Nemokama teisinė pirminė pagalba

ĮVADAS Daugelis žino, ką reiškia teismas, advokatas ar notaras, tačiau dažniausia žmonėms tai asocijuojasi su dideliais pinigais ar netgi kyšiais. Taigi, gal egzistuoja nemokama teisinė pagalba? Tikrai ne visi gyventojai tai žino, o ypač tie, kuriems ši pagalba priklauso įstatymo nustatyta tvarka. Dažnai žmonės nedrįsta kreiptis pagalbos ar tiesiog konsultacijos į savivaldybės darbuotojus, mano, kad už tokias konsultacijas reikia mokėti. Kiti neturi informacijos apie nemokamą antrinę teisinę pagalbą (nemokamą advokatą) ir bijo krieptis į teismą manydami, kad turės padengti didžiules teismo išlaidas. Taigi ši tema yra tikrai aktuali, ypač tiems žmonėms, kurie nelabai nusimano apie nemokamos teisinės pagalbos teikiamas galimybes. Šiame kursiniame darbe bus tiriamas Telšių miesto gyventojų požiūris į nemokamą teisinę pagalbą, jos aktualumą bei prieinamumą. Taip pat buvo apklausti du Telšių savivaldybės darbuotojai, apie jų patirtį teikiant nemokamas teisines konsultacijas. Darbo tikslas – įvertinti bei išanalizuoti gyventojų žinias apie nemokamą teisinę pagalbą bei požiūrį į ją. Uždaviniai: 1. Aptarti, kaip atliekamos anketinės apklausos; 2. Apibūdinti nemokamos pirminės bei antrinės teisinės pagalbos galimybes; 3. Suklasifikuoti gautus anketų duomenis, juos analizuoti ir pateikti statistiką. Hipotezė: mažas pajamas gaunantys žmonės mažai žino apie nemokamos teisinės pagalbos teikiamas galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros bei LR įstatymų analizė, gyventojų apklausa, anketinės apklausos duomenų analizė, interviu, statistinių duomenų analizė. APKLAUSA Į apklausą galima žiūrėti kaip į komunikacijos procesą, kuris numato šiuos pagrindinius kintamuosius (Kardelis K., 1997, p. 116 – 117): 1) asmuo, atliekantis apklausą, vadinamas interviu gavėju arba apklausėju; 2) žmogus arba grupė, kuriuos apklausia, vadinami respondentais; per apklausas jiems keliami tam tikri reikalavimai; 3) apklausas dažniausiai atliekamos standartizuotomis metodikomis; 4) apklausa atliekama įvairiomis sąlygomis, galinčiomis turėti įtakos jos eigai bei rezultatams; 5) apklausa – vienpusė komunikacija, kurią valdo interviu gavėjas. Kadangi mokslinių apklausų uždavinys – gauti kuo objektyvesnę informacija, apklausos vedėjui keliami tam tikri reikalavimai bei elgesio taisyklės (Kardelis K., 1997, p. 117): 1) apklausos vedėjas visada turi prisistatyti, iš kur ir kieno interesams atstovauja; 2) įžangoje trumpai apibūdinama problema ir apklausos tikslas; 3) ypač svarbu siekti kontakto su apklausiamaisiais, įgyti jų pasitikėjimą, todėl interviuotojas turi būti komunikabilus, išsilavinęs, mokėti bendrauti; 4) apklausėjas negali reikšti savo nuomonės apie užduodamus klausimus nei prieš apklausą, nei jos metu; 5) negalima vertinti atsakymų arba kaip nors rodyti savo pritarimą arba nepritarimą; 6) negalima mokyti, polemizuoti1; jeigu instrukcija nedraudžia, tai po apklausos interviuotojas gali pasakyti savo nuomonę ir pedagogiškai veikti apklausiamajį. Anketinė apklausa Anketinės apklausos metodas numato duomenų rinkimą naudojant anketos blanką (apklausos lapą, klausimyną), kuriame suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai, skirti respondentui. Apklausos dalyku paprastai būna subjektyvi, vertinanti apklausiamojo nuomonė apie elgesio motyvus, vertybines orientacijas, kasdieninės veiklos veiksnius, požiūrį į aplinką. Anketinės (grupinės) apklausos metodo privalumai (Luobikienė I., 2000, p. 155): • Užtikrina pakankamą atrankos dydį. • 100 – procentinis arba artimas jam anketų sugrąžinimo lygis. • Galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus butinumui, pvz., nesuvokiant klausimo esmės). • Galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos arganizatoriumi (minimali). • Galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu. • Pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką. Anketinės (grupinės) apklausos metodo trūkumai (Luobikienė I., 2000, p. 