimo angų plotas, todl gali būti sunku jas įrengti pastatytame tvarte. 3. vėdinimo intensyvumas labiau priklauso nuo temp ir vėjo, negu įrengus ventiliatorius. 20. Plyšinė natūralaus vėdinimo sistema, jos įrengimo ir skaičiavimo ypatumai. Tvarte be pastogės įrengiama plyšinė vėdinimo sistema su plyšiais sienose švariam lauko orui įeiti ir plyšiu stogo kraige užterštam orui šalinti. Kraigo plyšio plotas apskaičiuojamas: -lauke vidutinė šilčiausio mėnesio temp 210C, o patalpoje 3 0C šilčiau, t.y.t=30C;-gyvulių laisvosios šilumos santykis su bendrąja =0,42;-saulės energijos į paviršių srauto tankis I=190W/m2;-koef, įvertinantis saulės apšvitą =0,022;-vidutinis vėjo greitisv=3m/s;-vėjo slėgio į stogą koef K=0,4;-plyšio su stogeliu aerodinaminis vietinio pasipriešinimo koef.2=4.Apskaičiuojant apytiksliai galima pasirinkti, kad kraigo plyšio plotis- 5cm, kiekvieniems 3 m tvarto pločio, bet ne siauresnis kaip 15 cm. Norint, kad nesusidarytų skersvėjai, bei kad oro judėjimo greitis gyvulių zonoje neviršytų 0,2 m/s, angos orui įeiti tolygiai išdėstomos išilginių sienų viršuje. Jų bendrasis plotas- dvigubai didesnis nei kraigo plyšio plotas. Žiemą pageidautina angas sumažinti, kad jų plotas būtų 75% kraigo plyšio ploto. Angos gali būti uždengiamos tinklu, kuris sulaiko vėją, bet praleidžia orą. Tinklo plotas apsk dauginant reikiamą atviros angos plotą iš tinklo pralaidumo rodiklio. 21.Tvarto šachtinė natūralaus vėdinimo sistema, jos įrengimo ir skaičiavimo ypatumai. Apšiltintame su pastoge tvarte įrengiama šachtinė vėdinimo sistema, susidedanti iš šachtos užterštam orui šalinti ir specialių angų šviežiam orui įeiti. Šachtos skerspjūvio plotas paskaičiuojamas pagal formulę: , čia Q0 – gyvulių bendrosios šilumos srautas, kW.  - gyvulių laisvosios šilumos santykis su bendrąja šiluma. 0, - koeficientas, įvertinantis saulės apšvietimą, m2K/W. I – saulės energijos į paviršių srauto tankis, W/m2. Norint sumažinti šachtos matmenis, dažniausiai pasirenkami pereinamojo laikotarpio lauko ir patalpos oro parametrai. Gi vasarą patalpa vėdinama intensyviau, atidarant langus, duris. Apytikrės pereinamojo laikotarpio reikšmės yra tokios: 1) lauko oro temperatūra apie 5C, o patalpos oro - 15C, t.y.temperatūrų skirtumas t 10C; 2) gyvulių laisvosios šilumos santykis su bendrąja 0,55; 3) saulės energijos į paviršių srauto tankis I130 W/m2; 4) koeficientas įvertinantis saulės apšvietimą 0,022; 5) vidutinis oro greitis v3,8 m/s; 6) vėjo slėgio į stogą koeficientas K0,4; 7) šachtos su vožtuvu ir stogeliu vidutinis aerodinaminis vietinio pasipriešinimo koeficientas 24. Apibendrinus skaičiavimus bei tyrimus galima rekomenduoti tokius šachtos matmenis: geriausia, kai šachta ne žemesnė kaip 4 m; jei vasarą tvartas būna tuščias, šachtos skerspjūvio plotas turi būti 0,5 tvarto grindų ploto ir 1 tvarto, kuriame ir vasarą laikomi gyvuliai, grindų ploto, t.y.: , čia A2 – šachtos skerspjūvio plotas, m2; At – tvarto grindų plotas, m2; H – atstumas nuo oro įėjimo angų iki šachtos viršaus, m2. 1) Šachta turi iškilti virš kraigo ne mažiau 0,5 m; 2) atstumas tarp šachtos viršaus ir stogelio turi būti ne mažesnis kaip pusė šachtos vidutinio skersmens; 3) tarp šachtos viršaus ir stogelio nereikia kalti lentelių, nes sumažėja anga, per kurią išeina oras; kad į tvartą nelytų, stogelio briauna turi išsikišti per pusę – trečdalį šachtos skersmens; jei po šachta nėra gyvulių guoliaviečių , stogelis nebūtinas; 4) šachtos sienos dvigubos ir apšiltintos taip, kad jų šilumos perdavimo koeficientas būtų ne mažesnis 0,5 W/9m2K); 5) traukai reguliuoti lengvi vožtuvai šachtoje įtaisomi kuo aukščiau; netempiant lyno, vožtuvas turi būti atsidaręs, todėl jo ašis perkeliama į šoną nuo svorio centro. Kad vožtuvas neįstrigtų, jo plotis už šachtos skersmenį turi būti mažesnis bent 3 cm. Trauką reguliuoti taip pat galima šachtos apačioje pritvirtinta užstūma ar durelėmis. 