Šieno pašarinė vertė, ruošimas ir kokybė

 1 užduotis Paskaičiuoti 52 karvėms tvartiniu laikotarpiu (X. 10 – V. 5 d.) šieno kiekį ir kultūrinių pievų (65%) bei ankštinių žolių žolyno (35%) plotus reikiamam šieno kiekiui paruošti, jei 1 karvei per parą duodama 1 kg. šieno skaičiuojant kiekvienam 100 kg. gyvulio kūno masės. Vidutinė 1 karvės masė – 530 kg.. Kultūrinių pievų derlingumas bus 190 cnt/ha, o ankštinių žolyno – 210 cnt/ha. Draudimo fondas - 15%. 1. Įvadas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (ES), ir pastarųjų metų gyvulininkystės produkcijos gamyboje ir rinkoje, keliami dideli reikalavimai pašarų gamybai. (4 Atsižvelgus į tai, kad pagrindinė gyvulininkystės šaka Lietuvoje – galvijininkystė, pašarų gamyboje tikslinga gerinti žalienos struktūrą bei žolynų botaninę sudėtį ir kokybę. Norint atpiginti pašarų savikainą, daugiau dėmesio derėtų skirti žalienas atnaujinti. Pastaruoju metu daugelis ūkių naudoja senas pievas ir ganyklas. Jose dažniausiai auga varpinės žolės, kurių derlingumas palyginti mažas. Tokių ganyklų žaliena maisto medžiagų atžvilgiu yra menkavertė, todėl be papildomo koncentruoto pašaro negalima gauti gero galvijų produktyvumo ir pigios produkcijos. (4) 1998 m. Buvo parengtas Lietuvos žolių ūkio tvarkymo projektas. Jo tikslas – gerinti žolynų kokybę, efektyviai tvarkant ir ruošiant geros kokybės pigius pašarus ganiavai, šienui ir silosui gaminti. Šalyje žolynai sudaro apie trečdalį visų žemės ūkio naudmenų, todėl jų tinkamas paruošimas tiesiogiai daro įtaką gyvulių produktyvumui. (4) Šiuo metu esant prastai pašarų kokybei vasaros ir žiemos metu, racionai labai skiriasi ir daro įtaką gyvulininkystės produkcijos gamybos netolygumui. Paruošti tvarte laikomiems gyvuliams pakankamai geros kokybės pašarų yra nelengva, tačiau labai svarbu juos tinkamai išlaikyti iki pavasario. Netinkamai laikomi pašarai netenka daug maisto medžiagų, blogėja skonis, išnyksta aromatas. Be to, šeriant sugedusiais pašarais gyvuliai gali susirgti. (3) Šienas kelia tam tikrų problemų: nepatogus naudoti, užima daug vietos, maža pašarinė vertė, mažas vitaminų ir mineralų kiekis. Pelėsiai ir dulkės, kurie erzina ne tik žmones, bet ir žirgams sukelia alergiją bei kvėpavimo sutrikimus.(2) Žolė yra svarbiausias galvijų pašaras. Vasarą ji šeriama žalia, o žiemą – konservuota (šienas, silosas). Jeigu žoliniai pašarai geri, galvijai iš jų gauna 70 – 80 proc. jiems reikalingos energijos ir baltymų. Žolių kokybę ir maistingumą lemia daugelis veiksnių, bet labiausiai – vegetacijos fazė, nes žolei augant jos kokybė bei maistingumas keičiasi. Žolė, augdama tik iki žydėjimo, stiebe ir lapuose kaupia maisto medžiagas, o vėliau pastarosios ima kauptis sėklose. Tuo tarpu stiebas ima medėti, ir toks pašaras blogiau virškinamas. (2) 2. Šieno pašarinė vertė ir maistingumas Šienas - pagrindinis galvijų ir arklių stambusis pašaras. Jis ruošiamas iš kultūrinių bei natūralių pievų