Patristikos ir Viduramžių filosofija

Viduramžių filosofija, dar kitaip vadinama krikščioniškąja filosofija, rėmėsi tuo, ką sukūrė ankstesnis laikotarpis. Krikščioniškos pasaulėžiūros branduolys buvo: suasmeninto Dievo kaip atpirkėjo ir išganytojo idėja, pomirtinis gyvenimas ir visuotinio teisingumo idėja.
Patristinė filosofija (nuo lotyniško žodžio patres – tėvas) buvo sukurta 2 – 8 a., formavosi senosios žydų religijos ir graikų kultūros sandūroje krikščioniška pasaulėžiūra. Patristikos filosofija kėlė sau šiuos du pagrindinius uždavinius: tapti savarankiška ir atsiskirti nuo pagoniškų filosofijų įtakos bei kuo tiksliau atitikti krikščionių tikėjimą.
2. kuriamos sistemos (4 a. – 5 a.vid.)
3. pabaiga (5a.vid. – 8 a.)
Pirmuoju laikotarpiu buvo įrodinėjamas krikščionybės savarankiškumas, intelektualinė ir etinė vertė. Pabrėžiamas tikėjimo pranašumas prieš pagonišką graikų tikėjimą.
Patristikos filosofijos laikotarpis pagal uždavinius skirstomas į apologetinę ir sisteminę filosofiją. Dvejopas jis buvo dėlt o, kad pirmieji filosofiniai krikščionių bandymai kilo iš dvejopų pasaktų: vidinių ir išorinių. Filosojia, viena vertus, turėjo ginti tikėjimą nuo išorės priešininkų ir šiems parodyti, kad ji atitinka proto reikalavimus – tai buvo apologetų uždavinys. Kita vertus, vidiniam bendruomenės naudojimui buvo būtinas vientisas ir nuoseklus pažiūrų išdėstymas – tai buvo sistemintojų uždavinys. Apologetai tobulino krikščionių doktrinas, atsižvelgdami į ginčus ir poreikius, todėl neišvengė fragmatiškumo. Tuo tarpu sistemintojai stengėsi aprėpti krikščioniškojo požiūrio į pasaulį visumą ir būtent jie nužymėjo pagrindinius krikščioniškosios filosofijos raidos etapus.
Patristikos filosofijos atsiradimas ir vystymasis
Patristikos laikotarpiu filosofija praėjo keturis vystymosi etapus:
1. Gnosticizmą – mėginimą krikščionių tikėjimą paversti pažinimu (II a.vid – III a.pr.). Nekrikščioniška sistema.
2. Aleksandrijos Tėvų – žymiausia Origeno sistema (III a.). Kikščioniška, orientuota į graikų filosofijų, sistema.
3. Kapadokijos Tėvų – žymiausia Grigaliaus Nisiečio sistema (IV a.). Krikščioniška, derinanti Origeno sistemą su bažnyčios tradicija.
4. Vakarų Tėvų – Augustino sistema (IV a.pab. – V a.pr.).
Pirmieji mėginimai sukurti vientisą krikščioniškąjį pasaulėvaizdį rėmėsi gnosticizmu. Tai buvo už krikščionybę senesnė, rytietiškos kilmės, neapibrėžta, daugiau mitologinė, mistinė religinė sistema. Su krikščionybe ją siejo transcendentinio Dievo, apreiškimo, išganymo, atpirkimo idėjos. Mistinė gnostikų simbolika ir miglota jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!