Nusikaltimų statistika

ĮVADAS „Nusikalstamumas” – ši tema yra labai aktuali mūsų valstybėje, ypač dabartinėje situacijoje, kai augant nusikalstamumui, mūsų valstybė pirmauja pagal savižudybių skaičių. Išnagrinėjusi įvykdomus nusikaltimus, stengiausi daryti išvadas, kaip keitėsi nusikaltimų skaičius . Šio darbo tikslas – išnagrinėti nusikalstamos veiklos apimtį ir sudėtį. Šio darbo uždaviniai: • aprašyti nusikalstamą veiklą Lietuvoje, nusikaltimų rūšis ir pasikėsinimo objektą; • aprašyti nusikalstamumą Baltijos valstybėse. SĄVOKOS LIETUVOS STATISTIKOS METRAŠTYJE Užregistruotos nusikalstamos veiklos – tai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, per ataskaitinį laikotarpį centralizuotai užregistruoti Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos centrinėje duomenų bazėje (CDB). Nuo 2003m. gegužės 1d., įsigaliojus naujajam Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodeksui (toliau LR BPK), užregistruotų nusikalstamų veiklų skaičių sudaro visos nusikalstamos veiklos (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai), dėl kurių pradedamas ikiteisminis tyrimas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiklą (LR BPK 166str.) Iki 2003m. gegužės 1d., vadovaujantis senuoju LR BPK, užregistruotų nusikaltimų skaičių sudarė tik tie nusikaltimai, dėl kurių padarymo gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Dalis pareiškimų ar pranešimų apie padarytą ar rengiamą nusikaltimą nepatekdavo į apskaitą dėl atsisakymo iškelti baudžiamąją bylą vadovaujantis senojo LR BPK 131str. Nusikaltimas – yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veikla (veikimas ar neveikimas), už kuria numatyta laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamasis nusižengimas - yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veikla ( veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Ištirtos nusikalstamos veiklos – tai nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, užregistruoti CDB ir ištirti ataskaitiniu laikotarpiu, ir nusikaltimai bei baudžiamieji nusižengimai, užregistruoti CDB iki ataskaitinio laikotarpio, tačiau ištirti ataskaitiniu laikotarpiu. Ištirtų nusikalstamų veiklų dalis – tai ištirtų ir ataskaitiniu laikotarpiu CDB užregistruotų veiklų santykis, išreikštas procentais. Nukentėjusysis – asmuo, kuriam nusikalstama veikla padarė fizinės, turtinės ir moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarymu ar teismo nutarimu. Įtariamasis (kaltinamasis) – asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiklą, arba asmuo, apklausiamas apie veiklą, kurios padarymu jis įtariamas, taip pat asmuo, dėl kurio prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį baudžiamojo įsakymo tvarka, arba asmuo, prieš kurį teisme nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Suimtasis – įtariamasis, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo teismo nutartis skirti kardomąja priemonę – suėmimą. Asmenys, kuriems kardomąja priemone paskirtas suėmimas, laikomi tardymo izoliatoriuose ir jiems taikoma šiose įstaigose galiojanti asmenų laikymo tvarka ir sąlygos. Nuteistasis – kaltinamasis, kurio atžvilgiu priimtas Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamasis nuosprendis. Nuteistieji teismo nuosprendžiu paskirtas terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atlieka Teisingumo ministerijai pavaldžiose pataisos įstaigose – pataisos namuose, nepilnamečių pataisos namuose, kalėjimuose, atvirose kolonijose. Nepilnamečių atsakomybė. