Moterų diskriminacijos klausimas filosofijoje

Teorijos apie moterų atskirtį, valdymą ir pavaldumą brėžia pagrindinę liniją feministinėse studijose. Remiantis skirtingomis teorinėmis perspektyvomis analizuojamas netolygus valdžios tarp lyčių paskirstymas, šio fenomeno priežastys ir atsinaujinimo mechanizmai. Klasikiniame feminizme moterų atskirtis yra aptariama diskriminacijos arba eksploatavimo terminais, o šiuolaikinėse teorijose dažniau remiamasi įvairiomis marginalizavimo arba kontrolės koncepcijomis.
Atskirties kaip diskriminacijos supratimas yra kilęs iš švietėjiškos filosofijos ir vadinamas liberaliu feministiniu. Ši feministinė pozicija diskriminaciją pirmiausia supranta kaip individualių teisių ir galimybių apribojimą. Kita klasikinė feminizmo pozicija – marksistinis feminizmas - moterų atskirtį sieja su darbo jėgos išnaudojimo formomis ir apmokamą ar neapmokamą moterų darbą analizuoja santykyje su kapitalistine ekonomika. Socialistinis feminizmas atskirties fenomenui suteikia daugiau autonomijos nuo ekonominių veiksnių ir moterų išsilaisvinimą sieja su socializmo tikslais. Tuo tarpu radikalusis feminizmas daugiausia dėmesio skiria vyrų prievartai prieš moteris bei vyrų vykdomos moterų seksualumo ir reprodukcijos kontrolės problemoms. Vyrams kaip socialinei grupei čia suteikiama atsakomybė už moterų atskirtį.
Klasikinėse feminizmo pozicijose moterų atskirtį yra linkstama redukuoti į legalistinius aspektus, ekonomiką ir biologinius veiksnius. Šiose teorijose kultūriniams moterų atskirtiems veiksniams skiriama nedaug dėmesio.
Postruktūralizmo atstovės siekia atskleisti kaip kultūra konstruoja šias kategorijas. Neigdamos, kad tapatumas turi esminę pastovią prasmę laike, jos teigia, kad šios kategorijos yra konstruojamos kalbos pagalba. "Subjektas" yra suprantamas kaip diskurso nustatyta, fragmentiška ir nuolat kintanti "kalbos išdava" (Stacey). Kalba šioje teorinėje perspektyvoje “visada jau” yra reikšminga. Ji nubrėžia ribas ką ir kaip galima išreikšti, suvokti ir pavadinti. Toks požiūris – subjektyvizacija kalboje ir per kalbą - paveikė ir individo socializacijos tyrinėjimus – “ne mes kalbame kalba, bet kalba išreiškia mus ir kalba mumyse” (Irigaray). Remiantis tokiu požiūriu, tam tikra socialinė grupė yra "atskiriama" kalbinių sistemų pagalba.
Postruktūralistinėse studijose buvo stengiamasi išsiaiškinti kaip kalba kontroliuoja moterų mąstymą, kalbėseną, rašymą. Kreipiamas dėmesys kaip kalbos pagalba kuriamos ir vertinamos moteriškumo ir vyriškumo kategorijos. Prancūzų literatūros bei kalbos tyrinėtoja Helene Cixous savo jau klasika tapusiame esė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!