ir ganyklų žolės, iš ariamoje žemėje sėjamų daugiamečių varpinių bei ankštinių žolių. Šieno maistingumas ir cheminė sudėtis priklauso nuo jo rūšies, šienavimo laiko, meteorologinių sąlygų, džiovinimo būdo bei laikymo. Nepriklausomai nuo to, kokios rūšies esti šienas, svarbiausia, kad jis turėtų pakankamai gyvuliams reikalingų maisto ir mineralinių medžiagų. (3) Šienas – tai tradicinis žiemos pašaras, labiausiai atitinkantis gyvulio fiziologines funkcijas. Jis energijos ir proteinų šaltinis Šiene esanti ląsteliena būtina galvijų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų gyvybinėje ir fermentinėje veikloje. Šienas taip pat paliko didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą, gerina virškinamojo trakto veiklą. Šeriami šienu gyvuliai rečiau serga ketozėmis, nesutrinka šliužo veikla. Geros kokybės, neperaugusių žolių šienas stimuliuoja veršelių didžiojo prieskrandžio funkcinį vystymąsi. (4) Dažniausiai šienas ruošiamas iš kultūrinių ir natūralių pievų bei ganyklų žolės, ariamoje žemėje pasėtų daugiamečių bei vienamečių varpinių, ankštinių žolių ar jų mišinių. Šieno pašarinė vertė, maistingumas bei ėdamumas priklauso nuo daug veiksnių: a) žolyno botaninės sudėties; b) pjaunamų žolių vegetacijos tarpsnio; c) ruošimo technologijos; d) tręšimo; e) laikymo ir kt. (4) Didelės įtakos šieno kokybei turi žolių botaninė sudėtis. Maistingiausios yra ankštinės bei varpinės žolės. Iš jų ar jų mišinių, augintų ariamose žemėse, kultūrinėse pievose ir ganyklose, pagamintas šienas yra maistingesnis už natūralių pievų ar ganyklų šieną. Todėl pievose reikia auginti tokias žoles, kurios ilgai išlieka, sudaro tankų žolyną, derlingos, gerai atželia, gyvulių noriai ėdamos. Pagal žolyno botaninę sudėtį ir augimo sąlygas skirstomos tokios šieno rūšys: 1. Sėtinių ankštinių žolių (ankštinių daugiau kaip 60%); 2. Sėtinių varpinių žolių (varpinių daugiau kaip 60%, ankštinių mažiau kaip 20%); 3. Sėtinių ankštinių ir varpinių žolių (ankštinių nuo 20 iki 60%); 4. Natūralių pievų ir ganyklų žolių (ankštinių, varpinių, įvairiažolių). Sėtinių pievų žolynų pagrindą dažniausiai sudaro labiausiai paplitę mūsų respublikoje pašariniai motiejukai ir tikrieji eraičinai, o sausesnėse dirvose – paprastosios šunažolės. Su šiomis žolėmis sausesnėse vietose pravartu kartu sėti šakniastiebių žolių: pievinių miglių, beginklių dirsuolių. Drėgnesnėse vietose be motiejukų ir eraičinų sėjama pelkinių miglių, pievinių pašiaušėlių, baltųjų smilgų. Ankštinių žolių mišiniuose auginama apie 25 - 30%. Juose neretai sėjami raudonieji arba rausvieji dobilai, arba lygiomis dalimis vieni ir kiti. Kadangi mūsų pievose vyrauja varpinių žolynai, tai pagamintas šienas būna varpinis. Tačiau ūkininkai šieną kartais ruošia iš ariamoje žemėje augintų liucernų, dobilų, dobilų ir motiejuko mišinio bei iš natūralių pievų žolės. Analizuojant atskirų rūšių šieno maistingumą, nustatyta, kad daugiausiai pašarinių vienetų, apykaitos energijos, žaliųjų bei virškinamųjų proteinų, žaliųjų riebalų yra raudonųjų dobilų šiene. Tuo tarpu mažiausia pašarinių vienetų, apykaitos energijos ir proteinų rasta natūralių pievų šiene.