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o nuo keturiolikos iki šešiolikos metų – tik už tam tikras baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veiklas. Asmeniui, kuriam baudžiamajame įstatyme numatytos pavojingos veiklos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės. NUSIKALTIMAI  Metai: 2000 2001 2002 2003 2004 Užregistruota nusikaltimų 82370 79265 72646 79072 84136 100000 gyventojų tenka nusikaltimų 2354 2277 2094 2289 2449 Ištirta nusikaltimų 32948 31706 29058 31629 33654 Nuteista asmenų 20680 20915 19890 17555 17882 Įkalinta asmenų (metų pabaigoje) 9516 11566 11070 8063 8125 Iš jų suimtųjų 1915 1811 1656 1362 1284 Nuteistųjų 7601 9755 9414 6701 6841 Nusikaltimų skaičiaus pakitimo tempai( lyginant su praeitais metais) 2000m. 2001m. 2002m. 2003m. 2004m. % 6,8 -3,8 -8,4 17,2 9,7 5262 -3105 -6619 12484 8289 Nuteisti asmenys Iš viso: Nepilnamečiai 2000 2001 2002 2003 2004 2000 2001 2002 2003 2004 Nuteista asmenų 20680 20915 19890 17555 19058 2799 2624 2571 2269 2203 Iš jų (%): Bausmės vykdymas atidėtas 33,7 38,4 35,9 30,8 30,0 41,8 65,6 62,4 - 47,4 Nuteista pagrindimėmis bausmėmis: Laisvės atėmimu 47,0 44,4 43,6 61,9 46,8 35,3 26,3 32,0 74,1 47,1 Pataisos darbais 2,9 5,0 4,2 - - 0,0 0,5 0,5 - - Bauda 2,4 7,0 13,2 20,8 22,8 0,6 1,0 1,4 3,5 4,9 Laisvės atėmimu iki gyvos galvos 6 14 9 6 * * * * * * Nuteista kitomis bausmėmis 14,0 5,1 3,1 4,6 1,5 23 8 6 - 1 Asmenys kaltinami nusikaltimų padarymu pagal amžių(%) 2000 2001 2002 2003 2004 14 – 17 14,3 13,8 13,7 13,8 15,2 18 – 24 32,7 33,5 33,9 32,9 33,1 25 – 29 14,5 14,9 14,5 14,2 14,3 30 ir > 38,5 37,8 38,0 39,1 37,4 Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2003 m. sausio-balandžio mėn., vadovaujantis senais LR BK ir BPK, buvo užregistruota 24,4 tūkst. nusikaltimų, gegužės-gruodžio mėn., vadovaujantis naujaisiais LR BK ir BPK – 54,7 tūkst. nusikaltimų ir 6,1 tūkst. baudžiamųjų nusižengimų (dalis jų anksčiau buvo priskiriami prie administracinių teisių pažeidimų). Dauguma užregistruotų nusikaltimų (71%) ir baudžiamųjų nusižengimų (82%) buvo turtinio pobūdžio. Daugiau nei pusė (56%) visų užregistruotų nusikaltimų – vagystės. 2003 m. jų buvo užregistruota 44,2 tūkst. (2002 m. – 42,2 tūkst.). Kas penkta vagystė buvo padaroma įsibraunant į gyvenamąsias patalpas. Tokio pobūdžio vagysčių buvo užregistruota 23 procentais daugiau nei 2002 m. 2003 m. buvo pavogti 6448 automobiliai, tai 732 daugiau nei 2002 m. Padaugėjo užregistruotų smurtinių nusikaltimų. 2003 m. užregistruoti 372 nužudymai ir pasikėsinimai, tai 59 daugiau nei 2002 m. Šiek tiek (4%) daugiau užregistruota sunkių sveikatos sutrikdymų, beveik 1,5 karto – išžaginimų ir pasikėsinimų. Ypač padaugėjo užregistruotų nusikaltimų, susijusių su netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimu arba perleidimu į apyvartą. 2003 m. užregistruoti 1125 tokie nusikaltimai, tai 1,7 karto daugiau nei 2002 m. 2003 m. užregistruota 910 nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (2002 m. - 937), ir 119 tokio pobūdžio baudžiamųjų nusižengimų. Beveik trys ketvirtadaliai nusikaltimų užregistruota miestuose. 