155): • Apklausėjo įtaka respondentams (balso, išvaizdos, bendravimo kultūros ir t.t.). • Skiriamas ribotas laiko tarpas atsakymams į anketos klausimus. Dėl respondentų reakcijos nevienodumo, mąstymo ypatumų jie į anketos klausimus atsako ne vienu metu. Dėl to kai kurie respondentai nepilnai arba skubotai užpildo anketas. • Aplinkos įtaka. Anketuojama dažniausiai ne įprastinėje, bet rašymui tinkamoje vietoje, pvz., darbininkai nuo staklių pakviečiami į salę, poilsio kambarį, o ta aplinka asocijuojasi su kitais įvykiais. • Respondentai2 būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų atsakymų patikimumas kartais nežinomas. 1.1 pav. Anketinės apklausos rūšys Anketos tikslas – nuodugniai pažinti tiriamąjį reiškinį, gauti išsamesnės informacijos apie elgesio pobūdį. Tai savotiški indikatoriai (Kardelis K., 1997, p. 117). 1.2 pav. Pagrindinės anketos dalys Įvadinė dalis. Joje nurodoma kas ir kokiu tikslu atlieka anketavimą, koks apklausos tikslas, kaip užpildoma ir kaip gražinama anketa. Pagrindinė dalis. Šios dalies klausimus dar galima suskirstyti į tris kategorijas: • Kontaktiniai klausimai. Jų tikslas – pritraukti respondentų dėmesį; • Pagrindiniai klausimai. Jais siekiama gauti pagrindinę informacija, kuroi atitiktų tyrimo uždavinius; • Baigiamieji klausimai. Jie padeda sumažinti respondentų psichologinę įtampą, formuoja suvokimą, jog atliekama apklausa naudinga. Socialinė – demografinė dalis. Čia suformuluoti klausimai, kurių atsakymai suteikia žinių apie respondentų socialinę – demografinę struktūrą (lytį, amžių, išsilavinimą ir t.t.). Pirminė teisinė pagalba Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Ši teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Kam ir kokiom sąlygom teikiama teisinė pagalba Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 15 str.  Pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarka Lietuvos Respublikos 2008 m. Balandžio 15 d. Įstatymo Nr. X-1492 (nuo 2008 m. Balandžio 30 d.) (Žin., 2008, Nr. 50-1841) redakcija . 1. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, laikomi kardomojo kalinimo vietose, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą. 2. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos. 3. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (toliau - savivaldybių tarnautojai), arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės yra sudariusios sutartį. Savivaldybės institucijos, atsižvelgdamos į pirminės teisinės pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą. 4. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. 5. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. 6. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys turi ieškoti galimybių ir padėti pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai. 7. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai atlieka šio straipsnio 6 dalyje numatytą pareigą. 8. Kai pareiškėjas kreipiasi dėl tos savivaldybės, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, įstaigos veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės tarnautojas informuoja jį apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jeigu pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybė yra sudariusi sutartį, arba į tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis. 9. Pirminės teisinės pagalbos apskaitą tvarko ją teikiantys subjektai nurodydami pareiškėjų vardus, pavardes, asmens kodus, gyvenamąją vietą, klausimą, kuriuo buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, pirminės teisinės pagalbos teikimo trukmę. Jeigu asmuo kreipėsi į savivaldybės vykdomąją instituciją žodžiu, jis turi pasirašyti pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnale. 16 str.  Viešųjų įstaigų teikiama teisinė pagalba 10) Viešosios įstaigos, sudariusios sutartis su savivaldybe ar tarnyba, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, turi teisę pagal šį įstatymą teikti pirminę teisinę pagalbą. 