Pasaulio atlasai

I kurso studentė
12 dydis Justina Karužaitė
Darbo vadovė
1. KARTOGRAFIJA
1.1 Geografinis žemėlapis. Jo raidos istorija
Geografiniu žemėlapiu vadinamas Žemės paviršiaus grafinis vaizdavimas plokštumoje, sudarytoje atitinkama projekcija ir atitinkamu masteliu (R. Kontvainas “Topografija”). Žemėlapyje vaizdžiai matyti gamtos objektų išdėstymas, visuomenės veikla, jos narių tarpusavio ryšiai. Geografinio žemėlapio sąvoką pirmą kartą mėgino apibrėžti prancūzų matematikas J. Lagranžas (1736 – 1813). Jo nuomone, geografinis žemėlapis yra ypatingas sumažintas Žemės paviršiaus vaizdas plokštumoje. Vėliau atsisakyta žodžių „ypatingas“, ir daugelį metų geografiniu žemėlapiu buvo vadinamas sumažintas Žemės paviršiaus arba jo dalies vaizdas.
Geografiniai žemėlapiai teikia ne tik informaciją, bet juose galima matyti, kaip pasiskirsto objektai ir reiškiniai, kokie šio pasiskirstymo dėsningumai bei tarpusavio ryšiai ir numatyti būsimus procesus. Žemėlapis naudojamas įvairiose žmogaus veiklos sferose, kai tiriami gamtos ir visuomeniniai reiškiniai, atliekami inžineriniai projektai pritaikant konkrečiai vietovei.
Seniausių žemėlapių kūrėjai buvo pirmykščiai žmonės. Jie stengėsi pažinti geografinę aplinką, kuri juos supo. Pirmykščiai žmonės, aptikę gamtos gėrybių turinčių plotų, stengėsi gerai juos įsiminti, kad prireikus galėtų vėl juos atrasti. Įsiminti nebuvo lengva, nes tos vietos buvo toli nuo gyvenamų vietų, ir įsiminti reikėjo priėjimus prie tų vietų ir kliūtis – upes, pelkes. Tai vertė žmones daryti vietovės piešinius. Juose žymėjo būdingus akmenis, medžius, takų posūkius, upių brastas. Jie piešė ir raižė olos sienoje, plokščiame akmenyje, medžio žievėje ar žvėries oloje. Taip atsirado pirmieji žemėlapiai. Apie tai liudija iki mūsų laikų išlikę ano meto kūriniai.
Seniausias kartografijos radinys siekia 3900 m. pr. m. e. Buvo rasta molio lentelė, kurioje pavaizduota šiaurės Mesopotamija, Eufrato upė, Zogros kalnynas, Libano kalnai (Mokslo Lietuva “ Senieji žemėlapiai”). Iki šių laikų išlikęs Babilonijos plano fragmentas, sudarytas maždaug 2400 m. pr. m. e., babiloniečių pasaulio žemėlapis. Iš egiptiečių kultūros žinomos Nubijos aukso kasyklos planas (XIII a. pr. m. e.). Kartografijos užuomazga Egipte, Babilonijoje, Indijoje, Kinijoje siekia dar ankstyvuosius laikus (10.000 m. pr. m. e.).
Vystantis žemdirbystei, prekybai, formuojantis vergovinio tipo valstybėms,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!