(4) Atskirų rūšių šieno cheminė sudėtis taip pat labai įvairavo. Daug kalcio ir magnio susikaupė raudonųjų dobilų, natrio – raudonųjų dobilų ir motiejukų mišinio, fosforo ir kalio – natūralių pievų šiene. Kalcio ir fosforo (Ca:P) santykis mažiau palankus gyvuliams esti raudonųjų dobilų bei raudonųjų dobilų ir motiejukų mišinio šiene. (3) Įvairių rūšių šieno maistingumas nurodytas 1 lentelėje. (4) Įvairių rūšių šieno maistingumas 1 lentelė Rodikliai Šieno rūšys liucernų dobilų ir motiejukų kultūrinių pievų ir ganyklų natūralių pievų Apykaitos energija, MJ 7,09 6,84 6,96 6,94 Sausosios medžiagos, g/kg 839 834 836 835 Virškinamieji proteinai, g/kg 82,8 45,3 48,6 45,7 Žalieji proteinai, g/kg 109 83,8 86,7 80,2 Žalieji riebalai, g/kg 19,3 19,8 21,5 20,9 Žalioji ląsteliena, g/kg 282 291 289 291 Žalieji pelenai, g/kg 64,2 53,1 53,4 58,6 Neazotinės ekstraktinės medžiagos (NEM), g/kg 364 386 385 384 Cukrus (tirpūs angliavandeniai), g/kg 42,9 62,1 48,4 43,9 Karotinas, mg/kg 21,7 13,9 15,8 15,3 Pievų našumas, šieno kokybė bei maistingumas iš dalies priklauso nuo pjūties laiko ir pjaunamų žolių vegetacijos tarpsnio. Šienaujant pirmąją žolę gaunamas didesnis derlius, bet blogėja jo maistingumas. Jaunesnės žolės turi daugiau vitaminų, vertingų baltymų ir labai gyvuliams reikalingos ląstelienos. Nupjautų tinkamo vegetacijos tarpsnio žolių šiene (vidutiniškai 1 kg) yra 6,9 MJ apykaitos energijos, 82,4 g žaliųjų proteinų, 22,5 g žaliųjų riebalų, 286 g žaliosios ląstelienos, 48,2 g cukraus taip pat 14 – 20 mg karotino ir vitaminų. (4) Pavėluotai nupjauta žolė turi mažiau virškinamųjų maisto medžiagų, pavėlinamas atolas. Todėl vėlyvos žolių pjūties nuostoliai didesni negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. (4) Augdama žolė stiebe ir lapuose kaupia maisto medžiagas. Jų kiekis nuolat didėja, tačiau pašaro įsisavinimas gerėja tik iki tam tikro augimo tarpsnio. Po to staiga pradeda prastėti, nes maisto medžiagos ima kauptis ne stiebe, o sėklose, stiebas ima medėti, tokios ląstelienos galvijai nevirškina. Augaluose labai sumažėja proteinų ir karotino. (4) Žolę šienui reikėtų pjauti, kai joje yra daugiausiai proteinų, karotino, pakankamas derlingumas. Varpinės žolės pjaunamos plaukėjimo pradžioje, ankštinės – sukrovus žiedpumpurius ir pradėjus žydėti. Pievų ir ganyklų žolių mišiniai pjaunami atsižvelgus į vyraujančių žolių vegetacijos tarpsnį.