Neotradicionalizmas pagal R. Posner

R. Posner′is nagrinėjo „atgal prie pagrindų“ judėjimą, kurį vadino neotradicionalizmu, besiremiantį Aristoteliu ir Burke‘u bei pasisakantį už jurisprudenciją, pabrėžiančią atsargumą ir profesinę tradiciją, o ne dedukciją iš pirminių principų.
Anot R. Posner′io, teisės teoretikai, kuriuos jis vadino „neotradicionalistais“, tvirtino, kad teisė savyje turi visus tinkamam teisinių ginčų sprendimui reikiamus išteklius, kad ir koks rimtas kiltų ginčas (jis galėtų būti kilęs dėl teisingumo rasei ar lyčiai, abortų, mirties bausmės –dėl bet ko).
Anot R. Posner′io, neotradicionalistus vienijo noras atgaivinti tvirtą teisės savarankiškumo sampratą. Nors dauguma neotradicionalistų buvo labiau konvencinės teisinės doktrininės analizės teoretikai negu praktikai, jie patenkino poreikį, sukurtą pirmiausia konvencionalios analizės šalininkų, kuriuos atstūmė akademiniai teisės ir ekonomikos, teisės ir filosofijos, kritinių teisės studijų ir kitokie sąjūdžiai, kurie klibino teisės savarankiškumą ir siekė užimti silpstančio tikėjimo šiuo savarankiškumu vietą.1
SVARBIAUSIOS NEOTRADICIONALIZMO ATMAINOS
R. Posner′is išskyrė keturias neotradicionalizmo atmainas:
Antiredukcionizmas. Šiuo terminu R. Posner′is vadino idėją, jog teisė yra visai kitokios rūšies dalykas ir negali būti redukuojamas į nieką kitą – į filosofiją, ekonomiką ar politiką. Teisė esanti labai senų ir patvarių įžvalgų, procedūrų ir metodų rinkinys. Kitais žodžiais tariant, teisė yra menas – menas įstatymais vairuoti visuomenę.
Teisė kaip vidurio kelias tarp nepriimtinų kraštutinumų. Jei teisė yra menas, ji nėra mokslas; taigi ji turi būti vienodai priešpriešinama dviem „mokslinėms“ minties mokykloms –kritinėms teisės studijoms bei teisei ir ekonomikai.
Teisė kaip praktinis protas. R. Posner′is teigė, jog neotradicionalistai pabrėžė tris tarpusavyje susijusius aristoteliškuosius šios nevienaprasmės sąvokos sandus: pirma, svarbiausias vaidmuo tenka samprotavimui, suvoktam kaip tyrimo ir sprendimo būdas, kuriam reikalingos ir moralinės, ir protinės savybės; antra, aristoteliškajam praktiniam protui būdingas atsargumas, nuovokumas ir palaipsnis plėtojimasis; trečia, tradicija laikoma svarbi kaip teorinių spekuliacijų koreguotoja.
Interpretuojančiosios bendrijos. Taip pat neotradicionalistai siekė susigrąžinti teisės interpretavimą iš neapibrėžtumo pančių, teigdami, kad net jeigu joks tekstas neturi objektyvios reikšmės, teisininkų bendrija, kuriai skiriami konstitucijos ir įstatymų tekstai, gali primesti apibrėžtą reikšmę dėl to, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!