Nils Christie knyga „Nusikaltimų kontrolė kaip pramonė“

Nils Christie knyga „Nusikaltimų kontrolė kaip pramonė“ išties įspūdinga. Tada paklausiau savęs kodėl? Tiesiog sukėlė tam tikrą pasipiktinimą visa nusikaltimų kontrolės sistema, į ką anksčiau nelabai kreipiau dėmesio, gal tiesiog dėl žinių trūkumo, o gal todėl, kad žiniasklaidos pagalba piešiamas nusikaltimų žiaurumas ir teisinės sistemos idealizavimas daro savo.
Pradėsiu nuo to, kad nusikaltimų kontrolė- tai socialinio stabilumo palaikymas. Tačiau pati nusikaltimų kontrolės pramonė ima kelti grėsmę, nes ji tampa ne vien stabilumo visuomenėje garantas, bet ir sistema, iš kurios imta pelnytis. Tai gera sritis investicijoms, nes nusikaltimų visada bus, jie neišnyks, nes jie yra sukonstruojami, o visuomenė norėdama jaustis užtikrinta dėl savo saugumo yra pasiryžusi mokėti už kovą su nusikalstamumu.
Nils Christie modernioje valstybėje totalitarizmo pavojų įžvelgia ne pačiuose nusikaltimuose, bet nusikaltimų kontrolėje.
Kalėjimų kontingentas auga, konstruojamas žmonių tikėjimas, kad jų problemų sprendimas nepriklauso jiems patiems, kuo toliau tuo labiau naikinama autonomiška ir individuali asmenybė ir konstruojama priklausomybė nuo kontrolės. Kaip teigia Nils Christie: „žmonės niekada nebuvo vienui vieni, jie visada buvo stebimi“. Dievas, aplinkiniai, kaimynai, draugai, giminės ir artimieji, nes visada esame kontroliuojami ir stebimi, ir tik tuomet kai mūsų veiksmas įvardijamas kaip nusikalstama veikla, tada jis tampa nusikaltimu. „Dievą ir kaimynus pakeitė šiuolaikinės priežiūros formos“ (p.25). Dabar šia galia nuspręsti, kas yra nusikaltimas, o kas ne, disponuoja valstybė, aišku tai dar priklauso ir nuo laikotarpio, kuriame mes gyvename. Prieš akis iškart stoja visagalės valstybės vaizdas, kuri kiekvieną iš mūsų galėtų paversti nusikaltėliu, o tai labai naudinga ne tik nusikaltimų kontrolės pramonei, bet ir visagalei valstybei (jei prisiminsime Nils Christie analizuojamus Sovietų Sąjungos kalėjimus, iš kurių valstybė gaudavo didžiulį pelą).
Yra nusikaltimas, sukuriama ir bausmė, kuri prisiminus istoriją kito nuo žiaurių kankinimų iki kalėjimo, „kalėjimas tapo pagrindine reagavimo į nusikaltimus forma“ (p.30). Būdingas mąstymas, kad bausmė turi atitikti padarytą žalą, bet ar to siekdami mes patys netampame nusikaltėliais, kuriuos mes taip smerkiame? Kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!