Pajamų, sąnaudų pripažinimas ir apskaita gamybinėse įmonėse

 VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS APSKAITOS IR AUDITO KATEDRA Vadyba ir verslo administravimas, BAA , III kursas, Neakivaizdinės studijos PAJAMŲ , SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS IR APSKAITA GAMYBINĖSE ĮMONĖSE Darbo vadovas Asist.V.Savickas Darbo įtekimo data Registracijos Nr. Darbas įvertintas Vilnius, 2006 TURINYS Įvadas.......................................................................................................................3 1. Pajamų ir sąnaudų samprata, reikšmė, jų rūšys.................................4 2. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas ir registracija apskaitoje 2.1 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas reglamentuojamas teisiniai aktais 2.1.1 sąnaudų pripažinimas ...............................................................................11 2.1.2 pajamų pripažinimas..................................................................................19 2.2 Pajamų ir sąnaudų registravimas apskaitoje..................................................27 3. Pajamų ir sąnaudų apskaita UAB „“.............................29 Išvados ir pasiūlymai............................................................................................32 Literatūra ir šaltiniai............................................................................................33 Įvadas Įmonė – tai pelno siekiantis ūkio subjektas. Įmonės pagrindinis tikslas iš savo veiklos gauti pelną. Pelnui gauti turime uždirbti pajamas, o tas pajamas uždirbant patiriame tam tikras sąnaudas. Kadangi įmonės veiklos ataskaitinio laikotarpio finansinis rezultatas (pelnas ar nuostolis) turi būti nustatytas patikimai, tam reikia palyginti šio laikotarpio pajamas su joms uždirbti padarytomis sąnaudomis. Tam ypatingą dėmesį skiria tiek įmonės valdytojai, tiek ir išoriniai informacijos vartotojai - esantys bei potencialūs akcininkai, kreditoriai. Be abejonės, pajamų ir sąnaudų apskaita aktuali ir mokesčių institucijoms. Atsižvelgiant į išsamias daugelio autorių publikacijas bei teisės aktų pokyčius pajamų ir sąnaudų apskaitos atžvilgiu, tampa aišku, jog mano pasirinkta tema nėra pirmą kartą apibendrintas, anksčiau nenagrinėtas klausimas. Vis dėlto, įvertinus naujai įsigaliojusius įstatymus ar jų pakeitimus bei išstudijavus pastarųjų metų literatūrą, tema įgyja šiek tiek naujumo. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti pajamų ir sąnaudų rūšis, jų apskaitos ypatumus, vertinimo kriterijus, pripažinimo bruožus bei grupavimą. Kursiniame darbe keliami tokie uždaviniai: 1. pristatyti pagrindines pajamų ir sąnaudų sąvokas; 2. išanalizuoti svarbiausius pajamas ir sąnaudas reglamentuojančius teisinius aktus; 3. išnagrinėti pagrindinius gamybinių įmonių pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje atvejus; Darbas suskirstytas į du teorinius skyrius, kuriuose išsamiai analizuojami pajamų ir sąnaudų klausimai, glaustai apibendrinama pateikta informacija. Visose darbo dalyse aptartos pagrindinės pajamų ir sąnaudų temos: reglamentavimas, pripažinimas, apskaita. Pajamos ir sąnaudos analizuojamos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Tai atliekama trečiame darbo skyriuje. Pasirinkta UAB „Žalioji gryčia“ ir analizuojama šios įmonės sąnaudų ir pajamų sudėtis. Ruošiant šį kursinį, buvo remiamasi įvairiais šaltiniais: knygomis, internetu, teisės aktų baze ir kita. Analizuojant literatūrą, daugiausiai aktualios informacijos pavyko rasti norminiuose teisės aktuose.. Literatūros sąraše nurodyti tik tie šaltiniai, kurie buvo panaudoti darbe. -3- 1. Pajamų ir sąnaudų samprata, reikšmė, jų rūšys Sąnaudos-ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo arba turto vertės sumažėjimo ar įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.[1,1VAS] Pajamos- ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto(arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.[1,1VAS] Visos įmonės, tvarkydamos buhalterinę apskaitą ir sudarydamos finansinę atskaitomybę, vadovaujasi įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo, turinio svarbos apskaitos principais. [ 4,4str] Sąnaudų , kaip ir pajamų pripažinimo taisykles reglamentuoja Tarptautiniai apskaitos standartai ,Verslo apskaitos standartai, Europos direktyvos ir Lietuvos Respublikos norminai aktai. 1 pav. Sąnaudų ir pajamų pripažinimo ryšiai. [6, p133] Periodiškumo principas Veikla turi būti suskirstyta į ataskaitinius periodus                         Kaupimo principas   Palyginamumo principas Pajamos pripažįstamos Sąnaudos , tenkančios tuo laikotarpiu   uždirbtoms pajamoms kai jos uždirbamos   priskiriamos tam laikotarpiui, kai       buvo uždirbtos pajamos                   Pajamų ir sąnaudų   pripažinimo principai   pagal verslo bei   tarptautinius apskaitos standartus               Pajamos ir sąnaudos finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiamos atskirai, tačiau verslo apskaitos standartų numatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti tarpusavyje -4- užskaityti pateikiant tik grynąjį rezultatą (pavyzdžiui, grynasis rezultatas gali būti parodomas perleidus ilgalaikį turtą, gavus kompensaciją už patirtus nuostolius, keičiant užsienio valiutą).[1, 1 VAS] Pardavimo sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su prekių pardavimu per ataskaitinį laikotarpį. Pardavimo sąnaudoms priskiriamos prekybos patalpų nuomos ir eksploatavimo išlaidos, pagamintų prekių sandėliavimo išlaidos, komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas, paslaugų bei prekių reklamos išlaidos ir kitos su ataskaitinio laikotarpio pardavimais susijusios sąnaudos . 11-ajame VAS pardavimo sąnaudų sudėtis : • prekybos patalpų nuomos ir eksploatavimo išlaidos; • pagamintų prekių(produkcijos)sandėliavimo išlaidos; • komisiniai mokesčiai pardavėjams; • prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas; • paslaugų ir prekių reklamos išlaidos; • kitos su ataskaitinio laikotarpio pardavimais susijusios sąnaudos.[10] Bendrosios ir administracinės sąnaudos – ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su įmonės tipine veikla, sudarančia sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti.[9, p 98] 11-ajame VAS bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriamos tokios per atskaitinį laikotarpį patirtos išlaidos: • administracinių ir bendro naudojimo patalpų išlaikymas , nuoma ar nusidėvėjimas; • įmonės reprezentavimo išlaidos; • įvairūs , išskyrus pelno, mokesčiai (nekilnojamo turto, akcizų, nesusigrąžinamas pridėtinės vertės mokestis ir pan.)susiję su tipine veikla; • įmonės ir jos padalinių valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis ir socialinis draudimas; • baudos už netinkamą sutarčių vykdymą ar netinkamą produkcijos kokybę; • abejotinų skolų sąnaudos; • kitos su tipine veikla susijusios bendrosios išlaidos.[10] Pagal sąnaudų pateikimą pelno (nuostolių) ataskaitoje sąnaudos skirstomos į: įprastinės veiklos -5- sąnaudas ir netekimus.Įprastinės veikos sąnaudoms priskiriama pardavimo savikaina, veiklos sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos.[1,1VAS] Sąnaudų priskyrimo kitos, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms reikalavimus nustato 3-iasis VAS „Pelno (nuostolių)ataskaita“ Pagas 3-iajį VAS kitos veiklos sąnaudoms priskiriamos sąnaudos ir nuostoliai , susiję su kitos veiklos pajamomis. Kitaip tariant , pripažįstant apskaitoje kitos veiklos sąnaudas, turi būti taikomas pajamų ir sąnaudų palyginimo principas: pajamos iš kitos veiklos turi būti palyginamos su sąnaudomis toms pajamoms uždirbti. Kokią veiklą įmonė laiko kita veikla, turi nuspręsti pati įmonė ir nurodyti apskaitos politikoje. Be to , kitos veiklos sąnaudos pagal VAS priskirtini ilgalaikio turto (išskyrus finansinį)perleidimo nuostoliai. Pagal 3-iajį VAS finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms priskiriamos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos :nuostoliai dėl valiutų kurso pasikeitimo, mokėtinos baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus, ilgalaikių investicijų perleidimo ir perkainojimo nuostoliai, palūkanų sąnaudos, susijusios su paskolomis, lizingu(finansine nuoma) ir pan. Nuo įmonės vadybininkų valios nepriklausantys praradimai, nesusiję su įprastine veikla, apskaitoje registruojami ir pateikiami finansinėje atskaitomybėje atskiriame netekimų straipsnyje. Kokius nuostolius priskirti netekimams , įmonė sprendžia pati. Svarbu, kad šiai kategorijai nebūtų priskirti įprastinių , tačiau retų operacijų rezultatai, pavyzdžiui , gaisrų, vagysčių, tai geografiniai zonai būdingų stichinių nelaimių padariniai.[9,p 99] Laisvos rinkos šalyse skiriamos dvi apskaitos rūšys :finansinė (išorinė) ir valdymo(vidinė).Finansinė apskaita labiau orientuota į išorinius apskaitos informacijos vartotojus, valdymo apskaita skirta įmonių valdytojų informacijos poreikiams tenkinti. Nemaža dalis valdymo apskaitos pateikiamų domenų yra įmonės komercinė paslaptis. . Įmonės apskaitos politikos dalis, reglamentuojanti savikainos apskaičiavimo dokumentavimą, yra labai svarbi, nors tai yra tik valdymo apskaitos dalis, sudaranti pagrindą tiksliai ir teisingai finansų ir mokesčių apskaitai. Finansinę apskaitą ir atskaitomybę reglamentuojantys norminiai aktai , nustato, kokios išlaidos įskaičiuojamos į parduotų prekių savikainą. Įmonės sąnaudų apskaitos procedūromis turėtų būti parodytas visas apskaitos ciklas nuo atsargų užsakymo iki sunaudojimo. -6- Reikėtų aprašyti šiuos dalykus: • specifinius savikainos skaičiavimo dalykus; • dokumentų formatus; • valdymo apskaitos ataskaitas: jų formatus, terminus, kontrolę; • tipinių sąnaudų susidarymo ūkinių operacijų dvejybinius apskaitos įrašus.[5,p54]. Viso išlaidos , kurios patyrus per tam tikrą laikotarpį uždirbamas pajamos , laikomos sąnaudomis ir įrašomos to laikotarpio pelno(nuostolio) ataskaitoje. Todėl visos sąnaudos , užfiksuotos pelno (nuostolių ataskaitoje , gali būti laikomos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis .Tačiau šis terminas turi ir kiek kitą prasmę.Taip yra todėl , kad laikotarpio sąnaudomis priskirtinos ir tos išlaidos , kurios buvo patirtos per ataskaitinį laikotarpį bei tą patį laikotarpį buvo pripažintos sąnaudomis. 2-ame paveikslėlyje matome , kokios sąnaudos sudaro laikotarpio sąnaudas. 2 pav. Laikotarpio sąnaudos.[7,p610]     Laikotarpio sąnaudos                             Parduotos produkcijos Veiklos sąnaudos savikaina                       Veiklos sąnaudos –pardavimų, administracinės ir bendrosios sąnaudos. Kita laikotarpio sąnaudų grupė –parduotų prekių savikaina-pripažįstama atsižvelgiant į kitą kriterijų-tų prekių pardavimo momentą. Todėl nors savikaina pripažįstama sąnaudomis konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu, tai nereiškia , kad išlaidos žaliavoms pirkti arba parduotai -7- produkcijai gaminti buvo padarytos tą patį laikotarpį , per kurį pastaroji buvo parduota. Iš šio klasifikavimo matyti, kad išlaidos , sudarančios parduotos produkcijos savikainą (net ir tuo atveju, kai tą patį laikotarpį pirktos ar pagamintos prekės bus ir parduotos), niekuomet negali tapti veiklos sąnaudomis, o pastarosios niekuomet nebus priskirtos parduotų prekių savikainai. Per ataskaitini laikotarpį gamybos metu dar nežinoma, ar tai , kas sunaudota produkcijai gaminti , taps ataskaitinio laikotarpio atsargų pagaminimo išlaidomis ar sąnaudomis. Gamybos išlaidos priklausomai nuo to , ar pagaminta produkcija tampa produkcijos atsargomis arba parduotos produkcijos savikaina(sąnaudomis). 3-ioje schemoje matome kad perdirbimo įmonėje be žaliavų , iš kurių gaminama produkcija , papildomai atsiranda dar dviejų rūšių atsargos. Tai nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija. 3 pav. Laikotarpio sąnaudos.[7,p612]                                                       ATSARGOS     SĄNAUDOS                                                                           Nebaigtos gamybos             Gamybos     likučiai (išlaidos atsargoms kaupti)           išlaidos                                                                       Pagaminta produkcija                 (išlaidos atsargoms kaupti)           Pagaminta               Parduotų prekių   produkcija               savikaina(sąnaudos)                                                                   Nebaigtos gamybos atsargos susikaupia tuo metu , kai produkcija pradedama gaminti ir dėl to padaromos gamybos išlaidos. Paprastai laikotarpio pabaigoje kažkuri produkcijos dalis gaminti nepabaigiama. Tuomet gamybos išlaidos , tenkančios pradėtai gaminti , bet nepabaigtai produkcijai, ir sudaro nebaigtos gamybos likutį.Jei laikotarpio pabaigoje lieka nepaduotos pagamintos produkcijos , ji laikoma pagamintos produkcijos atsargomis. Taigi gamybos išlaidos turi tiesioginę įtaką parduotos produkcijos savikainos rodikliui ir -8- sąlygoje pagrindinius perdirbimo įmonių apskaitos ypatumus , susijusius su sąnaudų pripažinimu ir registravimu. Pelno (nuostolio) ataskaitos pagamintos produkcijos savikainos straipsnyje atspindėtos visos gamybinės išlaidos, patirtos gaminant produkciją. Pagamintos produkcijos savikaina susideda iš atskirų sąnaudų elementų. Žaliavos įsigyjamos siekiant perdirbti jas į gatavą produkciją.Jos sudaro materialų gaminamos produkcijos pagrindą. Gamybos ciklo metu jos pereina tris stadijas(ne technologiniu , bet finansinės veiklos požiūriu) Pirmiausia jos tampa žaliavų atsargomis.Perdavus šias žaliavas gamybai ir pradėjus gamybos procesą, jo tampa nebaigtos gamybos atsargomis . Tai tarpinis etapas tarp žaliavų ir gatavos produkcijos atsargų.Nepardavus arba iki galo nebaigus produkcijos gamybos, atsiranda gatavos arba nebaigtos produkcijos likučių.Nepanaudojus per ataskaitinį laikotarpį žaliavų , atsiranda žaliavų likučiai laikotarpio pabaigoje. Visi šie likučiai parodomi balanse trumpalaikio turto dalyje. Perdirbant žaliavas į produkciją, yra mokami atlyginimai darbuotojams, nusidėvi įrengimai , pastatai ir pan.Susidaro gamybos išlaidos. Gamybos išlaidos-tai sunaudotų žaliavų , apskaičiuoto atlyginimo , įrengimų , pastatų nusidėvėjimo, susijusio su produkcijos gamyba per ataskaitinį laikotarpį , vertine išraiška. Gamybos išlaidos nesusijusios su pirkimo –pardavimo operacijomis.Gamybos išlaidos , priklausomai nuo to , ar parduota produkcija tampa gatavos produkcijos atsargomis arba parduotos produkcijos savikaina. Gamybos išlaidos priklausomai nuo poreikio , gali būti kvalifikuojamos pagal tam tikrus požymius. Dažniausia gamybos išlaidos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines. Netiesioginės dar vadinamos pridėtinės išlaidomis .Tiesioginės išlaidos gali būti tiesiogiai priskirtos konkrečiai produkcijai.Netiesioginės turi būti skirstomos pagal kokią nors bazę. Kai kurios žaliavos tampa produkcijos dalimi ir priskiriamos konkretiems gaminiams.Šios žaliavos vadinamos pagrindinėmis žaliavomis.Tam tikra dalis tiesiogiai į gaminį neįeina, tačiau dalyvauja gamyboje.Šios žaliavos vadinamos pagalbinėmis. Kitas svarbus gamybos išlaidų elementas –tiesioginis darbas, kurį išreiškia darbuotojų , tiesiogiai gaminusių produkciją , suma.Tačiau dalis darbininkų tiesiogiai negamina -9- produkcijos.Tai sandėlininkai, aptarnaujantis personalas ir pan.