Nevyriausybinių organizacijų samprata, bruožai. Terminologijos problemos

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) yra privačios organizacijos (asociacijos, federacijos, draugijos, institutai, grupės ir pan.), kurios nėra įkurtos vyriausybių ar tarpvyriausybinio susitarimo pagrindu, tačiau jos dėl savo veiklos efektyvumo vaidina gana svarbų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir jų nariai turi savarankiškas (nepriklausomas) balsavimo teises.
Toks NVO apibrėžimas pabrėžia šių organizacijų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir yra skirtas apibūdinti organizacijoms, veikiančioms tarptautiniu lygmeniu. Andrew Drzemczewski, pritardamas šiam NVO apibrėžimui, teigia, kad NVO nariais gali būti privatūs individai arba juridiniai asmenys. Jo nuomone, kur NVO narystė arba veikla yra ribojama tam tikros valstybės teritorija, kalbama apie nacionalines NVO, o kur tokių organizacijų veikla išeina už vienos valstybės teritorijos ribų, kalbame apie tarptautines NVO.
5) savanoriškos, t.y. neprivalomos.
Taigi, kai sakoma nevyriausybinė organizacija, turime galvoje nepolitinė, nereliginė ir ne pelno organizacija kartu paėmus.
Tai tik vienas iš galimų, nors ir labiausiai paplitęs, termino aiškinimas. Paprastas gramatinis sąvokos aiškinimas leistų teigti, jog profesinės sąjungos, religinių tikslų siekiančios organizacijos ir netgi kooperatyvai gali būti laikomi nevyriausybinėmis organizacijomis.2
Europos Sąjungos Komisijos komunikate dėl savanoriškų organizacijų ir fondų vaidmens skatinimo Europoje yra vartojamas būtent savanoriškų organizacijų (voluntary organizations – angl.) terminas. Jame yra nurodyta, kad šias organizacijas apibrėžti yra labai sunku. Plačiąja prasme savanoriškos organizacijos paprasčiausiai yra žmonių grupės, kurios susibūrė siekdamos vienų ar kitų tikslų. Komunikate yra pateikiami šie savanoriškų organizacijų požymiai3:
a) jos skiriasi nuo neformalių arba, ad hoc, grynai socialinių ar šeiminių grupuočių tuo, kad turi tam tikrą formalų ar institucinį statusą;
b) jos nesiekia pelno, t.y. jos turi kitų tikslų nei gauti pelną, o jei pelnas atsiranda, jo nepaskirsto savo nariams;
c) jos yra nepriklausomos, ypač nuo valstybės ar kitos viešosios valdžios, t.y. jos valdo save visiškai nepriklausomai pagal savo pačių nusistatytas taisykles ir procedūrą, be jokio viešosios valdžios kišimosi;
d) jos turi būti organizuojamos vadinamuoju disinterested būdu, t.y. ne tik pati organizacija nesiekia pelno, net ir jai vadovaujantys asmenys turi suvokti, kad jie negali tikėtis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!