Napoleonas kaip politikas

Napoleonas Bonapartas yra vadinamas viena didžiausių pasaulio istorijos legendų. Nenuilstantis karvedys, saltakraujiškas strategas, naktis triūsiantis prie naujų užkariavimų planų, kovojantis kariuomenės priešakyje ir savo asmenybės galia suteikiantis kariams nenumaldomą fanatizmą ir pasitikėjimą visu tuo ką valdovas sako ir daro. Napoleonas dažnai lyginamas su Aleksandru Makedoniečiu, Gajumi Julijumi Cezariu, net Adolfu Hitleriu, tačiau nė vienas iš šių karvedžių nebuvo toks didingas kaip Napoleonas.
Prancūzija niekada – nei prieš, nei po Napoleono – nebuvo pasiekusi tokios galios, kaip jam valdant. Europa keliaklupsčiavo, Rusija bijojo, o Napoleonas toliau žygiavo. Vienintelis baubas, kurio Napoleonas vengė – Didžioji Britanija. Jo ir anglų santykiai buvo savotiški. Valstybės kariavo, tačiau realių karo veiksmų, be kelių susikirtimų Viduržemio jūroje, Pirėnuose ar Atlanto vandenyne, nebuvo. Galingiausią kariuomenę turintis, galingiausias valdovas pasaulyje, paniškai bijojo tiesiogiai susikauti su mirtinu priešu1, tai galiausiai ir pražudė jo imperiją.
Trumpai charakterizuoti Napoleono užsienio politika nėra sunku – tikslas – didinga ir stipri Prancūzija, priemonės – bet kokios, kad tik visas pasaulis lenktųsi ir dirbtų jam, ir tuo pačiu jo imperijai. Šio darbo tikslas ir yra – apibūdinti Napoleono vykdytą tarptautinę politiką, jos teigiamas ir neigiamas pasekmes.
Pirmose dalyse trumpai supažindinsiu su Napoleono Bonaparto biografija, jo pakilimu ir kritimu. “Napoleono politikos specifika” – pamatinė šio darbo dalis. Joje didžiausią dėmesį bus skirsiu principams, kuriais vadovaudamasis, Napoleonas vykdė užsienio politiką. Didžiausią dėmesį skirsiu Prancūzijos santykiams su Didžiąja Britanija, Rusija ir metų bėgyje pavergtais kraštais. Trečioji darbo dalis – Napoleono afišuotos kontinentinės sistemos deskripcija.
I. Kelias į valdžią.
Napoleonas Bonapartas gimė 1769 metų rugpjūčio 15 dieną. 1785 baigė artilerijos mokyklą ir gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį bei buvo paskirtas į artilerijos pulką Valencijoje. 1791 metais už vyriausybės rūmų apgynimą jis buvo pakeltas į kapitonus ir 1796 metų kovą išvyko į Nicą, kurios armijos vadų buvo paskirtas. Veikdamas strategiškai brandžiai jis sugebėjo kovoti prieš Austriją ir Pjemontą, bei galiausiai juos įveikti, ko pasekoje Prancūzijai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!