2. Pirminę teisinę pagalbą teikiančios viešosios įstaigos turi teisę sudaryti galimybę teisės mokslų studentams atlikti teisinę praktiką. 3. Pagal šį įstatymą pirminę teisinę pagalbą teikiančių viešųjų įstaigų veiklai gali būti perduotos laikinai naudotis panaudos pagrindais valstybės ir savivaldybių negyvenamosios patalpos, kitas turtas. Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 10) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba; 3) pareiškėjas kreipiasi  ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus. Asmeniui, besikreipiančiam dėl pirminės teisinės pagalbos  reikalingi šie dokumentai: Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba ES valstybės narės piliečio pasas arba šių asmenų asmens tapatybės kortelė; kitos užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (arba kitoje ES valstybėje) (VGTPĮ 11 str. 1 dalis). Antrinė teisinė pagalba Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima  bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu  susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys. Antrinę teisinę pagalbą šie asmenys gauna, kai jų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.  Įstatyme yra nustatyti šie asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas: 1)  asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas; 2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje; 3) asmenys, gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą; 4) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose; 5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti; 6) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; 7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti; 8) skolininkai vykdymo procese, kai išie škoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena; 9) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą; 10) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais); 11) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu; 12) asmenys bylose dėl gimimo registravimo; 13) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais. Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; 3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos; 4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos; 5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba; 6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus; 7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 8) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis; 9) pareiškėjas, kuriam nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, nesutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 10 str.  Lietuvos advokatūra Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais koordinuoja advokatų teikiamą antrinę teisinę pagalbą; (TIC pastaba: punktas neteks galios Lietuvos Respublikos 2008 m. balandžio 15 d. įstatymu Nr. X-1492 (nuo 2009 m. sausio 1 d.) (Žin., 2008, Nr. 50-1841) 2) organizuoja antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija; 3) pagal su tarnybomis sudarytas sutartis skiria koordinatorius apygardų teismų teritorijose, nustato jų veiklos tvarką, apie paskirtus koordinatorius informuoja teismus, prokuratūrą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas. Sutartyje turi būti nustatyta Lietuvos advokatūros pareiga užtikrinti nepertraukiamą koordinatoriaus veiklą, koordinatoriaus veiklos tvarka ir kitos sąlygos. Pavyzdinę sutartį dėl koordinatorių skyrimo ir veiklos tvirtina teisingumo ministras. (TIC pastaba: punktas neteks galios Lietuvos Respublikos 2008 m. balandžio 15 d. įstatymu Nr. X-1492 (nuo 2009 m. sausio 1 d.) (Žin., 2008, Nr. 50-1841); 4) atlieka kitas šio įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Dokumentai antrinei teisinei pagalbai gauti: I. Bendra tvarka: 1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba ES valstybės narės piliečio pasas arba šių asmenų asmens tapatybės kortelė arba kitos valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje (VGTPĮ 11 str. 2 dalies 1 punktas). 2. Gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. II. VGTPĮ 12 straipsnyje nurodyti asmenys: 12 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys – jiems patiems jokių dokumentų pateikti nereikia. Teisę gauti ATP patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas (pagal BPK 51 straipsnį); Visi kiti 12 straipsnyje nurodyti asmenys: 1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba ES valstybės narės piliečio pasas arba šių asmenų asmens tapatybės kortelė arba kitos valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje arba kitoje ES valstybėje (VGTPĮ 11 str. 2 dalies 2 punktas). 2. Taip pat: 12 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis. 12 straipsnio 3 punkte nurodyti asmenys – asmens deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas. 12 straipsnio 4 punkte nurodyti asmenys – stacionarios socialinės globos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens išduota pažyma, patvirtinanti, kad šis asmuo yra išlaikomas stacionarioje socialinės globos įstaigoje. 12 straipsnio 5 punkte nurodyti asmenys – neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmeniui neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį. 12 straipsnio 6 punkte nurodyti asmenys – turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, bei vietos mokesčių administratoriui pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kopija. 12 straipsnio 7 punkte nurodyti asmenys – sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmuo serga sunkia psichikos liga. 12 straipsnio 8 punkte nurodyti asmenys – dokumentai, patvirtinantys varžytynių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą. 12 straipsnio 9 punkte nurodyti asmenys – dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo. 12 straipsnio 10 punkte nurodyti asmenys – dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių. 12 straipsnio 11 punkte nurodyti asmenys – dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu. 12 straipsnio 12 punkte nurodyti asmenys – civilinės metrikacijos įstaigos išvada dėl atsisakymo registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą. 12 straipsnio 13 punkte nurodyti asmenys - dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 470(nuo 2006 m. birželio 1 d.),(Žin., 2006, Nr. 61-2181) redakcija. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18 - 572) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Nustatyti šiuos asmenų turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą gauti: 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 605 (nuo 2008 m. liepos 1 d.), (Žin., 2008, Nr. 73-2833) redakcija. Pirmasis lygis - kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama - MMA), pridedant po 3,75 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 605 (nuo 2008 m. liepos 1 d.), (Žin., 2008, Nr. 73-2833) redakcija. Antrasis lygis - kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 15 MMA, pridedant po 5,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. 2. Nustatyti, kad šio nutarimo 1 punkte nurodytais išlaikytiniais laikomi: 2.1. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; 2.2. nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos; 2.3. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys. Nemokama advokato pagalba per 2007 – ų metų pirmą pusmetį pasinaudojo 23 tūkst. gyventojų Nemokama advokato pagalba per 2007 – ų metų pirmą pusmetį pasinaudojo daugiau nei 23 tūkst. gyventojų, pranešė Teisingumo ministerija.Valstybės garantuojamą advokato teisinę pagalbą teikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teisinės pagalbos tarnybos. Ministerijos duomenimis, per šešis šių metų mėnesius civiliniais, administraciniais ir baudžiamosios teisės klausimais į tarnybas kreipėsi 4 tūkst. asmenų, įvairių tarnybų sprendimais nepatenkinti ir nemokamos konsultacijos prašė 3 369 žmonės, o advokato pagalba baudžiamosiose bylose dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų priimtų sprendimų teikta net 19 687 gyventojams. Daugiausia nemokamos pagalbos dėl sprendimų