2003 m. 100 000-ių miesto gyventojų teko 2511 užregistruotų nusikaltimų, kaime 1843 (2002 m.-2262 ir 1754). Didžiausias nusikalstamumas buvo Vilniaus mieste, kur 100 000-ių gyventojų teko 3495 užregistruoti nusikaltimai, Klaipėdoje – 2902, Panevėžyje – 2506, Kaune – 2355, Šiauliuose – 2281. 2003 m. ištirta 37 procentai nusikaltimų ir 40 procentų baudžiamųjų nusižengimų. Kaip ir ankstesniais metais, daugiau buvo išaiškinama nužudymų ir pasikėsinimų, sunkių sveikatos sutrikdymų, nusikaltimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, mažiau – turtinio pobūdžio nusikaltimų. Norint geriau išanalizuoti įvykusių nusikaltimų Lietuvoje pokyčius yra būtinas dinamikos rodiklių apskaičiavimas, kas leis mums spręsti, kaip keitėsi nusikaltimų skaičius per tam tikrą laiko tarpą. Iš turimų duomenų išrinkę ketverių pastarųjų metų užregistruotų nusikaltimų dydžius, skaičiuojame dinamikos indikatorius, kurių dydžius pateikiame 1 lentelėje. 1 lentelė. Užregistruotų nusikaltimų Lietuvoje 2000 –2003 m pokyčių rodikliai Metai Užregistruotų nusikaltimų skaičius, tūkst. Absoliutūs pokyčiai, tūkst. Didėjimo tempas Padidėjimo tempas, procentais Absoliuti padidėjimo 1% reikmė, tūkst. grandininiai baziniai grandininiai baziniai 2000 82,37 2001 79,27 -3,1 -3,1 0,96 0,96 -3,76 -3,76 0,82 2002 72,65 -6,62 -9,72 0,92 0,88 -8,35 -11,80 0,79 2003 79,07 6,42 -3,3 1,09 0,96 8,84 -4,01 0,72 Analizuodamos pateiktus lentelėje rodiklius matome, kaip keitėsi nusikaltimų skaičius. 2000 m. Lietuvoje buvo užregistruota 82,37 tūkst. nusikaltimų, kurių kiekis sumažėjo 2001 m. trimis tūstančiais t.y. 0,96 kartų, ką mums rodo didėjimo koeficientas. Jeigu analizuosime nusikaltimų skaičių 2002 m., tai pastebėsime, kad nusikaltimų skaičius žymiai sumažėjo – beveik 10 tūkstančių, lyginant su baziniu laikotarpiu (2000 m.) ir 0,92 karto lyginant su praėjusiais 2001 m. Tačiau mums įdomiausia kaip atrodo užregistruotų nusikaltimų skaičius mūsų tyrimų 2003 m. pabaigoje. Lietuvoje užregistruota 2003 m. apie 79 tūkst. nusikaltimų tai yra 0,96 karto mažiau nei baziniais 2000 m., tačiau daugiau nei šešiais tūkstančiais daugiau nei praėjusiais 2002 m. Įvykdytų Lietuvoje nusikaltimų skaičiaus kitimo bendrą vaizdą per pastaruosius trisdešimt metų, galime pamatyti sekančiam grafike, kur aiškiai matyti, kad nusikalstamumas Lietuvoje didėja dideliais tempais. Kreivė, nurodanti nusikaltimų skaičiaus pokyčius yra kylanti į viršų. 8 pav. Užregistruotų nusikaltimų 1990 – 2003 m. kitimas. Apmaudu, tačiau nuo 1990 m. per trylika metų nusikaltimų Lietuvoje padvigubėjo – 1990 m. buvo užregistruota 37 056 nusikaltimų, o 2003 m. pabaigoje jau turėjome apie 79 tūkstančius. Skaičius yra milžiniškas, tačiau mažiausias už didžiausią per praeitą dešimtmetį. Praeitais 2002 m. nusikalstama buvo mažiau, įvykdyta maždaug tiek pat nusikaltimų, kiek ir 1996 – 1997 m. Daugiausia nusikaltimų per laikotarpį nuo 1990m iki 2003 m. buvo įvykdyta 2000 metais – 82 370 nusikaltimų, kur 100 000-ių gyventojų teko 2354 nusikaltimų per metus. Jeigu šiek tiek daugiau įsigilinsim, tai pastebėsim faktus, kurie verčia nustebti, nes jeigu per metus įvykdyta apie 82 tūkstančiai nusikaltimų, per mėnesį vidutiniškai įvykdyta apie 7 tūkstančius, tai vienai dienai vidutiniškai tenka 228 nusikaltimai! PAGAL PASIKĖSINIMO OBJEKTĄ Nagrinėdami 2003 m. užregistruotus nusikaltimus, norime apžvelgti nusikalstamą veiką pagal pasikėsinimo objektą. Kokių gi nusikaltimų padaroma Lietuvoje daugiausia? Į ką labiausiai kėsinasi Lietuvos nusikaltėliai? 