Optimalios valiutos erdvės teorija

Įvadas Teritorijos, kuriose yra vartojama vienokia ar kitokia valiuta, yra pagrindinis tarptautinių finansų klausimas. Valstybės, geografiškai esančios šalia viena kitos, dažniausiai yra panašios ne tik savo kultūra, bet ir ekonominio išsivystymo lygiu ir ekonomine veikla. Todėl ir kyla klausimas, ar šalys turi turėti savo valiutą, ar galėtų sujungti savo valiutas ir turėti bendrus pinigus. Valiutų jungimas yra labai svarbus ekonominiu požiūriu, nes turi daug privalumų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad toks reiškinys turėtų turėti ir neigiamų pasekmių, nes dalinai sujungti skirtingų šalių ekonomikas vis dėl to yra sudėtinga. Šiame darbe nagrinėjama optimalios valiutos erdvės teorija ir aptariama jos reikšmė, būtent tam, kad atskleisti teigiamus ir neigiamus valiutos jungimo aspektus. Optimalios valiutų erdvės teorija Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS; angl. – Economic and Monetary Union, EMU) yra konkretus vienos iš aukštesniųjų ekonominės integracijos pakopų atvejis, realizuojamas Europos Sąjungoje. Jis literatūroje išsamiai aprašytas kaip optimalios valiutų erdvės [Optimal Currency Area] teorija (pateikta 1961 m. paskelbtame Nobelio premijos laureato Roberto Mundello straipsnyje. Jo mintis plėtojo J.M. Flemingas, todėl visas modelis dažnai vadinamas Mundello–Flemingo modeliu)1. JAV ekonomisto R. Mundello optimalios valiutos erdvės teorija (už ją autorius 1999 m. gavo Nobelio premiją), aiškindama sąlygas ir pavojus pinigų sąjungai, pabrėžia, kad pagrindinė grėsmė suverenių valstybių pinigų sąjungai yra vadinamieji asimetriniai šokai. Jei visos eurosistemos šalių ekonomika rutuliojasi daugmaž vienodai ir nekyla pavojaus tam tolygumui ir subalansuotumui, jokių problemų dėl vieningos valiutos neatsiras, nauda reikšis grynu pavidalu. Tačiau jei kuri nors iš pinigų sąjungos valstybių patirs "asimetrinį šoką", t.y. stiprų ekonomikos sukrėtimą, iškart kils problemos2. Pasak J. Čičinsko, toji šalis bus likusi su vieninteliu ekonominės politikos svertu – fiskaline politika. Jei paaiškėja, kad dėl skirtingo demografinio ciklo kurioje nors šalyje į darbo jėgą įsilieja santykinai didesnis nei likusiose šalyse mokyklas ir universitetus baigusiųjų žmonių skaičius, tai šaliai galėtų labai praversti centrinio banko refinansavimo palūkanų normos (diskonto normos) sumažinimas, aktyvinantis investicinę veiklą ir vartotojišką kreditą. Nedarbo padidėjimo (o politikams – ir pralaimėjimo artėjančiuose eiliniuose rinkimuose) grėsmė būtų atitolinta. Deja, pinigų politika formuojama Frankfurte, bet ne tos šalies sostinėje, o ir ECB nesiims palaisvinti pinigų politikos dėl nedarbo stabilizavimo vienoje šalyje, rizikuodamas infliacijos paspartėjimu likusiose ES valstybėse. Vadinasi, šalis su asimetriškai šoktelėjusia darbo pasiūla turės remtis vien savomis galimybėmis. Trumpu laikotarpiu tai reiškia sumažinti realius atlyginimus (pavyzdžiui, padidinus mokesčius, kurių lėšomis būtų pratęstas abiturientų profesinis mokymas) arba mokesčius (dėl ko padidėjusių grynųjų pajamų dėka įmonės galės išplėsti investicinę veiklą savomis lėšomis arba sumažinti gaminių kainas ir susilaukti paklausos išaugimo, – ir vienu, ir kitu atveju jos tada ims kurti naujas darbo vietas)3. J. Čičinskas pabrėžia, kad abiem atvejais didžioji dauguma gyventojų – vartotojų ir verslininkų – kuriam laikui pajus savo realiųjų pajamų sumažėjimą (dėl mokesčių padidėjimo arba dėl valstybės išlaidų socialinėms programoms, investicijoms ir atlyginimams valstybiniame sektoriuje sumažėjimo, sumažinus mokesčius). Juk negali naujų darbo vietų kūrimas būti finansuojamas iš nieko. Tai gal ir yra natūraliausias – ir ekonomiškai sveikiausias – kelias išeiti iš makroekonominės bėdos, bet praktikoje jis rečiau naudojamas (jei tik galima). Paprastai politikai renkasi kitą kryptį – imasi kompensuoti daugumos gyventojų realiųjų pajamų sumažėjimą papildomu, deficitiniu biudžeto finansavimu4. Tam, kad