Ogiustas Kontas

Sociologijos mokslas, praėjęs daugiau kaip pusantro šimtmečio kelią, suformavęs žymų skaičių įvairių visuomenės, jos grupių ir individų socialinį gyvenimą aiškinančių teorijų, sukaupęs didžiulį empirinių tyrimų bagažą, vystomas naujosios kartos šios mokslo krypties atstovų. Vis daugiau įvairaus išsilavinimo ir polinkių žmonių domisi žmonijos ir jos kultūros vystymosi istorija, moderniosios visuomenės grupių bendrabūvio problemomis, socialinio gyvenimo prognozavimo galimybėmis ir kitomis problemomis.
Sociologijos problemas mąstytojai svarstė nuo senų senovės. Kam iš jų rūpėjo socialinio gyvenimo trūkumai, tie negalėjo neieškoti priemonių trūkumams pašalinti. Tokiais galvočiais buvo kinų filsofai, pvz.; Mengste ir kiti, taip pat graikų mokslinčiai kaip Heraklitas, Sofistas ir Platonas.
Jau XVII a. „socialinės fizikos” (taip pirmiausia buvo pavadinta sociologija) teorijose išryškėja požiūris į visuomenę kaip sistemą. To laikmečio socialiniai filosofai vertina visuomenę kaip gamtos dalį. Gamtos ir tiksliųjų mokslų, ypač geometrijos, mechanikos ir astronomijos, dėsniai neįstengė apimti daugialypių ir prieštaringų socialinių faktų įvairovės, todėl iškilo visuomeninių dėsningumų formalizavimo būtinybė.
XVIII a., Niutono fizikos ir Renesanso amžius, lygino visuomenę su mašina („mechanistinis” modelis), kurios kiekvienas sraigtelis atlieka savo darbą (taip traktuotas ir darbo pasidalijimas, visuomeniniai santykiai, sąveika).
XIX a, socialiniai mąstytojai ūkinį – ekonominį gyvenimą vertino atsietai nuo politikos. Ž.Ž. Ruso ekonominių nuosavybės santykių svarbą tiesiogiai siejo su socialinės nelygybės problemų besivystančioje visuomenėje sprendimu.
Lygiagrečiai su bendromis socialinėmis filosofinėmis teorijomis vystėsi konkretūs socialiniai tyrinėjimai, kurie buvo siejami su praktiniais valdymo poreikiais. Anglų „politiniai aritmetikai” XVII a. (D.Grauntas ir kt.) padėjo pagrindus šiuolaikinei demografijai, paruošė socialinių dėsningumų tyrimo kokybinius metodus.
Didieji geografiniai atradimai padėjo vystytis antropologijai ne tik medicinos, bet ir sociologijos požiūriu (Ž.I. Buffono darbai).
Sociologija kaip savarankiškas mokslas apie visuomenę kaip sistemą, apie jos elementų – socialinių institutų – vystymąsi ir funkcionavimą iš esmės susiformavo XIX a. viduryje. Tolesnė sociologijos mokslo raida susijusi su O.Konto, H.Spenserio, L.Mečnikovo, E.V. de Roberty, G.Tardo, F.Tioniso, K.Markso, E.Diurheimo, M.Vėberio ir kt. sociologų moksline veikla.
O. Konto gyvenimo kelias
Ogiustas Kontas (Auguste Comte) – mąstytojas, neapsiribojęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!