2003 m. buvo užregistruota apie 62 tūkst. nusikalstamos veikos iš kurių šeši tūkstančiai baudžiamųjų nusižengimų. Dažniausias pasikėsinimo objektas Lietuvoje yra nuosavybė, turtinės teisės bei turtiniai interesai. (2003 m. apie 37 tūkstančiai), nemažai kėsinamasi į žmogaus sveikatą (3505 nusikaltimų), visuomenės saugumą ir viešąją tvarką (4861 nusikalt.), valdymo tvarkai (1504 nusikalt.), prieš finansų sistemos tvarką nusižengta 2539 kartų, o dokumentų ar matavimo. Kaip jau minėjome, 2003 m. iki balandžio mėnesio dar galiojo senasis Lietuvos Respublikos Baudžiamasis Kodeksas, vadovaujantis juo užregistruota 850 nusikaltimų per metus asmens gyvybei, laisvei bei orumui, tai yra apie 3% visų padarytų nusikaltimų, užregistruotų iki balandžio mėnesio pabaigos. Tai, sakytume – ne didelė dalis, tačiau kitame pusmetyje, prieš žmogų nusikalstoma daug daugiau. Daugiausia pasikėsinta į žmogaus sveikatą (3505 nusikalt.) ir gyvybę – 308 nusikaltimai, jie sudaro didžiausią dalį visų, prieš žmogų padarytų nusikaltimų 2003 m. Nusikaltimų pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei 2003 m. užregistruota 280, žmogaus laisvei – 43, o asmens privataus gyvenimo neliečiamumui –21. Nagrinėdamos šių nusikaltimų skaičius ir lygindami su, pavyzdžiui, nusikaltimais žmogaus sveikatai (kurių yra daugiausia), galima pasakyti, kad jų įvykdoma gana mažai. Iš gautų duomenų mes matome, kad Lietuvoje įvykdoma nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (341 nusikalt.) kaip ir asmens socialinėms teisėms ( 75 nusikalt.) Nedaug įvykdyta nusikaltimų asmens garbei ir orumui (9 nusikalt per metus) bei asmens lygiateisiškumui ir asmens socialinėms teisėms. Nuostabą kelia tai, kad žmonės yra abejingi mirusių žmonių atminimui, jeigu per metus įmanoma įvykdyti net 143 nusikaltimus mirusiojo atminimui, kas yra užfiksuota tarp užregistruotų 2003 m. nusikaltimų. Prie mažiausiai padarytų nusikaltimų objektų galima priskirti nusikalstamą veiką prieš gyvūniją ir augmeniją (vos 2 nusikaltimai), karo nusikaltimai, kurių per metus įvykdyta tik 5, nusikaltimai informatikai – 2, piliečių rinkimų teisėms ir LR Prezidento, Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai bei krašto apsaugos tarnybai. PAGAL NUSIKALTIMO RŪŠĮ Labai svarbu žinoti, kalbant apie įvykdytus Lietuvoje nusikaltimus, kokių rūšių jie būna, o tiksliausiai, kokios nusikaltimų rūšys buvo užregistruoti Lietuvoje 2003 metų pabaigai. lentelė užregistruoti nusikaltimai pagal kai kurias nusikaltimų rūšis 2000m. 2001m. 2002m. 2003m. 2004m. Tyčiniai nužudymai ir pasikėsinimai 396 378 313 372 345 Tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai 463 405 456 473 454 1 2 3 4 5 6 Išžaginimai su pasikėsinimais 183 176 188 278 260 Plėšimai 4374 4185 4535 4919 5323 Vagystės: 53291 48995 42209 48706 50672 Iš gyvenamųjų patalpų 9203 8647 6989 8573 9174 Transporto priemonių 9006 8924 8164 9035 8333 Chuliganizmas 2690 2401 2301 3306 4234 Nusikaltimai susiję su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis 926 1039 937 1029 1551 ŠIOJE SCHEMOJE PATEIKIAMOS NUSIKALTIMŲ RŪŠYS 9 pav. Užregistruoti nusikaltimai pagal rūšis Aukščiau pateikta schema parodo mums keturias stambias nusikaltimų rūšių grupes. Kaip jau minėjome, daugiausia įvykusių nusikaltimų - tai turtiniai nusikaltimai, o konkrečiau – vagystės. 