Metalurgijos pramonė

Metalurgija atsirado gilioje senovėje. Jau žmonijos vystymosi pradžioje (iki mūsų eros) buvo žinomi ir vartojami geležis, varis, sidabras, auksas, gyvsidabris, alavas, švinas. Pirmiausia buvo gauti švinas ir alavas, nes jie gana lengvai redukuojami iš oksidų. Tačiau šie metalai netiko darbo įrankiams ir ginklams. Išmokus pagaminti vario ir alavo lydinį, prasidėjo nauja žmonijos vystymosi epocha- bronzos amžius. Patobulintose lydymo krosnyse pradėta iš rūdų lydyti geležį. Ketus ir kiti geležies lydyniai išstūmė bronzą, tad sparčiai pradėjo vystytis pramonė, transportas ir žemės ūkis. Iki XVIII a. pradžios žmonijai buvo žinomas auksas, sidabras, varis, gyvsidabris, geležis, švinas, alavas, stibis, bismutas. Aliuminis, nikelis, magnis, chromas, manganas ir daug kitų metalų buvo gauti tik XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.
Tikrų duomenų, kada žmonės pradėjo naudoti metalus, nėra. Manoma, kad pirmieji žmonių naudoti metalai buvo auksas ir varis. Geležis pirmiausia buvo pradėta vartoti Azijoje. Nustatyta, kad, statant Egipte Cheopso piramidę (2900 m. prieš mūsų erą), buvo naudoti geležiniai įrankiai. Europoje pirmieji geležies kultūros pėdsakai rasti Kretos saloje- radiniai atitinka maždaug 2000 metų prieš mūsų erą.
Geležies rūdų gavimo ir perdirbimo srityje Europoje pirmavo sirai. Jų žinias maždaug 750 m. prieš mūsų erą perėmė keltai, kurie, apsiginklavę geležiniais kalavijais, 6-3 a. prieš mūsų erą laikotarpiu užkariavo Prancūziją, Islandiją, Bohemiją, Angliją, Sileziją ir kitus kraštus. Keltai geležį apdirbti išmokė germanus, vėliau skandinavus ir kitas tautas.
Iš pradžių geležis būdavo gaunama, kaitinant lengvai besiredukuojančią rūdą,vadinamuosiuose „ugnies šuliniuose“. Ugnies šulinys- tai žemėje iškasta duobė, iš vidaus padengta molio arba ugniai atsparaus molio sluoksniu. Pro duobės pade esantį kanalą buvo leidžiamas oras. Į tokią duobę pakaitomis dėdavo rūdos ir medžio anglies sluoksnius ir kaitindavo tol, kol gaudavo kempinės pavidalo lydinio luitą. Ištrauktą iš duobės lydinio luitą daužydavo, kaldavo, kol pašalindavo iš vidaus skystą šlaką. Tokiu būdu tiesiogiai, be tarpinio produkto spidžiaus, buvo gaunamas plienas.
Iš tokių primityvių ugnies šulinių išsivystė mažos (iki 3 m....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!