Šių darbuotojų atlyginimas laikomas netiesioginiu darbu. Gamybos išlaidas sudaro ir kitos sudėtinės dalys, kurių negalima tiesiogiai priskirti konkretiems gaminiams.Tai įrengimų eksploatavimo ir priežiūros išlaidos, įrengimų ir gamybinių pastatų nusidėvėjimas ir kt.Visos šios išlaidos vadinamos pridėtinėmis išlaidomis.Gamybos išlaidos laikomos turtu tol, kol produkcija, kurią gaminant šios išlaidos atsiranda , nebus parduota .Pardavus produkciją jos tampa sąnaudomis, ir atimamos iš pajamų kaip parduotos produkcijos savikaina.Atitinkamai jos atspindimos ir atskaitomybėje. -10- 2.1 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas reglamentuojamas teisiniai aktais 2.1.1 sąnaudų pripažinimas Įmonė savo veikloje , nesvarbu ar ji verčiasi perdirbimu ar prekyba , ar teikia paslaugas, daro tam tikras išlaidas, kurios vėliau , įmonei iš parduotų prekių ar suteiktų paslaugų uždirbus pajamas , tampa sąnaudomis Įmonė , apibrėždama sąnaudų apskaitos politiką, turėtų nustatyti: 1. sąnaudų rūšis; 2. pripažinimo kriterijus; 3. įvertinimo būdus; 4. apskaitos procedūras. Norint suderinti finansinę ir valdymo apskaita , kiek įmanoma , orientuojamasi į finansinę apskaitą reglamentuojančius aktus. 11-asis VAS nurodo , kaip turi būti pripažįstamos sąnaudos, susijusios su įmonės veikla, ir kaip turi būti pateikiama informacija apie pardavimo savikainą ir veiklos sąnaudas.3-asis VAS nurodo , kur finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija apie prekių pardavimo savikainą ir patirtas veiklos sąnaudas.3-iajame Vas „Pelno (nuostolių)ataskaita“ pateikiama reikšminga sąvoka , kuri ,remiantis įmonėje turima informacija , padeda tiksliau reglamentuoti sąnaudų pateikimą finansinėje atskaitomybėje. Tipinė veikla-ūkinės veiklos operacijos, susijusios su veikla , iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.Visi duomenys apie įmonės veiklą pelno nuostolių ataskaitoje grupuojami į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius. Įprastinė veikla skirstoma į tipinę ir netipinę, atsižvelgiant į įmonės apskaitos politikos nuostatas. Pelno nuostolių ataskaitos straipsnyje“ pardavimo savikaina“ pateikiama tipinėje įmonės veikloje patirtas sąnaudas-prekių , produkcijos pardavimo ar paslaugų teikimo savikaina, straipsnyje“ veiklos sąnaudos“ pateikiam tipinėje įmonės veikloje patirtas pardavimo , bendrąsias ir administracines , veiklos mokesčių, turto vertės sumažėjimo, atidėjimų ir kitas sąnaudas. Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamomis. Išlaidos , kurios nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu , bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais , apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje -11- kaip turtas. Turto dalis, skirta pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais . turi būti priskirta sąnaudoms nurodytais laikotarpiais.[11] Sąnaudų apskaitą reglamentuojantys ir susiję VAS : -11 –asis VAS „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ .Standartas reglamentuoja pardavimo savikainos ir veiklos sąnaudų pripažinimą ir registravimą apskaitoje bei pateikimą finansinėje atskaitomybėje. Pelno (nuostolių)ataskaitos sudarymą reglamentuoja 3-asis VAS „Pelno (nuostolių)ataskaita“. Bendrieji šios ataskaitos sudarymo reikalavimai pateikiami 1-ajame VAS „Finansinė atskaitomybė“. Sąnaudų klasifikavimo pagal veiklas reikalavimus-priskyrimą kitos , finansinės arba investicinės veiklos sąnaudoms nustato 3-asis VAS „Pelno (nuostolių)ataskaita. Sąnaudos-ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo arba turto vertės sumažėjimo ar įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.[1,1VAS] Sąnaudos siejamos su įmonės ekonominės naudos mažėjimu-turto (pinigų, ilgalaikio materialinio , nematerialiojo, finansinio ar atsargų)ar jo vertės sumažėjimu arba įsipareigojimų padidėjimu. Sąnaudos mažina įmonės ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatą, taip pat ir nuosavą kapitalą. Sąnaudos-vienas iš veiklos efektyvumo rodiklių , parodantis įmonės pastangų uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų vertę. Todėl sąnaudoms nepriskiriamas tiesioginis nuosavo kapitalo mažinimas.[9, p92] Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo bei palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką.[1,11VAS] Vadovaujantis kaupimo principu , sąnaudos apskaitoje užregistruojamos tada , kai patiriamos, neatsižvelgiant į tai , kada išleidžiami pinigai ar sunaudojamas turtas. Pagal palyginimo principą pagrindinis sąnaudų pripažinimo apskaitoje kriterijus yra pajamų uždirbimas. Bendru atveju tiek sunaudotas turtas , tiek atsiradę įsipareigojimai laikomi uždirbti(t.y. paslaugoms suteikti, per ataskaitinį laikotarpį parduoti produkcijai pagaminti, per ataskaitinį laikotarpį parduotoms prekėms nupirkti ir pan.) Todėl sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtomis pajamomis.Jei išlaidos nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, jos nepripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Tokios išlaidos laikomos turtu. -12- Būsimaisiais laikotarpiais uždirbus pajamas, atitinkamai šio turto dalis taps sąnaudomis. Išlaidos , patirtos trumpalaikiam turtui įsigyti arba pagaminti , parodomos balanse kaip atsargos(žaliavos, pirktos prekės, skirtos perparduoto, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija), jei įmonė , disponuodama šiuo turtu, per ataskaitinį laikotarpį neuždirbo pajamų. Šiuo atveju pasikeičia tik trumpalaikio turto struktūra (arba atsiranda (padidėja)įsipareigojimai tretiesiems asmenims). Avansinės išmokos tiekėjams už gautas prekes apskaitoje fiksuojamos kaip turtas. Sąnaudos šiuo atveju bus pripažintos tik tada, kai įmonė, disponuodama turtu, už kurį iš anksto sumokėjo tiekėjams, uždirbs pajamų(pavyzdžiui , parduos prekes). Kai tam tikro turto naudojimas leis už-dirbti pajamų keletą ateinančių ataskaitinių laikotarpių ir dėl to pajamų ir sąnaudų ryšys gali būti nustatytas tik apytikriai , sąnaudos apskaitoje pripažįstamos, taikant netiesioginius pripažinimo būdus. Pavyzdžiui, ilgalaikis materialusis ar nematerialusis turtas , kuris įmonės veikloje naudojamas ilgiau kaip metus, sąnaudomis taps jį nudėvint (amortizuojant)per pasirinktą (su pajamų uždirbimu siejamą)laikotarpį. Dalies per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu būsimaisiais laikotarpiais. Jeigu išlaidų neįmanoma aiškiai ir pagrįstai susieti su pajamų uždirbimu būsimaisiais laikotarpiais , draudžiama registruoti jas kaip turtą. Todėl tokios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį , kada buvo patirtos. Joms priskiriama didžioji dalis veiklos sąnaudų , pavyzdžiui, administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai, išlaidos reprezentacijai, apskaitai tvarkyti, mokestis už juridines paslaugas[9,p 92]. Sąnaudos turi būti pripažintos savo tikrąja verte[1, 10 VAS]. Tikroji vertė –tai suma , už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti ar parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Sąnaudų tikroji vertė nustatoma jų pripažinimo momentu[9,p 94]. Pardavimo savikainą sudaro per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms bei parduotoms prekėms. Pardavimo savikainai gali būti priskirta tik ta išlaidų dalis, kuri susijusi su paslaugomis, produkcija ir prekėmis, parduotomis per ataskaitinį laikotarpį. Pardavimo savikainą sudaro paslaugų teikimo sąnaudos, perparduotų prekių ir parduotos produkcijos savikaina[1,11VAS]. -13- Patirtas išlaidas priskiriant pardavimo savikainai svarbu yra tai , kad šios išlaidos būtų patirtos uždirbant įmonės tipinei veiklai priskirtinas pajamas, apskaitomas pelno (nuostolių)ataskaitos straipsnyje-Pardavimų pajamos. Pardavimo savikaina mažinama parduotoms prekėms tenkančių nuolaidų , išaiškėjusių po šių prekių pardavimo, suma. Taip pat gali būti mažinamos