(4) Šieno maistingumo kitimas priklausomai nuo žolių vegetacijos tarpsnio nurodytas 2 lentelėje. Šieno maistingumo kitimas priklausomai nuo žolių vegetacijos tarpsnių 2 lentelė Rodikliai Ankštinių šienas Varpinių šienas kraunant žiedpumpurius pradėjus žydėti visiškai pražydus plaukėjimo pradžioje visiškai išplaukėjus žydint Apykaitos energija, MJ 9,13 8,78 8,43 9,47 8,32 7,87 Žalieji proteinai, g/kg 167,2 127,4 119,7 128,6 102,7 93,1 Žalieji riebalai, g/kg 32,9 28,5 26,4 30,3 24,6 23,2 Žalioji ląsteliena, g/kg 244,2 307,1 331,0 287,4 341,2 363,2 Žalieji pelenai, g/kg 81,8 66,8 61,3 72,3 62,3 58,6 NEM, g/kg 473,9 470,2 461,6 481,4 469,2 461,9 Cukrus (tirpūs angliav.) g/kg 44,7 50,3 53,6 73,4 78,8 71,7 Karotinas, mg/kg 24,2 21,2 20,7 23,7 18,3 16,2 Šieno kokybė ir maistingumas labai priklauso nuo džiovinimo trukmės bei būdo. Svarbu, kad kuo greičiau iš žolės išgaruotų vanduo, kurio trūkstant pašare sulėtėja arba visai nevyksta biologiniai procesai ir cheminės reakcijos. Kai paruošto šieno drėgnis – apie 21 - 24%, jame pradeda daugintis pelėsiai. Jie skaido maisto medžiagas, todėl mažėja pašaro energetinė vertė, maistingumas ir virškinamumas. Be to, toksinai patenka į gyvulio organizmą, jį nuodija. Šeriant karves apipelijusiu šienu, toksinai patenka į pieną ir kenkia žmonių sveikatai. Sugedusiame šiene pelėsiai išskiria daug šilumos, tad pašaras gali savaime užsidegti. Nepakankamai išdžiovintą (19 - 20% drėgnio) šieną, ypač ankštinių, iš dalies galima apsaugoti nuo gedimo apibarsčius valgomąją druska (NaCl),jos reikia berti 0,5 – 1,5% pagal šieno svorį. (4) Džiovinat šieną ant žemės sausųjų medžiagų nuostoliai siekia 30 - 50%,o ant žaiginių 15 - 25% sausųjų medžiagų ir geriausiai šieną džiovinti aktyviąja ventiliacija, tada gaunamas geresnės kokybės šienas, galima labiau mechanizuoti darbą, pašare lieka maisto medžiagų ir mažėja darbo sąnaudos. Maisto medžiagų nuostoliai įvairiais būdais džiovinant kultūrinių pievų šieną nurodyta 3 lentelėje. (4) Maisto medžiagų nuostoliai (%) įvairiais būdais džiovinant kultūrinių pievų šieną. (3) 3 lentelė Džiovinimo būdai Apykaitos energijos Žaliųjų proteinų Karotino Džiovinant ant žemės 39 48 59 Džiovinant ant žaiginių 30 35 32 Džiovinant aktyviąją ventiliacija 21 23 24 Mineralinės trąšos veikia pievų derlingumą ir tręštų pievų šieno kokybę. Trąšos daro įtaką šieno kokybei tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesiogiai veikdamos keičia atskirų žolių rūšių sudėtį, pvz., fosforo ir kalio trąšos didina ankštinių žolių kiekį. Tačiau beriamos kartu su didelėmis azoto trąšų normomis, ankštinių žolių kiekio beveik nedidina ar net mažina. Daugėjant ankštinių žolių žolynę patręšus P ir K trąšomis netiesiogiai didėja šiene proteinų kiekis. (4) Azoto trąšos smarkiai veikia pievas. Patręšus šiomis trąšomis, žolė tampa tamsiai žalios spalvos, atsparesnė sausroms, rudenį ilgėja vegetacijos laikas, žymiai padidėja derlius. Tačiau dėl azoto trąšų išnyksta ankštinės žolės, mažėja šiene proteinų. (4) Kaip azoto trąšos veikia šieno maistingumą nurodyta 4 lentelėje. (4) Varpinių žolių šieno maistingumas priklausomai nuo žolyno tręšimo 4 lentelė Variantai Žaliųjų proteinų Žaliosios ląstelienos Žaliųjų riebalų NEM Žaliųjų pelenų Kontrolinis (be trąšų) 10,5 33,2 3,44 