Miškų gaisrai

Gaisras - tai sudėtingas fizikinis bei cheminis reiškinys, kuris dažnai padaro daugybę materialinių nuostolių, sukelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai.
Užsidegti gali gamybiniai ir ūkiniai pastatai, technologiniai įrenginiai, sandėliai, gyvenamieji namai, butai, taip pat tvartai su gyvuliais, daržinės su pašarų atsargomis, miškai ir kt.
• dėl aplaidumo, abejingumo ir kt.
Gaisro procesas skirstomas į tris pakopas: pirminę, pagrindinę ir galutinę – nesvarbu, koks gaisras ir kur jis vyksta.
Miškas – kas tai yra?
„Auga ilgai, o sudega greitai“ – taip apie mišką yra pasakęs įžymusis romėnų filosofas Seneka, gyvenęs mūsų eros pradžioje.
Dabartiniu metu miškai užima apie 30 % Žemės sausumos ploto, bet jų vis mažėja. Lemiamą miškų reikšmę visai žmonijai sunku kaip reikiant įvertinti: tai didžiulis žaliavų ir maisto produktų šaltinis, prieglobstis gausiai gyvūnijai, puiki gydymosi ir aktyvaus poilsio vieta žmonėms. Kaip savotiški planetos plaučiai miškai nuolat atnaujina apie du trečdalius atmosferos oro, kuriuo kvėpuojame visi, taip pat ir tie, kurie netausoja miškų ir jiems kenkia. Vienas vidutinio dydžio medis per parą išskiria tiek deguonies, kiek jo sukvėpuoja trys žmonės. Miškų didybė ir grožis mus įkvepia kūrybai, žadina meilę gyvajai gamtai, o kiekvieną kulturingą žmogų jaudina dar ir tai, kaip juos išsaugoti.
Miškų gaisras
Didžiulė miškų nelaimė – gaisrai. Spartėjant žmogaus ūkinei veiklai, miškų gaisrų gausėja. Tai didelė gamtinė ir socialinė nelaimė, nes yra suardoma šimtmečiais nusistovėjusi ekologinė pusiausvyra, padaroma nepataisoma žala augalijai bei gyvūnijai, keičiasi vietovės hidrologinis režimas, teršiamas atmosferos oras (pvz.: 1950 metais degant miškams Kanadoje, daugelyje Vakarų Europos šalių – Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje – saulė ir mėnulis pamėldavo nuo dūmų).
Pagal ugnies plitimo būdą miškų gaisrai skirstomi į:
• požeminius (dega durpynai)
• žemutinius (dega samanos, kelmai, pomiškis)
• viršutinius (dega patys medžiai)
Lėčiausiai plinta požeminiai gaisrai, bet juos užgesinti labai sunku.
Greičiausiai plinta viršutiniai gaisrai, ypač spygliuočių miškuose, kai pučia stiprus vėjas. Ugnies fronto greitis gali pasiekti 8 – 30 km/val. Prasidėjusi nuo menkiausios kibirkštėlės, patekusios ant sausos žolės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!