ir dar neparduotoms prekėms tenkančia nuolaidų dalimi, jeigu šiomis nuolaidomis mažinti atsargų savikainą neįmanoma arba netikslinga ir jei sumos reikšmingai neiškraipys finansinės atskaitomybės duomenų. Atkreiptinas dėmesys į tai , kad –pardavimo savikainos straipsnyje atvaizduojama parduotų prekių ir suteiktų paslaugų savikaina neturi nieko bendra su menedžmento (vadybos) apskaitoje išvestais savikainos rodikliais. Vadybos apskaitoje savikainos dydis priklauso nuo pasirinkto produkcijos kalkuliavimo metodo.O Pardavimų savikainos straipsnyje nurodoma bendra finansinėje apskaitoje išvesta parduotų prekių , produkcijos ar suteiktų paslaugų savikaina. Visos išlaidos, nesusijusios su parduotų prekių įsigijimu(pagaminimu)arba kurių neįmanoma susieti su ataskaitinio arba būsimųjų laikotarpių pajamų uždirbimu, turi būti registruojamos kaip ataskaitinio laikotarpio veiklos, kitos veiklos , finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos[9,p95] Parduotos produkcijos savikaina turi būti pripažįstama, registruojama apskaitoje ir pateikiama finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai pagaminta produkcija yra parduota ir kai pajamų suma gali būti patikimai įvertinta.[1,11VAS] Parduotos produkcijos savikainai priskirtinos tiek tiesioginės sąnaudos(pagrindinių žaliavų , medžiagų ir komplektuojamųjų gaminių pirkimo , tiesioginio darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių sąnaudomis pripažinta išlaidų dalis), tiek netiesioginės, su produkcijos gamyba susijusios išlaidos tekusios parduotai produkcijai (pagalbinės medžiagos ir žaliavos, netiesioginio darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai, gamybos įrengimų ir pastatų eksploatavimas bei nusidėvėjimas).Visos kitos išlaidos, tekusios neparduotai produkcijai ar kitoms atsargoms(žaliavos, komplektuojamieji gaminiai, nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos likučiai), laikomos turu, uždirbančiu pajamas ateinančiais laikotarpiais, ir turi būti įtrauktos į atitinkamus balanso straipsnius .Turtas, sunaudotas per kitus ataskaitinius laikotarpius uždirbant pajamas, nurašomas kaip tų laikotarpių sąnaudos. Konkrečių gamybos išlaidų priskyrimo tiesioginėms ar netiesioginėms bei netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymo kriterijus įmonė pasirenka atsižvelgdama į gamybos specifiką. Svarbu yra tai , kad informacija apie tai , kokio išlaidų grupės įtraukiamos į gaminamos -14- produkcijos savikainą , turi būti atskleista įmonės aiškinamojo rašto bendrosiose pastabose [9, p 96] Veiklos sąnaudos parodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine įmonės veikla. Veiklos sąnaudos gali būti skirstomos į pardavimo bei bendrąsias ir administracines sąnaudas[1,11 VAS] Pagal 11-ąjį VAS „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“ sąnaudos skirstomos į: 1. pardavimų savikainą, kuri gali susidaryti iš • parduotų prekių savikainos, • suteiktų paslaugų savikainos; 2. veiklos sąnaudas, kurios susidaro iš • pardavimo sąnaudų, • administracinių ir bendrųjų sąnaudų; 3. kitos veiklos sąnaudas; 4. netekimus[5,p 52] Nors pelno (nuostolių ataskaitoje visos įmonės uždirbtos pajamos ir sąnaudos grupuojamos pagal atskiras veiklas, tačiau susidaro ir tokių sąnaudų , kurias sudėtinga , o ir neracionalu priskirti kuriai nors konkrečiai veiklai.Jos dažniausiai būna susijusios su visos įmonės veikla.Tai administracijos darbo užmokestis, bendro naudojimo turto eksploatavimo, remonto, nusidėvėjimo sąnaudos, ryšio, apsaugos, kitų visai įmonei teikiamų paslaugų išlaidos ir pan. Paprastai daugiausia įmonės pastangų įdeda ir ekonominių išteklių sunaudoja uždirbdamos tipinės veiklos pajamas.Tai lemia , kad ir dauguma veiklos sąnaudų taip pat būna susijusi su tipine veikla.Kitai , taip pat finansinei ir investicinei veiklai tenkanti bendrųjų sąnaudų dalis dažniausiai būna nereikšminga.Todėl veiklos sąnaudos pelno(nuostolių)ataskaitoje pateikiamos po tipinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsnių ir dėl to siejamos su šia veikla. Tačiau tai nereiškia, kad į veiklos sąnaudų grupę neįskaičiuojamos ir kitai bei finansinei ir investicinei veiklai tenkančios bendrosios ir administracinės sąnaudos. Svarbiausia, kad į šią grupę nebūtų įskaičiuotos ypatingiesiems straipsniams (pagautei ir netekimams) priskirtinos sumos. Veiklos išlaidų dydis dažniausia priklauso nuo pardavimų apimties.Todėl keičiantis įprastinės veiklos pajamoms ir sąnaudoms, veiklos išlaidos kinta santykinai mažai.Šios išlaidos pagrįstai negali būti susietos nei su ataskaitinio , nei su būsimų laikotarpių pajamomis.Jos pripažįstamos sąnaudomis tą patį ataskaitinį laikotarpį , kada patiriamos.Veiklos sąnaudos apima pardavimo -15- ir bendrąsias bei administracines sąnaudas. Pagal Pelno mokesčio įstatymą sąnaudos skirstomos į: • leidžiamus atskaitymus; • ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus; • neleidžiamus atskaitymus[5,p 52] Leidžiamiems atskaitymams priskiriama žaliavų (medžiagų), įeinančių į pagamintų ir realizuotų gaminių sudėtį, sudarančių jų pagrindą arba kaip komponentai būtinų gaminant produkciją (atliekant darbus, suteikiant paslaugas), medžiagų, sunaudojamų produkcijos (darbų, paslaugų) gamyboje normaliam technologiniam procesui vykti, įsigijimo kaina, realizuotos produkcijos įpakavimo medžiagų įsigijimo kaina, kitoms gamybinėms bei ūkinėms reikmėms (bandymams, kontrolei, išlaikymui) sunaudotų medžiagų įsigijimo kaina, instrumentų, įrenginių, prietaisų, laboratorinio ir kito inventoriaus, kai šis turtas priskirtas trumpalaikiam turtui, įsigijimo kaina, komplektavimo gaminių ir pusgaminių, kurie montuojami ar papildomai apdorojami įmonėje, įsigijimo kaina, kuro ir visų rūšių energijos, naudojamos technologiniams tikslams, visų rūšių energijos gamybai, įskaitant energijos perdavimą, energijos, sunaudotos patalpoms šildyti, įsigijimo kaina, statybinių medžiagų, konstrukcijų ir detalių, montuojamų statomuose objektuose, atliekant statybos darbų paslaugas, įsigijimo kaina, sėklų, sodinamųjų medžiagų, pašarų, trąšų, gaminant žemės ūkio produkciją, įsigijimo kaina ir pan. Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos faktiškos gamybinės atliekos pagal įmonės nusistatytus normatyvus, atsižvelgiant į gamybos technologinio proceso (darbų atlikimo, paslaugų teikimo) specifiką, t.y. jos įtraukiamos į gamyboje sunaudotų žaliavų (medžiagų) savikainą. Gamybinėmis atliekomis laikomos medžiagų (žaliavų), pusgaminių, ir kitų materialinių išteklių, susidarančių produkcijos gamybos (darbų atlikimo, paslaugų teikimo) procese, likučiai, visiškai arba iš dalies praradę pirmines vartojimo savybes (chemines ar fizines). Nustatant gamybinių atliekų normas, privaloma laikytis atitinkamą veiklos sritį reguliuojančios institucijos (ministerijos ar žinybos) nustatytos normų apskaičiavimo tvarkos bei kitų teisės aktų nuostatų (kai ministerijos ar kitos institucijos tokių tvarkų nuostatas ar kitus medžiagų suvartojimą reglamentuojančius teisės aktus yra patvirtinusios). Grįžtamosios gamybinės atliekos, t.y. tokios gamybinės atliekos, kurios gali būti panaudojamos gamyboje arba parduodamos, turi būti įvertintos, sumažinus materialinių -16- vertybių sąnaudas. Tokios atliekos įkainojamos pagal įmonės nusistatytą metodiką. Grįžtamosioms atliekoms nepriskiriami medžiagų likučiai, kurie pagal nustatytą technologiją perduodami į kitus gamybinius padalinius (cechus), kaip pilnavertės medžiagos (žaliavos) kitų rūšių gaminiams gaminti (darbams atlikti, paslaugoms teikti). Gamybinėms atliekoms nepriskiriama šalutinė produkcija, kuri gaunama technologinio proceso metu [3,PMI 17str.]