Mirties deivė Giltinė

Prie seniausių deivių, atsiradusių ankstyvosios gimininės santvarkos laikais, priklauso mirties deivė Giltinė, deivės Laimos sesuo. Abiejų deivių veikla susieta su žmogumi, taip pat su viso gyvojo pasaulio pradžia ir pabaiga, Pagrindinė Giltinės funkcija yra stebėti, kada žmogui ateina laikas mirti, o jam atėjus, numarinti. Vadinasi, Laima lemia gyvenimo pradžią ir pabaigą, o Giltinė įvykdo to gyvenimo užbaigimą.
Giltinės vardas kilęs nuo žodžių gelt, geluonis, geltonis. (Šie žodžiai susiję su mirtimi.) Iš pradžių ši deivė buvo vaizduojama pelėda, kuri savo siaubingu balsu pranešdavo besiartinančią mirtį, gaisrą, nesantuokinio kūdikio gimimą, ar kitokią nelaimę. Be to, pelėda buvo laikoma tamsos, nakties paukšte, Mėnulio deive, dar vadinama Mėnule. Ji viešpatavo naktį ir tvarkė žmonių nakties nuotykius. Antra vertus, pelėda buvo šventa, išmintinga sprendžianti svarbias žmogaus gyvenimo problemas. Graikijoje ji buvo išminties ir mirties deivės Atėnės paukšte, indų Rigvedoje bei Mahabharatos epe buvo laikoma mirties skelbėja bei mirusiųjų paukšte.
Su buvusiu mirties deivės pelėdos pavidalu greičiausiai susijusios archeologų surastos įvairiose Lietuvos vietose pelėdinės segės, datuojamos VI – VII a. Jų rasta Jauneikiuose, Tubausiuose, Godeliuose, Kapitoniškėse, Pociuose ir kituose kapinynuose. Daugiausia rasta vakarų Lietuvoje, bet jos buvo žinomos ir Vidurio bei Šiaurės Lietuvoje.
Ilgainiui Giltinė pradėta vaizduoti aukšta, liesa moterimi, turinčia mėlyną veidą, baltus plaukus, antakius ir blakstienas, ilgas rankas, ilgą, pilną nuodų liežuvį, kuriuo įgeldama marindavo žmones ir visus gyvūnus. Nuodus ji gaudavo iš žemėje palaidotų lavonų. Savo baisią išvaizdą Giltinė pridengdavo baltu apsiaustu. Kituose mituose Giltinė vaizduojama paprasta sena moterimi. Vaizdiniai apie Giltinę žmogaus griaučių pavidalo su dalgiu rankoje, kuriuo ji pjauna žmones, greičiausiai į Lietuvą atėjo su krikščionybe.
Prieš žmogaus mirtį Giltinė pasireiškia įvairiais pavidalais ir būdais. Jos buvimą sodyboje ar namuose jaučia šunys, kurie buvo laikomi Giltinės, kaip ir graikų deivės Hekatės, gyvuliais. Lietuvių tikėjimuose baltas šuo, atbėgantis nuo kapinių, praneša apie būsimą mirtį. Apie besisukinėjančią prie namų Giltinę praneša jos sesuo Laima, gegutė, taip pat...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!