2003 m. Lietuvoje užregistruota 44220 vagystės atvejų, tai daugiau negu pusė visų įvykdytų nusikaltimų (55,9 %)- per metus. Vagysčių iš gyvenamųjų patalpų ir transporto priemonių kiekis yra beveik vienodas1. Jeigu apžvelgsim transporto priemonių vagysčių atvejus, įvykdytus per pastaruosius porą metų, tai pastebėsim, kad jų kiekis kito nežymiai. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruota 8647 vagystės atvejų, 2002 m. jų sumažėjo 13 %, o 2003 m. vėl padidėjo 11 % (iki 8573). Transporto priemonių vagysčių skaičius irgi per pastaruosius metus pasilieka stabilus – kiekvienais metais jų įvykdoma apie 8 – 9 tūkstančius. Tačiau drąsiai galime teigti, kad Lietuvoje pastebimas tolygus plėšimų ir sukčiavimų augimas. Plėšimų, kaip ir sukčiavimų, nuo 2001 m. iki 2004 m. pradžios padaugėjo beveik vienu procentu. Čia yra vienodas nusikaltimų augimas kiekvienais metais: jų įvykdoma kasmet 8 procentais daugiau negu praėjusiais metais. Jeigu pradėsim nagrinėti bendrą vagysčių kitimą, tai pastebime, kad vagysčių kiekvienais metais įvykdoma vis mažiau, pradedant nuo 2001m. kai vagysčių buvo užregistruota apie 53 tūkst. iki 2003 m. pabaigos vagysčių sumažėjo beveik 9 %, t.y. iki 44 tūkstančių užregistruotų atvejų per metus. Smurtinių nusikaltimų dalis bendrame fone nėra tokia didelė, kaip turtinių, tačiau yra užregistruotas skaičius, kuris leidžia daryti išvadas, kad vis dėlto smurto Lietuvoje yra ir, deja, jo nemažėja. 2003 m. Lietuvoje užregistruota iš viso 1123 smurtinių nusikaltimų, tai yra 15 % daugiau, negu 2002 m., bet šešiais nusikaltimais mažiau negu 2001 m. Iš smurtinio pobūdžio nusikaltimų, daugiausia įvykdyta veikos, kurios rezultatu tapo sunkūs sveikatos sutrikdymai – 473 nusikaltimai. 2003 m. iš tokio pobūdžio nusikaltimų mažiausiai įvykdyta išžaginimų ir pasikėsinimų (278 nusikaltimai), bet tas faktas nelabai mus džiugina, nes išžaginimų, palyginus su praėjusiais 2002 m. padaugėjo beveik 50%. Kaip atrodo situacija Lietuvos finansų sistemoje? Pagal nusikaltimų skaičių finansų sistema užima trečią, priešpaskutinę vietą tarp visų įvykusių 2003 m. nusikaltimų. Didžiausią finansinių nusikaltimų dalį sudaro netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas arba perleidimas apyvarton -apie 62 % bendro finansinio nusikaltimų kiekio. Aplaidus apskaitos tvarkymas, lyginant su 2002 m., pasikeitė nežymiai – padaugėjo 20 procentų, o apgaulingo apskaitos tvarkymo (dviguba buhalterija) atvejų užregistruota dvigubai daugiau nei 2002 m. Nors statistika rodo, kad narkomanų Lietuvoje kiekvienais metais vis daugėja, nusižengimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis2 2003 m. sumažėjo beveik trim procentais. Didžiausią dalį kitų nusikaltimų sudaro kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai ir viešosios tvarkos pažeidimai, jų per pastaruosius metus padaugėjo atitinkamai 25 ir 27 procentais. Mažiausiai 2003 m. užregistruota kontrabandos – vos 102 nusikaltimai, jų sumažėjo dvigubai. NUSIKALTIMŲ AUKOS 1 lentelė Metai: 2000 2001 2002 2003 2004 Asmenų skaičius 719 718 593 973 962 Asmenų skaičius 100.000 gyventojų 20,5 20,6 17,1 28,2 28,0 Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2004 m. nuo nusikaltimų žuvo 962 asmenys, tai 11 vienetų mažiau nei 2003m. 2003m. nuo nužudymų ir pasikėsinimų nukentėjo 389 asmenys, 76 (24 %) daugiau nei 2002 m. nuo sunkių sveikatos sutrikdymų nukentėjo 503 asmenys, tai 10 procentų daugiau nei 2002 m. dauguma nukentėjusių nuo šių nusikaltimų – vyrai. 