46,5 6,31 P50K60 10,8 34,8 3,43 44,2 6,82 P50K60+N60 11,7 33,4 3,53 45,2 6,14 P50K60+N90 12,3 32,1 3,51 46,4 5,70 P50K60+N120 13,2 31,9 3,57 45,8 5,51 P50K60+N180 14,0 31,3 4,12 45,3 5,34 Nepriklausomai nuo šieno ruošimo būdų, žolių rūšių bei vystymosi tarpsnių pašare turi likti kuo daugiau maisto medžiagų ir biologiškai aktyvių aromatinių junginių. Nuo pastarųjų priklauso šieno skonis. Kuo jame daugiau biologiškai aktyvių ir aromatinių junginių, tuo noriau gyvuliai tokį šieną ėda. (4) Tyrimais nustatyta, kad varpinių šiene, paruoštame iš plaukėjimo fazės pradžioje pjautų žolių, virškinamųjų proteinų buvo vidutiniškai 72,4 g/kg. Tuo tarpu iš žydinčių varpinių žolių paruoštame šiene virškinamųjų proteinų beliko 45,3 g/kg. Pirmuoju atveju šieno derlius buvo 59,3, o antruoju - 65,4 cnt/ha. Ūkininkai (kaip rodo tyrimų duomenys), kurie ruošė šieną iš peraugusios žolės, prarado vidutiniškai apie 1 ir daugiau cnt/ha virškinamųjų proteinų. Be to, toks šienas gyvulių ėdamas bei virškinamas blogiau, todėl daugiau gauti produkcijos nėra ko tikėtis. Trūkstamą virškinamųjų proteinų kiekį ūkininkai turės kompensuoti brangiai kainuojančiais pašarais. Šeriant karves geriausiai duoti 1,5 – 2,0 kg šieno100 kg kūno svorio turint pakankamai ankštinių ar ankštinių ir varpinių šieno, karves galima šerti ne itin baltymingais ir koncentruotais pašarais. (4) 3. Šieno ruošimas Daugiamečių žolių, auginamų ariamojoje žemėje, taip pat ir pievų šienavimo laikas parenkamas, atsižvelgiant į tris svarbiausius kriterijus : 1) kad būtu gauta kuo daugiau pašaro, 2) kad pašaras būtų kuo geriausios kokybės, 3) kad šienavimas nepakenktų tolimesniam žolių augimui. (4) 3.1 Šienavimas. Ruošiant šieną, žolę reikia pjauti apie 80 – 85%drėgnio ir kuo greičiau išdžiovinti. Kad šienas ilgai išliktų nesugedęs, patartina jį išdžiovinti iki 17% drėgnio. Šieno džiuvimo greitis ir maisto medžiagų nuostoliai priklauso nuo džiūstant vykstančių augaluose fiziologinių ir biocheminių procesų. Drėgnį tiksliai galima nustatyti specialiais prietaisais – drėgmėmačiais. Skirtingo žolės drėgnio požymiai 5 lentelėje. (4) Žolės įvairaus drėgnio požymiai (%) 5 lentelė Drėgnis Pievų šienas Ankštinių žolių šienas 80 - 70 Tik nupjauta žolė Tik nupjauta žolė. 70 - 50 Lapeliai apvytę, spalva pašviesėjusi. Stiebai žali. Lapeliai apvytę , spalva pašviesėjusi. Stiebai žali. 50 - 40 Lapeliai dar minkšti, stiebai apvytę ir pašviesėję. Lapeliai nelūžta. Stiebai apvytę ir pašviesėję. 40 - 30 Lapeliai pradeda trupėti, stiebai tebėra lankstūs, spalva šviesi. Lapeliai pradeda trupėti, stiebia tebėra lankstūs. Dorojant patiriami nuostoliai. 30 - 25 Lapeliai išdžiūvę, trupa. Ruošiant šieną patiriami nuostoliai. Lapeliai išdžiūvę, trupa. Dorojant patiriami dideli nuostoliai. 25 - 20 Stiebai minkšti. Dorojant patiriami dideli nuostoliai. Stiebai minkšti. Dorojant patiriami labai dideli nuostoliai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!