6) kai perdanga netvirta, šachta statoma ant atramų. Jeigu užterštam orui ištraukti užtenka vienos šachtos, tai švariam orui įeiti reikia įrengti kuo daugiau angų, kurios patalpoje išdėstomos kuo tolygiau. Jų bendras plotas žiemą apie 75 šachtos skerspjūvio ploto. Angos orui įeiti žiemą įrengiamos įvairiai: 1) sienų viršuje kas 0,5-1 m įmontuojami 10-15 cm skersmens vamzdeliai; kad siena nešlaptų, vamzdeliai kelis centimetrus iškišami į patalpą ir, kad ištekėtų kondensatas, pritvirtinami su nuolydžiu į lauko pusę. 2) pastate su nenaudojama pastoge galima palikti plyšius lubose. 3) pritaikomos orlaidės. 4) angos orui įeiti daromos didesnės ir uždengiamos tinklu vėjui sulaikyti. Jeigu tinklo poringumas 25, angų plotas padidinamas 1,8 karto.Vasarą apšiltinti tvartai turi būti vėdinami 4 kartus intensyviau negu žiemą. Vėdinimui suintensyvinti neužtenka atidaryti kelių langų, reikia atverti kuo daugiau angų visoje patalpoje. Bendras vasarą atidarytų angų plotas – 2, grindų ploto.22.Mechaninės vėdinimo sistemos. Jų taikymo tikslingumas. Mechaninis vėdinimas – vėdinimas, naudojant ventiliatorius, t.y. patalpos oro kokybės gerinimas ir jos palaikymas ventiliatoriais keičiant patalpos orą. Mechaninio vėdinimo sistemos įrenginiams patalpose, kai norima palaikyti tikslius mikroklimato parametrus nenaudojant rankų darbo. Mechaninio vėdinimo sistema būna: 1) Ištraukiamoji (neigiamo slėgio). Užterštas oras šalinamas ventiliatoriais, o šviežias įeina per angas, išdėstytas patalpos perimetru ar infiltracija, kartais per perforuotas lubas. Patalpoje susidaro nedidelis vakuumas, todėl šios patalpos oras nepatenka į gretimas. Ventiliatorius įrengus stoge, vėjas suintensyvina vėdinimą, o įrengus sienoje – susilpnina. 2) Išpučiamoji (teigiamo slėgio). Tinka, kai šalčių metu reikia vėdinti intensyviai. Patalpoje slėgis būna didesnis negu lauke, todėl užkertamas kelias infiltracijai papildomai patekti šaltam orui. Taip pat tinka karščių metu vėsinti gyvulius nukreipiant į juos oro srautą. Tačiau įpučiamą orą reikia skirstyti. Ventiliatorius įrengus sienose, vėjas suintensyvina vėdinimą, o stoge – susilpnina. 3) Įpučiamoji – ištraukiamoji (neutralaus slėgio, t.y. patalpoje ir lauke slėgis vienodas). Oras įpučiamas ir šalinamas ventiliatoriais. Taikoma tada, kai įpučiamas ar šalinamas oras valomas, kai utilizuojama šalinamo oro šiluma. 4) Derinti vėdinimą ir šildymą. Įpučiamasis ventiliatorius šviežią orą pertraukia per šildytuvą ir nukreipia į patalpą. 5) Ekonomiška sistema, derinanti natūralų ir mechaninį vėdinimą. Ventiliatoriai įrengiami taip, kad nestabdytų natūralaus oro judėjimo ir įsijungia tada, kai natūralaus vėdinimo neužtenka. Šachta pastatyta ant perdenginio, o jos apatinė dalis įleista į patalpą. Į įleistą šachtos sieną įmontuojamas ašinis ventiliatorius, prieš kurį ant ašies, esančios žemiau ventiliatoriaus, pritvirtintas lengvas vožtuvas su atsvaru. Viršutinė vožtuvo dalis išlenkta į ventiliatoriaus pusę. Vožtuvo matmenys tokie, kad jam užsidarius, tarp šachtos sienos ir vožtuvo lieka ežekcinis kanalas. Jo plotis reguliuojamas vožtuvo apatinėje dalyje esančiu varžtu. Kai ventiliatorius neveikia, atsvaras vožtuvą laiko vertikalioje padėtyje, o šachtos anga visiškai atidaryta, todėl užterštas oras natūraliai šalinamas iš patalpos. Kai natūralios traukos nepakanka, automatiškai įsijungia ventiliatorius. Veikiant ventiliatoriui, kanale susidaro vakuumas, todėl papildomai traukiamas oras iš patalpos, t.y. per šachtą išmetama oro daugiau negu pučia ventiliatorius. Ventiliatoriui sustojus, vožtuvas vėl automatiškai grįžta į vertikalią padėtį, o oras šalinamas natūralia trauka.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!