. Kai kurie leidžiami atskaitymai, apskaičiuojant Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę, yra ribojamų dydžių. Pelno mokesčio tikslais ribojamų dydžių atskaitymams priskiriamos tokios sąnaudos: 1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos; 2) ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos; 3) komandiruočių sąnaudos; 4) reklamos ir reprezentacijos sąnaudos; 5) natūraliosios netekties nuostoliai; 6) mokesčiai; 7) beviltiškos skolos; 8) įmokos darbuotojų naudai; 9) specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai; 10) parama; 11) narių mokesčiai, įnašai ir įmokos; 12) mokestinio laikotarpio nuostoliai [3,PMI komentaras.].. Pelno mokesčio įstatyme reglamentuojami atskaitymai iš pajamų ir pardavimo savikaina ar veiklos sąnaudos yra visiškai skirtingos sąvokos.Šis grupavimas nesusijęs su savikainos ar kitų veiklos rūšių skaičiavimais, nes skirtas tik pelno mokesčiui apskaičiuoti. Sąnaudų grupavimas pagal finansinės atskaitomybės –apskaitos standartų –reikalavimus turėtų būti pirminis , o pagal pelno mokesčio –antrinis, bet tai yra kiekvienos įmonės apskaitos politikos reikalas..Tai būtų galima daryti įsivedant papildomas sąskaitas , kuriose būtų apskaitomi neleidžiami atskaitymai ir ribojamų atskaitymų dalis, viršijanti leidžiamus atskaitmus, jeigu įmonė vienoje apskaitos duomenų bazėje apskaito apmokestinamąjį pelna pagal Pelno mokesčio įstatymą ir pagal finansų apskaitos reikalavimus.Įmonės apskaitos politikoje turėtų būti numatyta, kokiu būdu derinami šių teisės aktų skirtingi reikalavimai. Taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos vieneto sąnaudos pripažįstamos tokia pat tvarka, -17- kaip jos pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos, kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį[2,8str.] Sąnaudos pagal PMI registruojamos susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą. Tačiau PMĮ 8 ir 9 straipsniuose nustatyti atvejai, kai pajamas galima pripažinti atsižvelgiant į mokėjimo momentą, t.y. taikant pinigų principą. Sąnaudos tokiu atveju pripažįstamos neatsižvelgiant į mokėjimo momentą.[3,PMI Įstatymo komentaras]. Vadovaujantis palyginimo principu, per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su to laikotarpio pajamų uždirbimo sąnaudomis. Skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančios sąnaudos paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirba pajamų. PMĮ 8 str. 2 dalyje palyginimo principas įtvirtintas ir tuo atveju, kai pajamos pripažįstamos taikant pinigų principą. Šioje dalyje nustatyta, kad pripažįstamos tik tos sąnaudos, kurios susijusios su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis pajamomis [3,PMI Įstatymo komentaras] Leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Sąnaudos turi būti pagrindžiamos galiojančiais sandoriais, todėl vienetas, sudarydamas sandorį, turi būti įsitikinęs, kad šio sandorio antroji šalis nėra fiktyvus ūkio subjektas ir kad jis turi teisę vykdyti sandoriu sukurtas pareigas (vykdyti atitinkamą veiklą). Išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo apskaitos principą (toliau - kaupimo apskaitos principas), kitus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytus principus. Pagal kaupimo apskaitos principą patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų ar įsipareigojimų tiekėjams (rangovams) išlaidos, susijusios su per ataskaitinį laikotarpį uždirbtomis pajamomis. Vienetai, pajamas pripažįstantys pagal pinigų apskaitos principą, sąnaudas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, tačiau, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pripažįstamos tik tos sąnaudos, kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį (su mokestinio laikotarpio įplaukomis). Vieneto patirtos išlaidos yra laikomos įprastinėmis sąnaudomis, jeigu jos atitinka vykdomos veiklos pobūdį ir jeigu jos yra įprastos vienetų, vykdančių atitinkamą veiklą Lietuvoje ar užsienyje, veiklai[3, PMI 7 str]. Pajamas pripažįstant pagal pinigų apskaitos principą, sąnaudos pripažįstamos taikant kaupimo ir palyginimo principus. Kaupimo principas reiškia, kad sąnaudos apskaitomos neatsižvelgiant -18- į tai, ar jos apmokėtos, ar ne, bet atsižvelgiant į jų atsiradimo laikotarpį. Palyginimo principas reiškia, kad per mokestinį laikotarpį uždirbtos pajamos lyginamos su uždirbant tas pajamas patirtomis sąnaudomis. Vadinasi, taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos vieneto leidžiamais atskaitymais pripažįstamos tik tos sąnaudos, kurios susijusios su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis pajamomis, t.y. su tomis pajamomis, kurios per mokestinį laikotarpį buvo pripažintos pajamomis taikant pinigų apskaitos principą, neatsižvelgiant į tai, ar tos sąnaudos apmokėtos 2.1.2 pajamų pripažinimas Kiekviena įmonė siekia kuo didesnės ekonominės naudos. Ši nauda yra nustatoma pasitelkus pelno, uždirbto per tam tikrą laikotarpį, rodiklį. Šiam rodikliui įtaką daro du veiksniai. Pirma, pajamos, gautos pardavus prekes ar suteikus paslaugas ir antra, sąnaudos, patirtos uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas. Įmonė , apibrėždama pajamų apskaitos politiką, turėtų nustatyti: 1. pajamų grupes, nes skirtingoms pajamų grupėms galima taikyti skirtingus jų pripažinimo kriterijus; 2. įvertinimo būdus; 3. apskaitos procedūras. Pajamų apskaitą reglamentuojantys VAS: 10-asis VAS „Pardavimo pajamos“ Standartas reglamentuoja prekių pardavimo ar paslaugų teikimo pajamų pripažinimą ir registravimą apskaitoje bei pateikimą finansinėje atskaitomybėje. Pelno(nuostolių) ataskaitos sudarymą ir pajamų bei sąnaudų pateikimą joje reglamentuoja 3 –asis VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“. Bendrieji šios ataskaitos sudarymo reikalavimai pateikiami 1 VAS „Finansinė atskaitomybė“ Pajamos , susijusios su įmonės veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią laiko pagrindine, priskiriamos tipinės veiklos pajamomis. Tokių pajamų suma pateikiama pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje-Pardavimo pajamos. Uždirbtos pajamos iš veiklos, kuri nelaikytina tipine veikla, tačiau yra įprastinė, priskiriamos kitai veiklai ir pateikiamos pelno(nuostolių) ataskaitos kitos veiklos pajamų straipsnyje. Kokios pajamos priskiriamos tipinės , o kokios kitos veiklos pajamoms, turi būti aptarta įmonės apskaitos politikoje. Pajamų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos pajamoms nustato 3 –asis VAS (Pelno (nuostolių) ataskaita. Darbų atliekamų pagal ilgalaikes sutartis (kai paslauga teikiama ilgiau nei vieną ataskaitinį -19- laikotarpį), apskaitą ir pajamų ,uždirbtų vykdant tokias sutartis, pripažinimą reglamentuoja 25-asis VAS (Statyba ir kitos ilgalaikės sutartys“ Pajamos- ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto(arba jo vertės)m padidėjimu per atskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus[1,1VAS]. Pajamos siejamos su įmonės turto(pinigų, atsargų, pirkėjų skolų, gautinų sumų ar kito turto) padidėjimu ar įmonės įsipareigojimų sumažėjimu. Pajamos didina įmonės nuosavą kapitalą. Tačiau pajamomis nėra pripažįstamas įmonės turtas , kuris didėja dėl savininkų įnašų, skirtų akciniam kapitalui didinti ar įmonės nuostoliams padengti. Tokie įnašai nesiejami su įmonės veikla. Todėl gavus papildomų akcininkų įnašų, registruojamas nuosavo kapitalo padidėjimas , kuris parodomas ne pelno (nuostuolių ataskaitoje, o nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Įmonės ekonominės naudos nedidina ir gautas PVM. Šis mokestis nėra pardavimo kainos sudedamoji dalis, o tik valdžios nustatytas priedas, kurį sumoka prekių pirkėjas(galutinis jų vartotojas) Parduodanti įmonė PVM mokėtoja šiuo atveju atlieka savotiško tarpininko vaidmenį , iš pirkėjų surinkta PVM grąžindama valstybei. Todėl pardavus prekes apmokestinamas PVM , apskaičiuotas pardavimo PVM didina ne pajamas, bet pripažįstamas įsipareigojimas biudžetui. Pardavimo pajamas sudaro parduotų prekių , produkcijos ar suteiktų paslaugų kaina. Todėl kiti mokesčiai, kuriuos valstybė (tiesiogiai ar netiesiogiai)įskaičiuoja į prekių pardavimo kainą(pavyzdžiui, akcizai), priskiriami pajamoms. Pajamomis nelaikomos sumos, kurias įmonė gauna kaip kompensaciją už ankstesniais laikotarpiais pripažintas sąnaudas. Šiuo atveju turto nepadaugėja, todėl registruojamos ne pajamos, bet mažinamos tos rūšies sąnaudos, kuriomis ankstesniais laikotarpiais buvo priskirtos per didelės sumos. Tarkime , gautos draudimo išmokos už į veiklos sąnaudas nurašytus gaisro nuostolius nedidina pajamų, bet mažina veiklos sąnaudas[9,p 85]. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu, t.y. apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą[1,10VAS] Kaupimo principas reiškia, ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje turi būti registruojami tada, kai jie įvyksta, ie pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.. Duomenų kaupimo principas numato , kad pajamos laikomos uždirbtomis tada, kai -20- produkcija parduota, neatsižvelgiant , ar pirkėjai už tai sumokėjo. Todėl yra labai svarbu nustatyti pajamų uždirbimo momentą., kuris skirtinguose sandoriuose gali skirtis. Pajamomis nepripažįstami gauti avansai , užstatai ir kiti išankstiniai apmokėjimai. Iš anksto gauta įmoka už parduotiną produkciją yra laikoma įmonės įsipareigojimų pirkėjams (užsakovams)padidėjimu ir neturi būti registruojama kaip uždirbtos pajamos. Tik įsipareigojimus įvykdžius , gautos sumos pripažįstamos pajamomis. Pajamos turi būti įvertintos tikrąja verte[1,10VAS]. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą Pajamų dydis nustatomas įmonės ir kliento susitarimu. Šį dydį sudaro tikroji vertė, atsižvelgiant į suteiktas ir numatomas nuolaidas bei parduotų prekių grąžinimą ir nukainojimą Pajamų tikroji vertė nustatoma jų pripažinimo momentu –pardavus prekes , produkciją , suteikus paslaugas. Pajamų tikroji vertė yra lygi gautam(gautinam) atlygiui. Nuo įmonės ir pirkėjo susitarimo priklauso , ar pirkėjas sutinka mokėti tam tikrą pinigų sumą už siūlomas parduoti prekes , produkciją ar teiktinas paslaugas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai , kad pelno( nuostolių)ataskaitoje turi būti pateikiamos grynosios pardavimo pajamos(3 VAS .)Pajamų pirminio pripažinimo metu pajamos apskaitoje registruojamos tikrąja verte(t.y. eliminavus kitų pajamų įskaičiavimus), o rengiant finansinę atskaitomybę pardavimų pajamų dydis koreguojamas atsižvelgiant į suteiktas nuolaidas, diskontus, grąžinimus ir pan [9,p86]. Mainų atveju, kai prekės ar paslaugos keičiamos į panašios kilmės ir vertės prekes arba paslaugas, keitimas nelaikomas pajamas kuriančiu sandoriu (pavyzdžiui, gali būti panašūs naftos produktai, kuriais tiekėjai keičiasi norėdami patenkinti pirkėjų poreikius konkrečiuose regionuose). Jei keičiama į nepanašias prekes ar paslaugas, tuomet keitimas laikomas pajamas kuriančiu sandoriu. Pajamos šiuo atveju yra nustatomos atsižvelgiant į gautų prekių ar paslaugų tikrąją vertę, patikslintą pinigų ar jų ekvivalentų sumomis, kurios buvo gautos (gautinos) arba sumokėtos (mokėtinos) vykdant mainų sandorį[9,10 VAS] Prekių pardavimo pajamos turi būti pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tuomet, kai prekės yra parduotos, o pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. -21- Prekės laikomos parduotomis, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos[9,10VAS]: 1. įmonė pardavėja yra perdavusi riziką, susijusią su parduotomis prekėmis, taip pat ir šių prekių nuosavybės teikiamą naudą. Be to įmonė pardavėja nebevaldo ir nebekontroliuoja parduotų prekių; Rizikos perdavimu laikomas momentas, kada pardavėjas ima nebevaldyti ir nebekontroliuoti prekių , pirkėjas tampa atsakingas už šias prekes, jam tenka atsitiktinės žūties nuostoliai, be to prekių nuosavybės teikiam nauda. Daugeliu atvejų rizika perduodama su nuosavybe į parduotas prekes, tačiau rizikos perdavimas gali nesutapti su nuosavybės teisių perdavimo momentu. Tarkime , rizika pirkėjui pereina prekes pasikrovus į transporto priemonę, o nuosavybės teisė-tik šias prekes nuvežus į sandėlį. Jei įmonė neperduoda rizikos, susijusios su su parduodamomis prekėmis, sandoris nėra laikomas pardavimu ir pajamos nepripažįstamos. 2.. tikėtina, kad su prekių pardavimo sandoriu susijusi ekonominė nauda bus gauta ir galima patikimai įvertinti jos dydį; 3. sąnaudos, susijusios su prekių pardavimo sandoriu, gali būti patikimai įvertintos[9, p 88]. Pajamų apibrėžimas apibūdina pajamas, gaunamas iš įmonės įprastinės veiklos, ir pagautę. Įprastinės veiklos pajamos paprastai skirstomos į pardavimo pajamas, kitos veiklos pajamas, finansinės veiklos pajamas, investicinės veiklos pajamas [1, 1VAS]. Pagal VAS reikalavimus kitos veiklos pajamoms priskiriamos pajamos arba pelnas iš įprastinės , bet netipinės veiklos, išskyrus finansinę ir investicinę veiklas.Įmonė pati turi spręsti , kokią veiką ji laiko kita veikla ir pateikia tam skirtame pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje[9, p 91]. Pagal 3-iąjį VAS „Pelno(nuostolių)ataskaita“ pajamas reikėtų parodyti sugrupuotas taip: 1. pardavimo 2. paslaugų; 3. kitos veiklos; 4. finansinės ir investicinės veiklos; ypatingosios(pagautė) Pagal 5-ąjį VAS „Pinigų srautų ataskaita“ įplaukas reikėtų parodyti sugrupuotas taip: 1. pagrindinės veiklos; 2. investicinės veiklos; 3. finansinės veiklos; 4. pagautė [5,p 43]. -22- 6-ąjame VAS „Aiškinamasis raštas“ reikalaujama parodyti segmentų pajamas. Nors įplaukos ir pajamos skirtingos kategorijos , bet įmonės apskaitos politika turi būti tokia , kad būtų galima sudaryti visas reikalaujamas ataskaitas. Pagal Pelno mokesčio įstatymą rodoma atskirai: • apmokestinamosios pajamos; • neapmokestinamosios pajamos; • dividentų ir kito paskirstytinojo pelno pajamos; • pozityviosios pajamos • palūkanos;autorinis atlyginimas, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises naudotis pramoninės nuosavybės objektu, frančizė; • atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį; • pajamos gautos už- parduotą , kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą , esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; • kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos; • teisė daryti kompiuterio programos kopijas , turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa , arba teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą[5, p43] Įmonė nustatydama pajamų pripažinimo kriterijus pagal jų grupes , turi laikytis visų įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų .PVM įstatymas labai detaliai reglamentuoja pajamų pripažinimo kriterijus šio mokesčio atžvilgiu: 1. Prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas. 2. Prekių tiekimu už atlygį laikomas prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. 3. Prekių tiekimu laikomas prekės perdavimas neatlygintinai , o asmuo , kuriam prekė perduota, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ta preke kaip jos savininkas. Taigi šiuo atveju savininko nuosavybė nepadidėja, o sumažėja, nes prarandamas turtas ir negaunama ekonominė nauda. Ši PVM įstatymo nuostata prieštarauja VAS pajamų pripažinimo kriterijams. -23- 4. Prekių tiekimas už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių pervežimas verslo tikslais iš valstybės narės, kurioje prekės faktiškai yra, į kitą valstybę narę, kai prekes taip perveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo. Pagal VAS prekių pervežimas, jų vietos pakeitimas nėra joks pajamų pripažinimo kriterijus. 