• Lietuvoje nebuvo sistemingai lietuviškas knygas renkančių bibliotekų; Rašytojai daugiausia dėmesio pradėjo skirti kalbai, jos kultūrai. Poška, Stanevičius, Narbutas, Platelis – tyrinėjo Lietuvos istoriją, o kartu ieškojo įvairių bibliografinių priemonių. Vu biblioteka buvo didžiausia, apie 20 lietuviškų knygų – iš viso 60 tūkst.
• Europos šalyse didėjo bibliografinė reikšmė, jos paklausa; bibliografijos raida labai susijusi su kultūrine veikla.
• Vilniuje pasirodė bibliografijos mokslo veikalas : Lelevelis ,,Dvi bibliografijos knygos“; Bohatkevičius ,,Visuotinės bibliografijos knygos“.
XIX a pab. Pradėjo vystytis mokslas, švietimas, plėtėsi bibliotekos, todėl didėja ir bibliografinė reikšmė. Kurti nacionalines bibliografines rodykles buvo skatinama kurti (VU studentai, mokslininkai). Nezabitauskis pirmas pradėjo rengti bibliografinį visetą.
KAJETONAS ROKAS NEZABITAUSKIS
,,Surinkimas visokių raštų lietuviškų, žemaitiškų ir prūsiškai lietuviškų“. Čia įtrauktos Lietuvoje, M.Lietuvoje išleistos knygos. Nuo I lietuviškos knygos iki 1824. Įtraukta rankraščių, įvairių autorių darbų apie lietuvių kalbą. Jis rėmėsi VU bibliotekos knygomis, privačiuose rinkiniuose esančiomis
knygos; kitų autorių straipsniais, taip pat Ruigio gramatika, Rėzos. Lietuvoje išleistos knygos sudaro
70% knygų. Čia rašoma apie XIX a. Vilniuje išleistas knygas. Buvo suregistruoti 73 rankraščiai ir knygos. Daugiausiai užregistruota religinio turinio knygų; 12 gramatikos darbų, K.Donelaičio ,,Metai“; praktinio pobūdžio knygų, vertimų.
Nezabitauskis pasirinko chronologinį išdėstymą (pagal metus). Bibliografinis aprašas nėra tikslus, nepilnas. Sąrašas buvo naudingas, nes kai tik pasirodė jo vertimas į lenkų kalbą (periodiniame žurnale), pasikeitė pavadinimas ,,Žinios apie žemaičių lietuvių literatūrą“ (ne viską įtraukė). Sąrašo vertime bibliografinį aprašą sudarė sutrumpinta antraštė lietuvių, vokiečių k, ir pilna antraštė lenkų kalba.
L.Ivinskis perspausdino šį sąrašą po 50 m. Vėliau perdarė Akelaitis, šis varianta išliko.
Nezabitauskis – pirmasis VU studentas, užsiėmęs bibliografija.
Elementorius ,,naujas skaitymo mokslas“.
PIOTRAS KEPENAS (1827)
,,Apie lietuvių tautų kilmę“. Istorinis bibliografinis tyrimas. Reikšmė- jame pateikiama baltų spaudos apžvalga. Naudojosi lietuvių mokslininkų veikalais: Narbuto, Ostermejerio. Rengiant veikalą, kreipėsi į VU rektorius, siekiant išsiaiškinti latvių ir lietuvių gyventojų teritorijas, jų kalbų plitimo ribas.Poška nurodė remtis Nezabitauskio sąrašu.
1. apžvelgė latvių, prūsų ir lietuvių istoriją iki XVI a. Nurodė jų...
Šį darbą sudaro 9374 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!