Nacionalizmo ir rasizmo ideologijų palyginimas

Kalbėdami apie nacionalizmą žmonės dažnai painioja ir tapatina nacionalizmą su rasizmu. Iš visų su modernizacija susijusių ideologijų rasizmas vis dar dažniausiai laikomas pačia kenksmingiausia ir atgrasiausia. Jis dažnai painiojamas su nacionalizmu, ir tai skatina daugelį žmonių smerkti visas nacionalizmo apraiškas ir laikyti nacionalizmą pirmuoju žingsniu kelyje į karą ir genocidą. Tačiau nacionalizmo atmetimas nėra išeitis. Reikia skirti šias dvi doktrinas, tada galima išsiaiškinti kodėl nacionalizmas taip dažnai painiojamas su rasizmu, kiek nacionalizmas skatina rasinę ideologiją ir ar odos spalva gali prisidėti prie tautinio tapatumo ir atgimimo.
Nacionalizmas gali būti apibrėžiamas kaip ideologinis judėjimas, siekiantis autonomijos, vieningumo ir individualumo tam tikrai socialinei grupei, kurios kai kurie nariai suvokia ją kaip tikrą ar potencialią tautą. Tauta – socialinė grupė, turinti bendrą ir išskirtinę istoriją ir kultūrą, konkrečią teritoriją, vienodą solidarumo jausmą, vieningą ekonomiką ir lygias jos narių pilietines teises. Svarbiausias nacionalisto tikslas – „tautinis tapatumas“ arba „tautiškumas“, istorinės bendruomenės unikalių savybių autentiškos saviraiškos ir brolybės būklė. Tautiškumo paieška – tai ilga ir sunki kova dėl savęs atkūrimo. Ji pareikalauja ir susitelkimo, ir autonomijos.
Pilietiškumo ir nepliklausomybės, brolybės ir tėvynės, istorinio tapatumo idealai, kurie taip rūpi nacionalistams, atlieka tik šalutinį vaidmenį rasistiniame mąstyme. Rasizmas – doktrina, dalijanti pasaulį į rasines kastas, susikibusias nuolatinėje kovoje dėl viešpatavimo, kurioje tariamai fiziškai stipresnėms – rasiniam elitui – skirta valdyti silpnesnes. Rasinė kasta gali būti apibrėžta kaip kokia nors socialinė grupė, kuri laikoma turinti unikalių paveldimų fizinių bruožų, tariamai nulemiančių visas dvasines tos grupės savybes.
Žmonės visada kreipdavo dėesį į savo fizinius skirtumus ir dažnai aukštindavo ar niekindavo visus tuos įvairius papročius, kultūras ir fizinius tipus, kurių pagrindu jie skirstomi į socialines grupes. Tačiau iki XIX amžiaus vidurio jie retai mėgino aiškinti visą šią įvairovę viena fizine priežastimi, o fizinių skirtumų nelaikė nekintamais. Taip pat nebuvo jokio mėginimo kildinti visas dvasines individo ar grupės savybes iš fizinės ar genetinės jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!