būtų lengviau įvertint valstybių tinkamumą bendrai pinigų sąjungai, galima nustatyt tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos būtų matyti, kaip regionas reaguotų į vadinamuosius „asimetrinius sukrėtimus“. Pagal Vytauto Vaškelaičio knygą „Pinigai: pinigų politika ir jos priemonės“, OVE teorija išskiria keletą kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar racionalu jungtis į pinigų sąjungą. Į tyrimą įtraukiami kriterijai: ekonomikos atvirumo laipsnis, prekybos su jau esamos valiutų sąjungos nariais laipsnis, struktūrinis gamybos panašumas, finansų srautų susietumas5. Jungtinės valstijos yra traktuojamos kaip OVE dėl šių veiksnių: 1. Federalinė fiskalinių pervedimų (fiskal transfers) sistema; 2. Aukštas darbo jėgos mobilumo laipsnis; 3. Aukštas ekonominės integracijos laipsnis; 4. Diversifikuota gamybos struktūra – produktų įvairovė6. Tuo tarpu EPS dėl pirmųjų dviejų minėtų savybių nepakankamumo negali būti apibrėžiama kaip nepriekaištinga ir neginčijama OVE. Nemaža dalis ekonomistų, remdamiesi OVE teorijos argumentais, teigė, kad monetarinės integracijos projektas Europoje yra pasmerktas žlugti, nes ES (tiksliau EPS) tiesiog neatitinka OVE kriterijų. Vienas iš pirmųjų tokius argumentus išdėstė M. Feldšteinas, išskyręs keturias kliūtis ES, vis dar trukdančias jai tapti OVE: pirma – tai nepakankamas ES valstybių ekonominių sistemų homogeniškumas, kurį rodo dideli BVP ir užsienio prekybos struktūros pokyčiai; antra – nepakankamas darbo užmokesčio ir kainų lankstumas, o tai aiškiai parodo didelis struktūrinio nedarbo lygis Europoje; trečia – ES negali pasigirti pakankamu darbo jėgos mobilumu, ir tai yra susiję su kultūrinių bei lingvistinių veiksnių poveikiu; ketvirta – nėra bendros ES biudžeto politikos (Pastaruoju metu padėtis šioje srityje iš esmės pakitusi. ES turi bendrą biudžetą)7. Kyla natūralus klausimas – ar esama sąsajų tarp OVE teorijoje analizuojamų regioninės monetarinės integracijos prielaidų ir rodiklių, panašių į Mastrichto konvergencijos kriterijus? Taip, tačiau tik netiesioginių. Žiūrint į tai optimalios valiutos erdvės aspektu čia dedamas pliusas. Kuo didesnė prekybos integracija su ES ir kuo stipresnė sinchronizacija su ES verslo ciklais, tuo labiau pasireiškia klasikiniai pinigų sąjungos pranašumai. Buvo vertinama remiantis kokybiniais ir kiekybiniais indikatoriais: • Eksporto dalis į ES; • Vidaus verslo ciklų sinchronizacija su ES verslo ciklais8. Pagal J. Čičinsko straipsnį, tinkamumą pinigų sąjungai galima įvertinti išskyrus 4 sąlygas, kurioms esant, kelių valstybių pinigų sąjunga yra galima, t.y. taikoma optimalios valiutos erdvės teorija: a) gana didelė šalių – pinigų sąjungos narių tarpusavio prekyba (daranti juntamą poveikį nacionalinei ekonomikai), b) atvira ekonomika, c) atlyginimų ir kainų lankstumas, d) darbo mobilumas9. Kad būtų paprasčiau visą situaciją suprasti, panagrinėsime pavyzdį, kuris pateikiamas VU ekonomikos fakulteto magistratūros studijų “Europos ekonominės studijos 2004-2005 m.” programoje. Visų pirma, apsvarstykime paklausos pokyčio atvejį, nagrinėtą Mundell’o (1961). Tarkime, kad dvi šalys, pvz. Prancūzija ir Vokietija sudaro pinigų sąjungą. Darome prielaidą, kad jų nacionaliniai pinigai dar neišimti iš apyvartos ir dar neįvestas euras. Sudarydamos pinigų sąjungą pagal optimalios valiutos teoriją jos atsisako nacionalinės valiutos ir naudoja bendrą valiutą, eurą, kurią valdo bendras Europos centrinis bankas (ECB). Darykime kitą prielaidą, kad dėl tam tikrų priežasčių vartotojai ima teikti didesnę pirmenybę ne Prancūzijoje pagamintoms, o Vokietijoje pagamintoms prekėms. Šio asimetrinio visuminės paklausos šoko pasekmes matome 1 paveiksle. 1 Pav. Visuminė paklausa ir pasiūla Prancūzijoje ir Vokietijoje. Šaltinis: Pinigų sąjungų ekonomika: VU ekonomikos fakulteto magistratūros studijos “Europos ekonominės studijos 2004-2005 m.” [interaktyvus]. [Žiūrėta 2007 balandžio 2 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!