Moralės filosofijos objektas ir metodai

Įžanga.
Moralės filosofija ir etika-tai du labai panašūs ir artimi mokslai. Jie susiję tuo, kad nagrinėja tai kas yra moralė.
Šiuo referatu „Moralės filosofijos objektas ir metodai“ pabandysiu atskleisti tai kas yra ta moralės filosofija,paaiškinti kuo ji susijusi ir kuo skiriasi nuo etikos,taip pat pabandysiu aprašyti kur ji yra taikoma,jos metodus.
Moralės filosofijos atsiradimas.
Moralės filosofijos atsiradimo prielaidos.
Moralinės normos egzistuoja šalia teisinių normų-prievartos.
Moralės filosofija susiformavo XX a.
Paprotys ir paprotinė teisė – nereflektuotas tradicijos perėmimas ir jos laikymasis. Nereflektuotos tradicijos modelis – laikomasi besąlygiškai, joks individas neturi teisės kvestionuoti ar pažeisti šio elgesio modelio. Nėra asmeninio moralės apsisprendimo.
Sokrato klausimas yra geriausia moralės filosofijos pradžia. Pagal B. Williams moralės filosofija turi ir kitą vardą – etika.[4,p. 12-15]
Filosofinis mąstymas operuoja principais – visumos matymas, įžvelgiant paprastomis akimis nematomus dalykus. Filosofinis mąstymas – reiškinio ir esmės dvisklaida, t.y. įtarumo nuostata. Talio filosofijos esmė, kad kiekvienas daiktas mums apsireiškia netikru pavidalu, o kaip reiškinys. Jei taip nebūtų, žmonės niekada neapsiriktų. Filosofija tampa grynuoju mąstymu. Grynąjį mąstymą graikai vadina teorija. Žmogus turi dvejopas akis: tikrąsias ir vidinę žiurą. Teorija – tai būdas sutelkti visas akis reiškiniui paaiškinti. Interesas nesuderinamas su tikrovės pažinimu, taip atimama galimybė matyti daikto tikrą pavidalą. Nesuinteresuotumas – teorijos pagrindas.[1,p. 17-18]
Filosofija neturi savo objekto, bet ji leidžia į daiktą žvelgti tam tikru kampu. Tai transcenduojamas mąstymas. Peržiangiantis juslinės patirties ribas (metafizinis mąstymas). Viršpatyriminių pradų analizė – filosofija. Patyrimų sritis sutampa su mokslu, o filosofijos nėra patyrimų ribose. Sąmonė turi kelis režimus – filosofinis ir mokslinis – jų sujungimas filosofinis mąstymas.
Moralės filosofijos tikslai yra neatsiejami nuo sokratiškojo klausimo likimo. [4,p.10]
Sofistika lėmė moralės teorijos atsiradimą. Dėl demokratijos atsiradimo įsigali individualumas ir socialinis mobilumas. Individualumas lemia vieno žmogaus mąstymą – moraliniu apsisprendimu. Atsiradusi tragedija rodo, kaip vienas individas gali atsistoti prieš visą pasaulį su savo moraliniu apsisprendimu. Tradicija ir teisė supriešinama su morale.
Moralė.
Moralė (lot. moralis – dorovinis; moralitaser – būdas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!