NATO funkcijų kaita

Šiaurės Atlanto sutartis labai abstrakčiai formuluoja pagrindinius NATO tikslus: užtikrinti stabilumą ir gerovę Šiaurės Atlanto regione, taip pat suvienyti valstybių narių pastangas kolektyvinės gynybos bei taikos ir saugumo išsaugojimo labui. Visiškai suprantama, kad šių tikslų neįmanoma įgyvendinti jų nesukonkretinus, atsižvelgiant į tam tikru laikotarpiu susiklosčiusią tarptautinio saugumo situaciją. Didžiausi Aljanso strategijos pokyčiai įvyko po šaltojo karo, kai NATO buvo priversta adaptuotis radikaliai pasikeitusioje saugumo aplinkoje.
Pagrindiniai NATO strateginės koncepcijos raidos laikotarpiai:
Šaltojo karo laikotarpis ( 1949-1990). Šiuo laikotarpiu NATO veiklos strategija buvo gana paprasta, nes konfrontacijos su SSRS ir jos satelitinėmis Rytų Europos valstybėmis sąlygomis Šiaurės Atlanto saugumas buvo suvokiamas siaurąja prasme, t.y. pirmiausiai kaip karinis saugumas (apsauga nuo ginkluoto užpuolimo). Todėl nekintamas NATO uždavinys šaltojo karo metais buvo mažinti SSRS keliamą karinę grėsmę.
Šio uždavinio įgyvendinimo būdai ilgainiui kito, atsižvelgiant į Vakarų ir Rytų blokų santykių raidą. 1949-1966 metais, kol strateginė pusiausvyra Europoje nebuvo iki galo nusistovėjusi, svarbiausia NATO funkcija buvo SSRS atgrasymas. Ypač padėtį tarp Rytų ir Vakarų blokų destabilizavo ginklavimosi varžybos: ir NATO, ir VSO šalys turėjo nuolat atnaujinti ir gausinti savo branduolinius bei įprastinės ginkluotės arsenalus. Žinoma, šios varžybos daugiau kainavo atsiliekančiai Rytų bloko šalių ekonomikai.
Vis dėlto XX amžiaus septintajame dešimtmetyje Rytų ir Vakarų konfrontacija ėmė švelnėti. Abi konfrontuojančios šalys suprato, kad neįveiks viena kitos karine jėga, o nestabilumo ir netikrumo atmosfera gali sukelti joms abiem pražūtingą ginkluotą konfliktą. Nors SSRS ir tapo antrąja po JAV galingiausia pasaulio valstybe, ji nebuvo pajėgi toliau įgyvendinti savo ekspansinių tikslų. Be to, komunistinių valstybių blokas jau nebebuvo toks monolitinis, kai iš tvirtos Sovietų Sąjungos kontrolės išslydo Jugoslavija ir Albanija (deja, sovietams pavyko užgniaužti demokratijos daigus Vengrijoje, VDR, o vėliau – Čekoslovakijoje). Todėl SSRS pradėjo propaguoti taikus sambūvio politiką, kuri turėjo sušvelninti konfrontacijos su Vakarais pobūdį.
Savo ruožtu NATO valstybės suvokė, kad nestabilumo ir netikrumo atmosfera Europoje yra nepalanki aktualioms regiono problemoms spręsti. Todėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!