5. Prekių tiekimu už atlygį laikomas ir ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas[5, p46]. Pelno mokesčio įstatymas bei VAS numato , kad pajamos , išskyrus įstatyme nurodytas išimtis , turi būti apskaičiuojamos laikantis kaupimo principo.Norint taikyti kaupimo principą pirmiausia pajamas reikia pripažinti . Esminiai 10-ojo VAS „Pardavimo pajamos“ , PVM ir Peno mokesčio įstatymo pajamų pripažinimo kriterijų skirtumai: 1. PVM įstatyme nėra nuorodos apie patikimų sąnaudų, susijusių su prekių pardavimo ar paslaugų teikimo sandoriu ir jo užbaigimu, įvertinimą. Ko gero , pajamos bus tik apmokestinamos PVM , bet negalės būti pripažintos pajamomis finansinėje atskaitomybėje, nes įmonė neturės patikimos informacijos apie sąnaudas, susijusias su šiuo sandoriu. 2. Nemokamai perduotos prekės negali būti pripažintos pajamomis nes jos sumažina savininkų nuosavybę, jos nedidina.Taigi , pagal PVM apmokestinamos pajamos ir finansų apskaitos pajamos nėra tas pats(pavyzdžiui, pagal PVM įstatymo 3 straipsnį PVM objektas yra sumokėtas akcizo mokestis, o sumokėtas mokestis nėra pajamos, nes įmonei neduoda naudos.Taigi tik prievolė valstybei.PVM apmokestinimo objektas yra ir gauti ilgalaikiai avansai , nors avansai nėra pajamos.) 3. Prekių pervežimas , nesusijęs su nuosavybės pasikeitimu, ekonominės naudos gavimu, pagal VAS nėra pajamos.Pats prekių pervežimas negali būti pajamų pripažinimo ar nepripažinimo kriterijumi. 4. Mainų atveju , kai prekės ar paslaugos keičiamos į panašios kilmės ir vertės prekes , keitimas nelaikomas pajamas kuriančiu sandoriu pagal 10-ojo VAS“Pardavimo pajamos.Pagal PVM įstatymo 10 straipsnį , jeigu už teikiamas prekes ir teikiamas paslaugas atlyginama(visiškai ar iš dalies)prekėmis ir (arba)paslaugomis, laikoma , kad kiekviena tokio sandorio šalis tiekia prekes ir (arba)paslaugas ir nėra jokios išlygos dėl -24- vienarūšių mainų.Be abejo , bus šių pajamų pripažinimo skirtumų daugelyje įmonių, nes mainų sandoriai Lietuvoje gana dažni. 5. PVM įstatymas reglamentuojamas apmokestinimo momentas, kurio svarba ta pati kaio ir VAS reglamentuojamos rizikos perdavimo momento-momento , kurio pripažįstamos pajamos.Jei 10-asis VAS „Pardavimo pajamos“rizikos perdavimo momentą reglamentuoja kaip ekonominės naudos momentą, kuris dažniausia sutampa su nuosavybės teisių perdavimu, tai PVM įstatymo 14 str.1 dalyje nurodoma, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Deja, sąskaitos faktūros išrašymas (formalusis pripažinimo momentas pagal PVM įstatymą yra pirminis ir gali būti atvejų , kai pajamų pripažinimo momentas pagal PVM įstatymą ir VAS nesutaps. 6.Pelno mokesčio įstatymo 38 straipsnyje nurodoma, kad įmonės turtas arba turtinis kompleksas, perduotas pagal nuomos sandėrį, apskaičiuojant pelno mokestį gali būti apmokestinamas kaip pardavimas, jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš kriterijų nurodytų Pelno mokesčio įstatyme[5,p46]. Taigi įmonė , nustatydama pajamų pripažinimo kriterijus , turi vadovautis VAS, PVM ir Pelno mokesčio įstatymų reikalavimais. Pajamų įvertinimo būdus reglamentuoja visi pagrindiniai apskaitą ir mokesčius reglamentuojantys teisės aktai .Esminiai 10-ojo VAS „Pardavimo pajamos“ reikalavimai pasikartoja Pelno mokesčio bei PVM įstatymuose: 1. pajamos turi būti pripažintos tikrąja verte; 2. pajamų dydis nustatomas įmonės ir kliento susitarimu.Šį dydį sudaro tikroji vertė, atsižvelgus į suteiktas ir numatomas nuolaidas bei parduotų prekių grąžinimą ir nukainojimą. 3. pardavimo pajamos gali būti įvertinamos tik už pačią prekę (paslaugą)gauta arba gautina grynųjų pinigų arba jų ekvivalentų suma(neįskaitant į ją PVM).Jeigu pinigų arba jų ekvivalentų mokėjimas yra atidėtas, tikroji atlygio vertė gali būti mažesnė negu nominali gautinų ar jų ekvivalentų suma. Išskyrus tai: jeigu paslaugų teikimo ar prekių pardavimo sandorio patikimai įvertinti negalima, tuomet -25- pajamomis pripažįstama suma, lygi išlaidoms, kurias tikimasi atgauti. Pelnas nepripažįstamas. Jei patikimai įvertinti sandorio negalima ir nėra galimybių atgauti(susigąžinti)patirtų išlaidų, jos pripažįstamos sąnaudomis. Pajamos šiuo atveju nepripažįstamos[5, p48]. Įmonės pardavimų pajamų apskaitos procedūros turėtų parodyti visą aspakaitos cikla nuo prekių užsakymo iki jų išsiuntimo bei apmokėjimo.Reikėtų aprašyti šiuos dalykus: • pardavimų ir pirkėjų skolų dokumentų judėjimą; • dokumentų formatus; • valdymo apskaitos ataskaitas:jų formatus, terminus, kontrolę; • nuolaidų suteikiamų pirkėjams, sistemą; • tipinius pardavimo ūkinių operacijų dvejybinius apskaitos įrašus. Įmonės pardavimų pajamų apskaitos procedūros turėtų parodyti visą apskaitos ciklą nuo prekių užsakymo iki jų išsiuntimo bei apmokėjimo. Reikėtų aprašyti šiuos dalykus: • pardavimų ir pirkėjų skolų dokumentų judėjimą; • dokumentų formatus; • valdymo apskaitos ataskaitas: jų formatus, terminus, kontrolę; • nuolaidų suteikiamų pirkėjams, sistemą; • tipinius pardavimo ūkinių operacijų dvejybinius apskaitos įrašus[5,p 49]. -26- 2.2 Pajamų ir sąnaudų registravimas apskaitoje Pajamos ir sąnaudos finansinėje apskaitoje registruojamos ir pateikiamos pelno(nuostolių )ataskaitoje atskirai pagal rūšis .Tačiau kai kuriais VAS numatytais atvejais pajamų ir sąnaudų straipsniai gali būti tarpusavyje užskaityti , pateikiant tik grynąjį rezultatą , pavyzdžiui perleidus ilgalaikį, materialųjį , nematerialųjį , finansinį turtą. Informacijos apie pajamas ir sąnaudas atskleidimas metinėje finansinėje atskaitomybėje [6,p 143].: Pelno (nuostolių)ataskaitoje 1. pardavimo pajamos; 2. paslaugų pajamos; 3. veiklos sąnaudos; 4. finansinės ir investicinės veiklos pajamos ir sąnaudos; 5. ypatingųjų straipsnių pajamos ir sąnaudos; 6. pelno mokesčio sąnaudos ir pajamos. Aiškinamajame rašte Apskaitos politikoje: 2. veiklos skirstymas į įprastinę ir,tipinę , ktą , finansinę ir investicinę; 3. pajamų ir sąnaudų pripažinimo kriterijai; 4. pajamų ir sąnaudų įvertinimo būdai; 5. ilgalaikių nebaigtų įvykdyti paslaugų baigtumo lygio nustatymo būdai, susiję su pajamų ir sąnaudų pripažinimu; 6. apskaitinių vertinimų paketimai, turintys įtakos pajamų ir sąnaudų sumoms. Pastabose: 1. Paslaugų ir prekių pardavimo pajamos ir jų komentarai pagal grupes: a. prekių pardavimo b. paslaugų tiekimo; c. palūkanų; d. autorinių atlyginimų; e. dividentų; -27- f. valstybės dotacijų ir subsidijų pajamų; g. segmentų; h. ypatingųjų straipsnių; i. nevienarūšių mainų; j. kitų reikšmingų sumų. 2. Sąnaudos pagal elementus ir jų komentarai: a. nusidėvėjimo ir amortizacijos; b. ilgalaikio turto remonto ir eksploatacijos; c. nuomos; d. darbo užmokesčio ir su jo susijusios; e. atidėjimų; f. segmentų; g. ypatingųjų straipsnių; h. nevienarūšių mainų; i. kitų reikšmingų sumų. 3. Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų)komentaras, kuriame turėtų būti nurodyta: a. atidėto mokesčio sąnaudų(pajamų)suma, susijusi su pelno mokesčio tarifų ar pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, suskaldant reikšmingas sumas; b. atidėto mokesčio sąnaudų(pajamų)suma, susijusi su laikinųjų skirtumų atsiradimu ir išnykimu, suskaidant reikšmingas sumas; c. atidėto mokesčio sąnaudos (pajamos) , atsirandančios iš atidėto mokesčio turto nuvertėjimo (ankstesnio nurašymo panaikinimo); d. pelno mokesčio sąnaudų (pajamų)suma, susijusi su tais apskaitos politicos paketimais ir esminėmis klaidomis , kurie buvo taisomi perspektyvai; e. pelno mokesčio tarifo pasikeitimas palyginti su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu; f. įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir nepanaudotų mokestinių nuostolių, ar kuriems atidėtojo mokesčio turto nebuvo apskaičiouota, sum air termino pabaiga; g. reikšmingą pelno mokesčio tarifų ar mokesčių įstatymų pakeitimų poveikį ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčiui ir atidėtajam mokesčiui, jei šie pakeitimai priimami ar paskelbiami po balanso datos. -28- 3. Pajamų ir sąnaudų apskaita UAB „“ Mano analizuojamoje UAB „UAB“ sąnaudos registruojamos 6 sąskaitoje (pagal sąskaitų planą). Sąnaudas sudaro: • Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina; • Veiklos sąnaudos; • Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos; • Netekimai; • Pelno mokesčiai; • Pelno paskirstymas. Kiekviena iš šių sąskaitų skirstomos į subsąskaitas. Pavyzdžiui sąskaita Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina skirstoma į šias subsąskaitas: -parduotų prekių savikaina, -tiesiogines gamybos išlaidas, -netiesiogines gamybos išlaidas, -nuolaidas, gražinimus. Veiklos sąnaudų sąskaita skirstoma į : pardavimo sąnaudų, bendrąsias ir administracines sąnaudų, sąnaudų nemažinančios apmokestinamo pelno subsąskaitas. Gamybos išlaidos sąnaudomis tampa tik tada, kai produkcijos gamybos procesas visiškai baigtas ir prekės parduotos. Jei prekės jau pagamintos, bet dar neparduotos, gamybos išlaidos, patirtos gaminant produkciją, laikomos turtu (ištekliais, kurie ateityje duos ekonominę naudą) ir įgauna gatavos produkcijos likučių formą. Jei prekės dar nėra galutinai pagamintos, šios produkcijos gaminimo išlaidos taip pat laikomos turtu, tik šiuo atveju jos įgauna nebaigtos gamybos likučių formą. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija skaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus normatyvus, yra įskaitomi į gamybos ir veiklos išlaidas. Viršnormatyviniai amortizaciniai atskaitymai, skaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į sąnaudas neįskaitomi, skirtumu tarp normatyvinių ir faktinių atsiskaitymų yra didinamas apmokestinamasis pelnas.Dalis mokesčių, kuriuos moka įmonės, įskaitomi į gamybos ir veiklos sąnaudas .Tai įmokos į Garantinį fondą, įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis, muitai, akcizai ir kiti, išskyrus pelno mokestį1-oje lentelėje matome įmonės sąnaudų sudėtį 2004-2005 metais. -29- 1 lentelė .UAB „“ sąnaudų sudėtis 2004 – 2005 metais (Lt)           Metai   Sąnaudos         2004 2005 Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 958677,23 1602245,87 Parduotų prekių savikaina       958677,23 1602245,87 Nuolaidos, gražinimai           Veiklos sąnaudos       141372,01 211607,84 Pardavimo sąnaudos       5050,85 3200,1 Bendrosios administracinės sąnaudos     128788,28 198555,52 Sąnaudos nemažinančios apmokestinamojo pelno   7532,88 9852,22 Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos   28705,1 5745,22 Baudos ir delspinigiais už pavėluotus atsiskaitymus       Neigiamą valiutų kurso pasikeitimo įtaką     28705,1 5745,22 Netekimai           Pelno mokesčiai           Pelno paskirstymas           Iš viso         1128754,34 1819598,93 UAB „“ pajamos registruojamos 5 sąskaitoje (pagal sąskaitų planą). Pajamas sudaro: • Pardavimo pajamos; • Kitos veiklos pajamos; • Finansinės ir investicinės veiklos pajamos; • Pagautė; • Pelno paskirstymas. • Finansinės ir investicinės veiklos pajamos skirstomos dar smulkiau: • Baudos ir delspinigiai už pradelstą pirkėjų įsiskolinimą; • Palūkanos už sąskaitas bankuose; • Teigiama valiutos kursų pasikeitimo įtaka; • Kitos finansinės investicinės veiklos pajamos. 2 lentelė.UAB „“ pajamų sudėtis 2004 – 2005 metais (Lt)       Metai   Pajamos       2004 2005 Pardavimo pajamos   19855223,77 2200677,23 Kitos veiklos pajamos           Finansinės ir investicinės veiklos pajamos   8055,75 6507,76 Palūkanos už sąskaitas banke   785,22 853,22 Baudos ir delspinigiai už pradelstą pirkėjų įsiskolinimą       Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka     6977,23 5596,32 Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos     293,3 58,22 Pagautė           Pelno paskirstymas           Iš viso       19863279,52 2207184,99 -30- Kaip matome iš 2 lentelės duomenų, UAB „“ daugiausiai pajamų uždirba iš pagrindinės veiklos.. Šiek tiek pajamų įmonė dar gauna iš finansinės veiklos, dėl valiutų kursų pasikeitimo Didesnes pajamas UAB „“ uždirbo 2005 metais Taip buvo todėl, kad įmonė nuo 2005 metų pradžios pradėjo plėsti gamybą. UAB„“ pagrindinė veikla yra prekyba darbine avaline. Gamyba vykdoma tik esant būtinumui, siuvami pašiltinimai batams. Gamybos apskaita vedama supaprastintai. Gaunamos medžiagos užpajamuojamos subsąskaitoje: 2011-medžiagos,žaliavos. D-2011 K-443 (tiekėjai) Direktoriaus įsakymu patvirtintas vienam gaminiui sunaudojama medžiagų norma. Paėmus žaliavą iš sandėlio gamybai, daromi šie įrašai: K-2011 medžiagos,žaliavos. D-2012 (gamyba) Pasiuvus gaminį, rašome: D-2013 pagaminta produkcija K-2012 (gamyba) Pagamintą produkciją atiduodame į sandėlį prekybai: D-2014 prekės, skirtos pardavimui K-2013 pagaminta produkcija. Pardavus pagamintą produkciją, darome tokius įrašus: D-603 gamybos sąnaudos K-2014 prekės, skirtos pardavimui D-241 pirkėjai K-503 pagamintos produkcijos pardavimų pajamos Pajamų ir sąnaudų uždarymas vykdomas : D-390 K-603 D-503 K-390 Kadangi siuvame tiek kiek reikia pardavimui , pagamintos produkcijos ir nebaigtos gamybos likučių metų pabaigoje nebūna. Visą žaliavą įmonė importuoja iš Rusijos ir Baltarusijos, todėl įmonei didelę reikšmę turi valiutų santykių pasikeitimas Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos naudojant sąskaitų korespondenciją: D 636 Neigiama valiutų kursų pasikeitimų įtaka D 443 Skolos tiekėjams K 27 Pinigai arba D 450 skola tiekėjams K 536 teigiama valiutų kursų pasikeitimo įtaka K 27 pinigai -31- IŠVADOS IR PASIŪLYMAI • Laikantis duomenų kaupimo principo, sąnaudos apskaitoje užregistruojamos tada, kai patiriamos, neatsižvelgiant į tai, kada išleidžiami pinigai ar kitas turtas. Patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas ar atsiradę įsipareigojimai tretiems asmenims, susiję su ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. • Įmonė per ataskaitinį laikotarpį patiria ir tokių išlaidų, kurių apskritai neįmanoma tiksliai susieti su pajamomis, uždirbtomis šiuo ar ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais. Tokios gali būti, pavyzdžiui, įmonės administracijos darbo užmokesčio išlaidos. Tokio pobūdžio išlaidos nedelsiant pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos veiklos sąnaudų dalyje. • UAB „Žalioji gryčia “ 2005 metais patyrė daug bendrųjų ir administracinių sąnaudų, mano nuomone šias išlaidas reikėtų stipriai sumažinti. • Pajamos už parduotą produkciją ir atliktas paslaugas įregistruojamos apskaitoje ir pateikiamos metinėje finansinėje atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Per ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, kurios nelaikomos pajamomis, yra nurodomos balanse kaip įmonės įsipareigojimai. • Didinant akcinį kapitalą ar dengiant įmonės nuostolius papildomais savininkų įnašais, pajamos nebus pripažįstamos ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nerodomos, bet apskaitoje bus registruojamas nuosavo kapitalo padidėjimas, parodomas nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. • Pajamų ir sąnaudų pripažinimą reglamentuoja verslo apskaitos standartai, t.y. 10 standartas „Pardavimo pajamos“, 11 standartas „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“. • Kiekvienos įmonės pagrindinis tikslas yra pelnas, o turtas – tik priemonė tikslui pasiekti. Pelno dydį nulemia ne turto apimtis, o efektyvus jo panaudojimas. Pelnas yra nustatomas kaip pajamų ir sąnaudų skirtumas. -32- Literatūra ir šaltiniai 1. Patvirtinti verslo apskaitos standartai [interaktyvus].[Žiūrėta 2006 m. balandis 6d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!