Politinės partijos ir jų samprata

Šiuolaikinėse valstybėse yra politinės partijos, kurios yra svarbios valstybės valdyme. Aktyvi visuomenės dalis dalijasi į grupuotes, kurios apjungia valdančiąją gyventojų dalį su jos pagrindine mase. Visuomenėje yra grupės, kurios susikuria specialiai politiniam veikimui. Mobilizuotos piliečių grupės kurios nuolat dalyvauja politiniame gyvenime aktyvi visuomenė vadinamos politinėmis partijomis (lot. partis – dalis).
Politinės partijos sudaro aktyvios ir organizuotos visuomenės branduolį, kadangi jų pagrindinė užduotis yra kova už valstybinės valdžios padalijimą ir kontrolę. Todėl partijas galima pavadinti pilietinėmis struktūromis, veikiančiomis valstybinės valdžios sferoje. Jos yra tarpininkai tarp pilietinės visuomenės ir valstybės. Kaip ir visi kiti politinės sistemos elementai, partijos dalyvauja funkcijų artikuliavimo ir socialinių interesų agregavimo realizavime, tačiau tai joms antraplanė veikla, o pagrindinė – valstybinių sprendimų priėmimo ir realizacijos mechanizmo įvaldymas. Įgijusios tam tikras pozicijas valdžios sferoje, jos gali susitarti su tokiomis pat grupėmis, atstovaujančiomis kitus socialinius interesus, pakeisti savo pirmapradę elgesio strategiją vardan valdžios pozicijų išsaugojimo.
Maža to, šiuolaikinė partija apskritai neatstovauja kokio nors vieno socialinio sluoksnio interesų (tuo užsiima interesų grupės) ji integruoja įvairius socialinius interesus, politinėje sistemoje atlikdama valstybinės administracijos valdymo vaidmenį. Rinkimus laimėjusi partija priversta atsižvelgti į įvairių gyventojų grupių interesus tam, kad išlaikytų savo valdžios legitimumą, o taip pat, kad išsaugotų ją per būsimus rinkimus.
Svarbią politinės sistemos dalį sudaro nevalstybinės organizacijos. Nevyriausybinės organizacijos tarptautinių santykių požiūrių ( toliau – NVO) yra privačios organizacijos ( asociacijos, federacijos, draugijos, institutai, grupės ir pan. ), kurios nėra įkurtos vyriausybių arba tarpvyriausybinio susitarimo pagrindu, tačiau jos dėl savo veiklos efektyvumo vaidina gana svarbių vaidmenų tarptautiniuose santykiuose ir jų nariai turi savarankiškas (nepriklausomas) balsavimo teisės.
Toks NVO apibrėžimas pabrėžia šių organizacijų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose ir yra skirtas apibūdinti organizacijoms, veikiančioms tarptautiniu lydmeniu. Andrev Drzemczevski, pritardamas šiam NVO apibrėžimui, taigia, kad NVO nariais gali būti privatūs individai arba juridiniai asmenys. Jo nuomone, kur NVO narystė arba veikla yra ribojama tam tikros valstybės teritorija, kalbame apie nacionalistines...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!