2003 m.nuo išžaginimų ir pasikėsinimų nukentėjo 280 moterų (2002 m. - 188). Vaikai dažniausiai nukenčia nuo plėšimų ir vagysčių. 2003 m. nuo plėšimų nukentėjo 624 vaikai, tai 1,3 karto daugiau nei 2002 m. Nuo vagysčių nukentėjo 623 vaikai arba 52 procentais daugiau nei 2002 m. Dauguma šių vaikų buvo 14-17 metų amžiaus berniukai. Vaikai nukenčia ir nuo smurtinių nusikaltimų. 2003 m. nužudyti 7 vaikai (2002 m. - 6). Sunkius sveikatos sutrikdymus patyrė 22 vaikai (2002 m. - 15). Dažniausiai – tai vyresnio amžiaus berniukai. Vis daugiau vaikų nukenčia nuo seksualinės prievartos. 2003 m. 207 vaikai nukentėjo nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų, tai 1,6 karto daugiau nei 2002. kas devintas nukentėjęs – berniukas. 2003 m. nuo išžaginimų ir pasikėsinimų nukentėjo 112 mergaičių, tai 2 kartus daugiau nei 2002 m. kas penkta mergaitė neturėjo 14 metų. Nuo seksualinių prievartavimų nukentėjo 35 vaikai, kas ketvirtas iš jų buvo berniukas. Tvirkinamųjų veiksmų aukomis tapo 55 vaikai. Dauguma jų buvo iki 14 metų amžiaus. Kas ketvirtas nukentėjęs nuo šių nusikaltimų buvo berniukas. NUSIKALSTAMUMAS BALTIJOS VALSTYBĖSE Lentelė užregistruoti nusikaltimai baltijos šalyse 2000m. 2001m. 2002m. Estija 57799 58497 53293 Latvija 50199 51082 49329 Lietuva 82370 79265 72646 Nusikalstamumo lygis Baltijos šalyse (10000 gyventojų tenka užregistruotų nusikaltimų) 2000m. 2001m. 2002m. Estija 419,8 428 391,5 Latvija 211,3 215 208,5 Lietuva 235,4 227,7 208,6 2003 m. tarp Baltijos valstybių daugiausia užregistruotų nusikaltimų, skaičiuojant 100 000-ių gyventojų, teko Estijoje (3952), mažiausia – Latvijoje (2226), Lietuvoje – 2289. Daugiausia asmenų nuteisė Estijos teismai, kur 100 000-ių gyventojų teko 736 nuteisti asmenys, Latvijos 584, Lietuvos – 508. 2003 m. daugiausia nuteistų ir atliekančių bausmę asmenų buvo Estijos įkalinimo įstaigose, kur 100 000-ių gyventojų teko 321, mažiausia Lietuvoje (194). Tarp nuteistų asmenų Estijos įkalinimo įstaigose kalėjo 3,4 procento nepilnamečių, Lietuvos – 1,8 procento. 10 pav. 100 000-ių gyventojų Baltijos valstybėje tenkančių nusikaltimų skaičius. Lentelė iškelta baudžiamųjų bylų 2000 2001 2002 100.000 gyventojų 212 201 178 % 45,1 42 40,4 Iš viso: 74250 69851 62024 GAISRAI IR JŲ PASEKMĖS   2000m. 2001m. Užregistruota gaisrų 7995 8784 Žuvo gaisruose žmonių 129 122 iš jų vaikų 11 5 Sunaikinta pastatų 651 576 gyvulių 224 348 automobilių ir kitos technikos 151 185 1 2 3 Padegimai 394 322 Materialiniai nuostoliai, tūkst. Lt 14752.5 12713.8 Metai / Years 2000 2001 2002 2003   Vilniaus apygardoje in Vilnius district 4801 4978 4430 4232   % 27,9 28,2 27,8 28,5   Kauno apygardoje in Kaunas district 4359 4432 4019 3956   % 25,3 25,1 25,2 26,6   Klaipėdos apygardoje in Klaipėda district 3399 3434 2995 2477   % 19,7 19,5 18,8 16,7   Panevėžio apygardoje in Panevėžys district 1982 2124 2007 1936   % 11,5 12,1  12,6 13,0   Šiaulių apygardoje in Šiauliai district 