baudžiamosiose bylose suteikė Vilniaus teisinės pagalbos tarnyba - 8653 kartus ir tai sudarė beveik 44 proc. visų atvejų. Kauno tarnyba minėto pobūdžio bylose pagalbą suteikė 3478, Klaipėdos - 2305, Šiaulių - 2281, Panevėžio - 2970 asmenų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gali tam tikrais atvejais atsisakyti konsultuoti gyventojus, tačiau per pastarąjį pusmetį tokie atvejai sudarė tik 1 proc. visų kreipimųsi. Atsisakyti teikti valstybės garantuojamą advokato pagalbą tarnybos gali tuomet, kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus, taip pat kai pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu. Nemokamos paslaugos neteikiamos ir tuomet, jei pareiškėjas reikiamas teisines paslaugas gali gauti nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Neatlygintiną teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos bei visos Europos Sąjungos (ES)valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose ES valstybėse teisėtai gyvenantys asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Vyriausybės nustatyto turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti. GYVENTOJŲ APKLAUSOS APIE NEMOKAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ ANALIZAVIMAS Atliekant tyrimą buvo panaudotas anketavimo metodas. Tai buvo raštiškas, vienkartinis, individualus anketavimas. Žmonės buvo apklausti Telšių mieste bei socialiai jautriose jo vietose (poliklinikoje, darbo biržoje ir t.t.). Respondentai buvo pasirinkti atsitiktinai. Buvo užpildyta 70 anketų su uždarais ir keletu atvirų klausimų. Taip pat buvo apklausti du Telšių savivaldybės darbuotojai, teikiantys socialines paslaugas. Jų anketos buvo šiek tiek kitokios (buvo klausiama apie darbuotojų patirtį teikiant pirminę teisinę pagalbą gyventojams). 1 pav. Lyčių pasiskirstymas 2 pav. Gyvenamoji vieta Apklausoje dalyvavo panašus skaičius moterų ir vyrų. Daugiausia respondentų gyvena mieste (net 78%). Tai gali turėti įtakos galutiniams rezultatams, nes, kaip pastebėjome, kaimo gyventojai apie nemokamą teisinę pagalbą bei jos galimybes žino mažiau nei miestiečiai. 3 pav. Išsilavinimas 4 pav. Veikla Daugiausia apklaustųjų turi įgiję vidurinį bei aukštąjį išsilavinimą (kartu tai sudaro 86%). Likę respondentai turi įgiję aukštesnįjį bei pradinį išsilavinimą. Net 31 % respondentų yra darbininkai. Taip pat didelė dalis apklaustųjų dirba vadovaujantį darbą, yra tarnautojai, badarbiai bei studentai. 5 pav. Socialinių pašalpų gavimas 6 pav.Ar teko domėtis nemokamos teisinės pagalbos galimybėmis? Tik trečdalis respondentų gauna socialines išmokas, t.y. jų pajamos yra nedidelės. O tai turi įtakos rezultatų patikimumui, nes skurdžiau gyvenantys žmonės dažniausia mažiau žino apie apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą. Daugumai apklaustųjų ja domėtis iš viso neteko. Ir tik 10% apklausoje dalyvavusių žmonių išsamiai domėjosi nemokamos teisinė pagalbos galimybėmis. 7 pav. Ar teko naudotis pirmine teisine pagalba? 8 pav. Ar teko savo interesus ginti teismuose? Daugiau nei pusei apklaustųjų niekada neteko naudotis nemokama pirmine teisine pagalba bei ginti savo interesus teisme. Tai parodo, kad žmonės retai naudojasi nemokamos teisinės pagalbos galimybėmis, mažai apie jas žino. Beje dauguma respondentų atsakė, kad tokia informacija mažai juos domintų. 9 pav. Ar teko naudotis nemokama advokato pagalba? 10 pav. Ar žinote kokiais atvejais teikiama antrinė teisinė pagalba? 11 pav. Ar žinote, kur kreiptis, kad būtų suteikta antrinė teisinė pagalba? 12 pav. Ar žinote, kokią veiklą vykdo „Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“? Kaip pateikta 9, 10, 11 bei 12 paveiksluose, dauguma apklausųjų niekada nesinaudojo nemokama advokato pagalba, nežino, kokiais atvejais ji skiriama, ir kur kreiptis, norint gauti antrinę teisinę pagalbą. Taip pat tik 1% respondentų pasisakė tiksliai žinantys, kokią veiklą vykdo „Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“. Taigi, labai didelė dalis apklaustųjų nieko nenusimano apie nemokamą teisinę pagalbą. 