Mokslo filosofija

Daugelis teigia, kad filosofija tai pasaulio pažinimo būdas. Jau nuo filosofijos atsiradimo buvo žinoma, kad filosofija ir mokslas turi tą patį tikslą – pažinti viską kas yra naudojantis loginėmis taisyklėmis, metodu, teorija. Todėl ir pabrėžiama, kad, pirma, filosofija ir mokslas yra teorinis mąstymas, o antra, teigiama, kad filosofija ir mokslas sutampa kilme ir istorija. Kodėl? Filosofija buvo visą apimantis mokslas ir tik naujaisiais amžiais nuo filosofijos, kaip universlaus mokslo, atsiskyrė realieji mokslai. Kodėl filosofija buvo universalus mokslas? Nes tyrė pirmuosius pasaulio pradus. Todėl pirmuosius filosofus vadino fiuziologais (gamtos tyrinėtojais). Bet jau graikų tarpe atsirado požiūris, kad filosofija yra kas kita nei mokslas aplamai. Vienas iš pirmųjų graikų filosofų, Aristotelis, nubrėžė tą skirtumą tarp filosofijos ir mokslo, pavadindamas ją pirmąja filosofija, kuri vėliau buvo pavadinta metafizika. Aristotelis filosofiją skirstė į teorinę ir praktinę. Buvo teigiama, kad vienintelė filosofijai prilygstanti yra pirmoji filosofija, todėl, kad nagrinėja būtį.
Viduramžiais, kada pradeda viešpatauti krikščionybė einama prie pasaulio religijos sampratos. Atsiranda savotiškas filosofijos vaidmens supratimas. Būtent filosofija turi būti teologijos, religijos tarnaitė (teoriškai pagrįsti religines tiesas). Tada teologija pradedama laikyti aukščiausiu mokslu. Laisvieji mokslai ir menai buvo pajungiami religijai. Taigi viduramžių mokslo žinios tai savotiška teologijos ir gamtos mokslų mišrainė.
1) Skiriasi ne tik tikslais bet ir kalba.
2) Filosofijos ir mokslo santykis. Mokslas turi labai griežtą sistemą, aiškiai apibrėžtą žodžio prasmę.
3) Matematinė - ekspermentinė gamtotyra (kuo daugiau matematikos, tuo moksliškiau).
Dabartinis mokslas atskleidžia pasaulėvaizdį, plačią specialiųjų mokslų įvairovę. Vienas iš svarbiausių mokslo bruožų – specializacija. Mokslas atsiranda kai ima formuotis specialieji mokslai. Specializuojantis mokslui jo skaidymosi priežastis buvo kokybinė regimoji pasaulio formų įvairovė. Praeityje (iki VII a.) senose epochose mokslinio pažinimo požiūris buvo meninis, o ne mokslinis. Galima padaryti išvadą, kad mokslo specializacija prasideda tada kai jos pagindu tampa ne regimoji pasaulio įvairovė, o daiktų savybės aprašymas kiekybiškai, matematiškai, t.y. kai ima dominuoti daiktų neregimi santykiai. Taigi modernaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!