2676 2657 2489 2252   % 15,5 15,1 15,6 15,2 Metai / Years 2000 2001 2002 2003 2004 Mokėsi / Studying 3156 3468 3986 3928 4942 % 12,6 13,0 15,5 16,6 17,7 Dirbo / Working 1304 1326 1311 3395 5319 % 5,2 5,0 5,1 14,3 19,1 Nedirbo ir nesimokė Non-studying and non-working 16653 17915 16323 12953 14233 % 66,5 67,2 63,4 54,7 51,0 Kiti / Other 3933 3953 4134     % 15,7 14,8 16,1     IŠVADOS Nagrinėdamos nusikalstamumą Lietuvos valstybėje pastebėjome, kad pastaraisiais metais žymiai sumažėjo nagrinėjamųjų baudžiamųjų bylų skaičius I instancijos teismuose, tačiau padidėjo bylų nagrinėjimas apeliacine tvarka. Tai yra gana svarbus rodiklis, nes leidžia mums daryti išvadas, kad vis daugiau atsiranda žmonių (atsakovų ar ieškovų) nepatenkintų teismo sprendimais. Iš to galima teigti, kad teismų funkcijos nėra pilnai ir besąlygiškai atliekamos, teismų veikloje atsiranda spragos, kurios verčia spręsti bylą dar kartą. Siūlytume tobulinti teismų veiklą, keliant teisėjų kvalifikaciją ir raginant juos nuolat tobulinti savo turimas žinias reikalingas teisingam sprendimo priėmimui. Apžvelgusios civilinių bylų sudėtį bei užregistruotų bylų skaičių matome, kad daugiausia iškeliama bylų, susijusių su šeimos santykiai ir labai sumažėjo nagrinėjamų bylų susijusių su darbo santykiais. Mūsų nuomone, norint pakeisti esamą situaciją, reikėtų daugiau dėmesio skirti socialinėms organizacijoms, atsakingoms už šeimų priežiūrą, suteikti maksimalią paramą, kad ateityje ši situacija pagerėtų ir bylų, kurios pagrindą sudaro santuokos nutraukimai bei ginčai dėl vaiko globos, sumažėtų. Deja, bet nagrinėjant nusikaltimus, paaiškėjo, kad jų skaičius Lietuvoje vis auga, dažniausiai įvykdomų nusikaltimų rūšys yra vagystės, bet netrūksta smurtinių nusikaltimų arba tokio pobūdžio nusikaltimų, kaip disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Įdomus dalykas, prie kurio priėjome nagrinėdamos nusikaltimų skaičių, kad per dieną Lietuvoje vidutiniškai įvyksta beveik 230 nusikaltimai. Mūsų nuomone, tai yra labai daug ir verta susimąstyti bei imtis priemonių, kad ši situacija ateityje pasikeistų. Siūlytume sudaryti bendrą programą jungiančią visas teisėsaugos institucijas bendram darbui siekiant mažinti nusikalimų skaičių. Išnagrinėjusios nusikalstamumą Baltijos valstybėse konstatuojame, kad mažiausiai nusikaltimų įvykdyta Latvijos valstybėje, tačiau jeigu atsižvelgsim į Baltijos valstybių gyventojų skaičių ir į rodiklį, parodantį, kiek nuteistų asmenų tenka 100 000- ių gyventojų, tai situacija atrodytų šiek tiek kitaip. Nors mažiausias nusikaltimų skaičius užregistruotas Latvijoje, tačiau ten nuteisiama daugiau nusikaltimą įvykdžiusių asmenų. Lietuvoje nuteisiama mažiausiai. Iš to galima daryti išvadas, kad Lietuvos valstybės teisinė struktūra nėra tobula, nes didelė dalis nusikaltimų nėra išaiškinama ir nusikaltėliai nėra baudžiami. Analizuojant taip susiklosčiusią situaciją, manytume, kad galima būtų kaltinti tas institucijas, kurios yra tiesiogiai susijusios su nusikaltimų išaiškinimu bei baudžiamuoju procesu. Manome, kad čia didelis policijos, kaip atsakingos už kriminalinę veiklą institucijos, atliekamo darbo trūkumas. LITERATŪROS SĄRAŠAS: 1. Lietuvos Statistikos metraštis 2. Vidaus reikalų ministerija. Prieiga per Internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!