13 pav. Ar galėtumėte pretenduoti į nemokamą antrinę teisinę pagalbą? 14 pav. Valstybė daug daro, kad gyventojai gautų kokybišką nemokamą teisinę pagalbą 15 pav. Mažas pajamas gaunantys žmonės mažai žino apie nemokamą antrinę teisinę pagalbą 16 pav. Nors advokatas ir nemokamas, jam reikia duoti pinigų, jei nori, kad rimtai žiūrėtų į tvarkomą reikalą Dauguma apklaustųjų nesutinka su teiginiu: valstybė daug daro, kad gyventojai gautų kokybišką nemokamą teisinę pagalbą. Taip pat daug respondentų visiškai ar iš dalies sutinka, kad mažas pajamas gaunantys žmonės mažai žino apie nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Net daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad nors advokatas ir nemokamas, jam reikia duoti pinigų, jei nori, kad rimtai žiūrėtų į tvarkomą reikalą. Visa tai rodo nepasitikėjimą valstybės valdžia bei visa teisėtvarkos struktūra. Taip pat dauguma mano, kad visur įsigalėjusi korupcija ir už dyką niekas nieko neduoda. Žmonės mažai tiki valtybės teikiamomis socialinėmis garantijomis, mažai apie jas žino. Atviruose klausimuose dauguma pasisakė, kad jiems trūksta informacijos apie nemokamos teisinės pagalbos teikiamas galimybes. IŠVADOS Anketinės apklausos metodas numato duomenų rinkimą naudojant anketos blanką (apklausos lapą, klausimyną), kuriame suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai, skirti respondentui. Apklausos dalyku paprastai būna subjektyvi, vertinanti apklausiamojo nuomonė apie elgesio motyvus, vertybines orientacijas, kasdieninės veiklos veiksnius, požiūrį į aplinką. Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai. Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Atliekant tyrimą apie nemokamą teisinę pagalbą buvo panaudotas anketavimo metodas. Tai buvo raštiškas, vienkartinis, individualus anketavimas. Žmonės buvo apklausti Telšių mieste bei socialiai jautriose jo vietose (poliklinikoje, darbo biržoje ir t.t.). Respondentai buvo pasirinkti atsitiktinai. Buvo užpildyta 70 anketų su uždarais ir keletu atvirų klausimų. Apklausti savivaldybės darbuotojai teigė, kad dažniausiai tenka konsultuoti mažas pajamas gaunančius asmenis. Jie kreipiasi skyrybų, turto pasidalijimo bei vaikų priežiūros atvejais. Darbuotojų nuomone gauti nemokamą teisinę pagalbą nėra sudėtinga, tačiau žmonės patys mažai domisi šios pagalbos teikiamomis galimybėmis. Apklausoje dalyvavo panašus skaičius moterų ir vyrų. Daugiausia respondentų gyvena mieste (net 78%). Tai gali turėti įtakos galutiniams rezultatams, nes, kaip pastebėjome, kaimo gyventojai apie nemokamą teisinę pagalbą bei jos galimybes žino mažiau nei miestiečiai. Daugiausia apklaustųjų turi įgiję vidurinį bei aukštąjį išsilavinimą (kartu tai sudaro 86%). Tik trečdalis respondentų gauna socialines išmokas, t.y. jų pajamos yra nedidelės. O tai turi įtakos rezultatų patikimumui, nes atlikus apklausos analizę paaiškėjo, kad skurdžiau gyvenantys žmonės mažiau žino apie apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą. Daugumai apklaustųjų ja domėtis iš viso neteko. Daugiau nei pusei apklaustųjų niekada neteko naudotis nemokama pirmine teisine pagalba bei ginti savo interesus teisme. Tai parodo, kad žmonės retai naudojasi nemokamos teisinės pagalbos galimybėmis, mažai apie jas žino. Beje ne mažai respondentų atsakė, kad tokia informacija mažai juos domintų. Dauguma apklaustųjų visiškai ar iš dalies sutinka, kad mažas pajamas gaunantys žmonės mažai žino apie nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Atviruose klausimuose dauguma pasisakė, kad jiems trūksta informacijos apie nemokamos teisinės pagalbos teikiamas galimybes. LITERATŪRA 1. Gaidys, V. (1999). Visuomenės nuomonės tyrimai : teorija ir praktika : mokomoji knyga. Vilnius: Žara. 2. Guščinskienė, J. (2004). Taikomoji sociologija : mokomoji knyga. Kaunas: Technologija. 3. Išlaidas padengia valstybė [interaktyvus]. [žiūrėta 2008m. lapkričio 17d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!